- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-13
- Bylos Nr.
- I-8261-171/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Irena Paulauskienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- Air Baltic Corporation AS
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dainius Stasiulis
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Jūtarei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovo atstovei Vilijai Plotnikovienei,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Valstybės sienos apsaugos tarybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007-07-19 nutarimo Nr. 167-55 panaikinimo ir bylos nutraukimo arba paskirtos baudos sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Air Baltic Corporation AS (toliau – Aviakompanija) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2-5), kuriame prašo:
1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto PKP įgalioto asmens 2007-07-19 nutarimą Nr. 167-55 ir bylą nutraukti;
2) sumažinti paskirtą baudą, jei teismas nuspręstų, jog pažeidimas yra padarytas.
Nurodo, kad jai skirta 11 000 Lt bauda už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad ji, būdama vežėja, atskraidino į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą Baltarusijos pilietį Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Keleivis) be Lietuvos Respublikos įvažiavimo vizos. Mano, kad nutarimas neteisėtas, nes: atsakovė plečiamai aiškino Transporto veiklos pagrindų įstatymą, t. y. į kelionės dokumento sąvoką įtraukdama ir vizą, kuri yra atskiras dokumentas, ką patvirtina ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 7 str., kuris vardindamas užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas išskiria kelionės dokumentą ir vizą atskiruose punktuose. Be to, atsisakyme leisti atvykti kertant sieną atsakingi pareigūnai kaip atsisakymo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją priežastį nurodė galiojančios vizos ar leidimo gyventi neturėjimą, o ne galiojančio kelionės dokumento neturėjimą, taip, pareiškėjos nuomone, patvirtindami, jog šios sąvokos nėra tapačios. Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas būtent VSAT pareigūnai yra įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės sieną, atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas, tuo tarpu vežėjams Transporto veiklos pagrindų įstatyme numatyta pareiga užtikrinti tik vienos iš viso sąrašo įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų įvykdymą – kelionės dokumento turėjimą. Norint inkriminuoti veiką pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymą 20 str. 1 dalį būtina nustatyti vežėjo kaltę, kuri šiuo atveju nebuvo nustatyta. Kelionės dokumentai vežėjo darbuotojų nėra ir negali būti tikrinami keleiviams įlipus į orlaivį, be to, lėktuvo stiuardesės nėra pajėgios ir įpareigotos žinoti visų įstatyminių reikalavimų dėl įvažiavimui į Lietuvos Respubliką reikalingų dokumentų. Paskirtos baudos dydis neproporcingai didelis galimai padarytam pažeidimui, neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turėtų būti mažinamas (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos išdėstytai motyvais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Aviakompanijai paskirtą baudą.
Nurodo, jog įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 7 str. 1 d. nustatyta, jog užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai: 1) turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; 2) turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, arba turi galiojantį leidimą laikinai gyventi LR arba leidimą nuolat gyventi LR. Užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu jis neatitinka įstatymo 7 str. nustatytų sąlygų (8 str. 1 d.). TVPĮ priimtas įgyvendinant ES Tarybos 2001-06-28 direktyvos 2001/51/EB dėl Konvencijos, įgyvendinančios 1985-06-14 Šengeno susitarimą, 26 str. nuostatų papildymo, nuostatas. Šengeno konvencijos 26 str. l d. b punktas nurodo, kad vežėjas, naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Susitariančių Šalių teritorijas. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.40 punkte imperatyviai nurodyta, kad vežėjai, keleivių įlaipinimo punkte, privalo imtis priemonių, kad šie turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus. Daro išvadą, jog tokia pareiga uždėta vežėjams ir jos perkelti kitos valstybės oro uosto darbuotojams nėra pagrindo. Vežėjas, parduodantis bilietą keleiviui, įsipareigoja už tam tikrą mokestį nuvežti keleivį iki paskirties vietos, o ne iki valstybės sienos, todėl vežėjo prievolė nesibaigia atvežus iki pasienio kontrolės punkto. Priešingai, vežėjas yra atsakingas už gabenamą keleivį iki jo įleidimo į paskirties šalies teritoriją (b. l. 31-35).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2007-06-19 į Vilniaus oro uostą PKP reisu BT634 iš Romos buvo atskraidintas užsienietis – Baltarusijos pilietis Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. 2007-06-19 VSAT prie VRM Vilniaus oro uosto užkardos įgaliotas pareigūnas surašė vežėjui Air Baltic Corporation AS įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 167-55, kadangi pareiškėja atskraidinusi Baltarusijos pilietį, neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus ir pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nuostatas (b. l. 10). 2007-06-19 Vilniaus oro uosto užkardos vyresnioji specialistė A. G. 2006-07-19 nutarimu už įstatymo pažeidimą skyrė pareiškėjai 11 000 Lt baudą (b. l. 7-9).
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas yra parengtas ir savyje apima Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius.
Pagal taikytiną šioje byloje vežėjų atsakomybę reglamentuojantį Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. (2005-05-19 įstatymo Nr. X-214 redakcija), vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (1 d.). Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.).
Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.).
Įstatyme ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai: turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; arba turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, arba leidimą nuolat gyventi, arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, arba Europos Sąjungos leidimą gyventi; turi dokumentus, kuriuose nurodyta užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas ir sąlygos, turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą, patvirtinantį sveikatos draudimą, ir pareikalavus juos pateikia; yra žinoma, kad užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties įstatymo 2 str. 33 d. aiškiai apibrėžia vizos sąvoką ir nurodo, kad viza – tai įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų ,,Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių“ 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A-11-223/2007), jog kelionės dokumentais Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, jog tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas VSAT praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, t. y. ši samprata išskiria (akcentuoja) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektą. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms UTPĮ 2 str. 10 d. ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.
Sistemiškai vertinant minėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamoji dalis.
Pareiškėjos argumentas, kad Aviakompanija patikrinusi užsieniečio pasą, tačiau nepatikrinus vizos, tinkamai atliko pareigą tikrinti keleivių dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, kadangi ,,kelionės dokumentas” ir ,,viza” yra dvi visiškai skirtingo sąvokos ir negali būti tapatinamos, yra nepagrįstas, nes viza yra sudedamoji ,,kelionės domumento” dalis, suteikianti teisę jos turėtojui kirsti Lietuvos Respubliką sieną. Esant šioms aplinkybėms taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja tik prievole patikrinti užsieniečio pasą, bet ne vizą.
Teismui svarbu nustatyti pareiškėjo kaltės klausimą. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. nuostatomis, pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, o 3 d. - vežėjui bauda neskiriama, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką arba užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jis nepažeidė nurodyto įstatymo nuostatų..
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, darytina išvada, kad Transporto pagrindų veiklos įstatymo 20 str. taikymo prasme Y. B. neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl Vilniaus oro uosto užkardos vyresniosios specialistės A. G. 2007-07-19 nutarimas už įstatymo pažeidimą, kuriuo pareiškėjui skirta 11 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas sutinka su pareiškėjos motyvu, kad paskirtos baudos dydis neproporcingai didelis, neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turėtų būti mažinamas.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 26 str. yra nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sąrašas baigtinis. Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant į teisės normų neišbaigtumą, remiantis teisingumo bei protingumo kriterijais, VSAT pareiškėjai Air Baltic Corporation AS paskirta bauda mažintina iki 3 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą tenkinti iš dalies.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-07-19 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-55, kuriuo pareiškėjai Air Baltic Corporation AS paskirta 11 000 (vienuolika tūkstančių) Lt bauda, pakeisti, ją sumažinant iki 3 000 (trys tūkstančiai) Lt.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.