Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-23 · Byla Nr. A2.6.-16198-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
A2.6.-16198-843/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15526-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
A. M.
Nukentėjusysis
N. A.
Advokatai
Karolis Barysas
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16198-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15526-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai, Ingai Krupauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui Karoliui Barysui,nukentėjusiajam N. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. spalio 2 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Architektų g. 182, vairuodama automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Opel Astra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

A. M. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus.

Apklausta teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktina A. M. savo kaltės nepripažino teigdama, jog protokole nurodytu laiku ji buvo prie namo, esančio Architektų g. 182, Vilniuje, pasistatė kieme vyrui priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“ apie 18.00 val. bei su kolege Ž. B. nuėjo daryti manikiūro. Išėjusios su kolege apie 20 val. jos įsėdo į automobilį. Tuo metu buvo tamsu. Kadangi automobilis priklauso jos vyrui ir ji nepratusi su juo važinėti, ji sunkiai manevravo, bandydama išvažiuoti, jokio kontakto negirdėjo ir, jos manymu, jokio automobilio ji nekliudė. Tik vėliau iš policijos sužinojo, kad galimai sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo. Ant jos automobilio AUDI A6 buvo ankstesni apgadinimai, automobilio OPEL savininkas sakė, kad ant jo automobilio taip pat buvo senesnių apgadinimų. Po nagrinėjamo eismo įvykio dienos ji naujų apgadinimų ant savo automobilio nepastebėjo. Jai su kolege Ž. B., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, išvažiuojant iš kiemo niekas prie jų automobilio priėjęs nebuvo, taip pat nesuveikė apgadinto automobilio signalizacija.

Nukentėjusysis N. A. paaiškino, kad šių metų spalio pradžioje jo automobilis OPEL ASTRA stovėjo kieme prie namo, esančio Architektų g. 182, Vilniuje. Vakare, apie 21.00 val., jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad jo automobilis yra apgadintas. Nusileidęs į apačią jis pamatė, kad jo automobilio galinis bamperis yra apibraižytas. Iki to eismo įvykio jokių apgadinimų ant jo automobilio nebuvo. Jo automobiliui padaryti apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelėje (b.l. 15). Šiuo įvykiu jis nesidomėjo, kol negavo šaukimo iš policijos. Gavęs šaukimą jis nuėjo pas kaimyną, kuris jam pasakė, kad jo automobilį apgadino moteris, kuri važiavo kartu su drauge, o su jomis lyg dar buvo sūnus. Jie visi susėdo į automobilį ir įtartinai neatsargiai važiavo. Kaimynas dar pasiūlė jai padėti išvažiuoti, tačiau moteris į tai nesureagavo ir pakankamai grubiai išvažiavo, todėl jis įsidėmėjo šio automobilio valstybinius numerius. Jo automobiliui buvo padaryti nežymūs apgadinimai ir nukentėjusysis tikisi, kad visas išlaidas padengs draudimas. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jo automobilyje yra įrengta signalizacija, tačiau prietaisai neparodė, kad ji būtų suveikusi. Jo manymu, braukimo atveju signalizacija neturėtų suveikti ir jis mano, kad ji ir nebuvo suveikusi.

Liudytojas A. U. teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su šeima apie 20.00 val. grįžo namo ir kieme prie namo, esančio Architektų g. 182, Vilniuje, išsikrovė iš automobilio daiktus. Administracinėn atsakomybėn traukiama ponia, vairuodama automobilį AUDI, vos neįvažiavo į jų iškrautus daiktus. Važiuodama atbuline eiga ji užvažiavo ant žalios vejos. Priėjęs prie jos liudytojas pasakė, kad ji vairuotų atsargiau, nes jie truputį išsigando, tačiau ponia uždarė langą ir išvažiuodama savo automobilio dešiniu šonu kliudė kaimyno automobilio OPEL ASTRA užpakalinio bamperio kairę pusę, buvo girdimas girgždesys. Kliudymo metu kaltininkės automobilis važiavo į priekį. Jie riktelėjo vairuotojai, kad ši sustotų, tačiau ji sustojo tik už 15 metrų. Liudytojas su sūnumi pradėjo bėgti link jos automobilio, tačiau vairuotoja nuvažiavo. Jis su sūnumi užsirašė automobilio numerį ir pranešė apie eismo įvykį policijai. Liudytojo teigimu, po susidūrimo jam pradėjus šaukti, kaltininkės vairuojamas automobilis buvo nuo jo nuvažiavęs apie 10 metrų. Jis nematė, ar vairuotoja atsisuko, nes buvo tamsu, bet po jų riktelėjimo ji stabtelėjo 1-2 sekundes ir nuvažiavo toliau. Automobilio susidūrimo garsą jis išgirdo būdamas 3-5 metrų atstumu nuo automobilių. Šis garsas nebuvo labai stiprus, bet jis ir sūnus šį garsą išgirdo. Liudytojas nepastebėjo, ar automobilis Opel po susidūrimo sujudėjo, taip pat jis neatsimena, ar buvo įsijungusi OPEL signalizacija. Liudytojas neatkreipė dėmesio, ar kaltininkės automobilio langas buvo atidarytas. Po įvykio jis apžiūrėjo kaimyno automobilį, kuris buvo nuplautas ir neapsinešęs purvu, ir pamatė ant jo braukimo žymes.

Liudytojas D. U. teismo posėdyje nurodė, kad jis eismo įvykio metu buvo aikštelėje prie namo, esančio Architektų g. 182, Vilniuje. Tuo metu iš stovėjimo vietos išvažinėjo Audi, kuris nusprendė apsisukti, apsisukdamas užkliudė stovintį automobilį Opel Astra ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo metu eismo įvykio vietoje buvo mama V. U., kuri sėdėjo automobilyje, o jis su tėvu A. U. iš bagažinės kraustė daiktus. Jis nuo pat pradžių stebėjo automobilio AUDI važiavimo eigą ir iš išorės matėsi vairuotojo negebėjimas vairuoti. Jie su tėvu apie tai garsiai kalbėjo ir vairuotoja, matyt išgirdusi jų komentarus, atsidarė langą bei patikino, kad jai su vairavimo gebėjimais yra viskas gerai, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Jie prie pat automobilio AUDI priėję nebuvo, kalbėjosi per atstumą. Gal jo tėvas A. U. buvo priėjęs maždaug 5 metrų atstumu prie šio automobilio. Automobiliui AUDI išvažiuojant iš stovėjimo vietos jis girdėjo metalo braukimo garsą, kuris nebuvo stiprus, taip pat matė, kaip sujudėjo nukentėjusiojo automobilis OPEL ASTRA. Jis tuo metu buvo maždaug 10-15 metrų atstumu nuo šių automobilių, jo tėvas buvo šalia. Po šio garso eismo įvykio kaltininkė nesustojo, o nuvažiavo prie išsišakojimo ir truputį stabtelėjo. Jis bandė pribėgti prie šio automobilio ir pasakyti apie susidūrimą, tačiau AUDI pajudėjo iš vietos ir išvažiavo. Liudytojo manymu, automobilio AUDI langai tuo metu buvo uždaryti, automobilio priekyje sėdėjo keleivis, gale taip pat kažkas sėdėjo, tikriausiai tai buvo vaikai. D. U. mano, kad automobilio AUDI vairuotoja turėjo pastebėti kontaktą, nes garsas turėjo būti pakankamai garsus, kad išgirstų bei įvertinus susidūrimo kampą, ji turėjo jausti pasipriešinimą. Po kontakto automobilis nebuvo visiškai sustojęs, gal minimaliai sulėtėjo. Liudytojas negali pasakyti, ar po kontakto suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija. Po susidūrimo jie bandė vytis nuvažiuojantį AUDI automobilį, jo tėvas nešaukė, jis taip pat garsiai nešaukė.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja Ž. B. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji kartu su kolege A. M. važiavo po darbo į Lazdynus darytis manikiūro. Išėjusios iš buto, jos kartu su Akvile atsisėdo į automobilį, pasileido muziką, liudytoja užsirūkė ir jos išvažiavo. Tuo metu jau buvo tamsu, kieme stovėjo daug kitų automobilių. Jos sklandžiai, berods priekiu, išvažiavo iš kiemo ir nieko nepastebėjo, prie jų taip pat niekas nebuvo priėjęs. Apie eismo įvykį ji sužinojo būdama darbe, kai pas ją atbėgo apsiverkusi Akvilė bei pasakė, kad jai skambino iš policijos ir pranešė, jog ji sukėlė eismo įvykį, apibraižė svetimą automobilį ir pabėgo. Liudytoja nurodė, kad išvažiuodamos jos jokio susidūrimo garso negirdėjo, automobilyje grojo muzika ir joks asmuo prie jų automobilio nebuvo priėjęs. Joms išvažiuojant iš vairuotojo pusės buvo atidarytas automobilio langas. Po skambučio iš policijos ji kartu su Akvile apžiūrėjo jos automobilį ir galimai gale, dešinėje pusėje prie rato buvo naujas apgadinimas, nes jis nebuvo aprūdijęs. Liudytojos teigimu, ji pati jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, išvažiuojant jokių riksmų negirdėjo ir į veidrodėlius nežiūrėjo. Išvažiuojant A. M. taip pat nebuvo sutrikusi ir nieko neįprato ji nepastebėjo. Tuo metu liudytoja sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Išvažiuojant į gatvę jų automobilis buvo truputį stabtelėjęs tam, kad praleistų kitą automobilį. Liudytojo A. U. ji nematė, jis nebuvo prie jų priėjęs ir nieko joms nesakė.

Liudytojas E. M. nurodė, kad jis yra A. M. vyras. Liudytojas paaiškino, kad jam paskambino iš policijos bei paklausė, ar jo vardu yra registruotas automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pasakė, kad šis automobilis priklaus jam, bet tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos ir nurodė, kad tuo automobiliu tikriausiai važinėja žmona. Jis paskambino žmonai ir paklausė, ar ji kažką žino bei davė policijos pareigūno kontaktus, kad ji galėtų su juo susisiekti. Grįžęs iš reiso jis sužinojo, kad jo automobiliu buvo kliudytas kitas automobilis. Apžiūrėjęs savo automobilį jis naujų apgadinimų nepastebėjo, nes šis automobilis jau pirktas su apgadinimais.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. savo kaltės nepripažino teigdama, jog jokio eismo įvykio ji nesukėlė, nes susidūrimo garso negirdėjo bei ant jos automobilio jokių naujų apgadinimų nepastebėjo, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matę liudytojai A. U. ir D. U., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė matę, kaip automobilis AUDI išvažiuodamas iš stovėjimo vietos savo dešiniu šonu kliudė stovėjusio automobilio OPEL ASTRA užpakalinio bamperio kairę pusę. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi šie parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir yra analogiški A. U. 2015-10-12 rašytiems paaiškinimas (b.l. 9). Be to, šie liudytojai apskritai nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamos A. M. bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šie liudytojai galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokių duomenų nenurodė ir pati A. M..

Be šių liudytojų parodymų A. M. kaltę patvirtina nukentėjusiojo N. A. parodymai bei surinkta rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad po policijos skambučio, kuriuo jam buvo pranešta apie eismo įvykį, jis nusileido į kiemą pasižiūrėti savo automobilio OPEL ASTRA bei pamatė, kad jo automobilio galinis bamperis yra apibraižytas. Iki to eismo įvykio jokių apgadinimų ant jo automobilio nebuvo. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-10-02, 20.07 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Architektų g. 182, Vilniuje, sidabrinės spalvos automobilis AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) kieme kliudė automobilį OPEL ASTRA, v/n (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b.l. 4). Policijos pareigūno N. B. 2015-10-02 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atvykus pagal gautą iškvietimą į eismo įvykio vietą, pareigūnai rado automobilį OPEL, kurio galinis kairės pusės bamperis buvo apgadintas. Automobilio OPEL savininkas N. A. apie savo apgadintą automobilį sužinojo tik iš policijos skambučio (b.l. 3), ką patvirtina jo paaiškinimas, rašytas eismo įvykio dieną (b.l. 7). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis; automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas (b.l. 6). VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas E. M. vardu (b.l. 11). Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobiliui Opel Astra yra nežymiai nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, apgadinimo aukštis nuo 0,49 iki 0,64 m; automobiliui Audi A6 nubrozdintas galinis dešinės pusės sparnas ir galinės dešinės pusės durys, apgadinimo aukštis nuo 0,49 iki 0,64 m. Minėti apgadinimai buvo užfiksuoti fotolentelėje (b.l. 14, 15).

Įvertinus liudytojų A. U. ir D. U. nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobilis Audi A6 išvažiuodamas nepaliko tarpo iš šono bei savo dešiniu šonu kliudė stovinčio automobilio OPEL ASTRA užpakalinio bamperio kairę pusę, pačios A. M. bei liudytojos Ž. B. parodymus, iš kurių matyti, kad protokole nurodytu laiku A. M. vairavo vyro vardu registruotą automobilį Audi A6 bei buvo protokole nurodytoje vietoje, taip pat atsižvelgus į užfiksuotų apgadinimų aukštį ir lokalizaciją, galima daryti neabejotiną išvadą, jog A. M. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl baustina.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 13), tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ji neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A6, v/n FHJ, tačiau jokio susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Iš byloje esančios policijos pareigūnų pateiktos fotolentelės, papildomų duomenų apie eismo įvykį, transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad automobiliams buvo padaryti mažareikšmiai apgadinimai - nežymūs įbrėžimai. Nukentėjusysis, apžiūrėjęs savo automobilį Opel Astra, nurodė, kad susidūrimo metu signalizacija įsijungusi nebuvo. Liudytojai Algimantas ir D. U. taip pat neprisiminė, ar po susidūrimo būtų įsijungusi automobilio Opel Astra signalizacija. Esant tokiems mažareikšmiams apgadinimų pobūdžiams bei atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. M. automobilį galėjo vairuoti neblaivi, jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat įvertinus tai, kad eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas bei liudytojos Ž. B. teigimu, automobilyje grojo muzika, tikėtina, kad A. M. kontakto galėjo ir nepajusti.

Nors eismo įvykį matęs liudytojas D. U. nurodė, kad automobilio Audi vairuotoja turėjo pajusti kontaktą, tačiau tiek jis, tiek liudytojas A. U. nurodė, kad automobilių susidūrimo garsas nebuvo stiprus, po susidūrimo automobilis AUDI nesustojo, nuvažiavo apie 15 metrų ir tik tuomet truputį stabtelėjo. Liudytojos Ž. B. teigimu, A. M. vairuojamas automobilis išvažiuojant į gatvę truputį stabtelėjo praleisti kitą automobilį, jokio susidūrimo garso ar riksmų, raginančių jas sustoti, nei liudytoja, nei A. M. negirdėjo. Įvertinus liudytojų Algimanto ir D. U. parodymus, jog bėgdami paskui nuvažiuojantį automobilį, jie garsiai nešaukė, liudytojos Ž. B. parodymus, taip pat tamsų paros metą, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog A. M. suprato sukėlusi eismo bei tyčia iš jo pasišalino, norėdama išvengti gresiančios atsakomybės.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M. (anksčiau kelis kartus buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirtinas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. M. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 42 € baudą.

A. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 15052230123. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė