- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 1-60-1118/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33853-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2 kartus:
1) 2010 m. rugsėjo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 40 MGL dydžio bauda;
2) 2011 m. gegužės 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams; 2016 m. sausio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 punktu, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nustatant įpareigojimus per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose ir viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2016 m. rugpjūčio 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę – trejus metus vienuolika mėnesių ir 25 dienas; 2019 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 punktu, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nustatant įpareigojimus per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis; 2019 m. vasario 11 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos; 2020 m. rugpjūčio 10 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
M. R. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 12 val. 55 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie pirmos namo laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.35 promilių neblaivumas), tyčia vieną kartą spyrė į automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės puses dureles, taip jas apgadindamas bei automobilio durelėmis prispausdamas L. V. kairiąją koją, po to pro atidarytą automobilio durelių langą kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą automobilyje sėdėjusiam L. V. ir vieną smūgį kumščiu į kairės rankos petį, taip sukeldamas fizinį skausmą bei suplėšė marškinėlius, po to kumščiu vieną kartą trenkė į automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklą, taip jį suskaldydamas, tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis M. R. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad tiksliai laiko neprisimena, tačiau tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku, 2020 m. rugpjūčio 23 d. Viskas vyko dienos metu. Jis ėjo iš brolio namo, kur šventė brolio ir jo draugės bendro gyvenimo metines. Buvo išgėręs tą dieną gal du butelius degtinės. Gėrė jis, brolis ir kitas draugas. Einant namo, jį prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), užkalbino kaimynė B. ir pakvietė jį prisėsti šalia. Jiems bekalbant, prie laiptinės privažiavo L. V., kuris parvežė namo savo mamą R. R. einant link laiptinės, tarp jos ir B. įvyko žodinis konfliktas. Broneislava kažką negražaus pasakė R., tuomet R. ją užsipuolė. Išgirdęs konfliktą, prie jų priėjo L. ir pradėjo sakyti B. negražius žodžius. O jis, kadangi buvo neblaivus ir karšto būdo, norėdamas apginti kaimynę B., pradėjo konfliktuoti su L. V.. Jis nusivijo L. V. prie mašinos, įtrenkė koja į automobilio dureles, kurios iš tos inercijos prispaudė L. V. koją, kadangi sėsdamas į mašiną nespėjo įkelti kojos. Tada pro atvirą šoninį automobilio langą pataikė jam į petį, įplėšė maikę ir netyčia, atsiremdamas įdaužė į priekinį automobilio stiklą, kuris suskilo. Gali būti, kad pataikė ir L. V. į veidą. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai visko nepamena. Jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Jis atlygino nukentėjusiajam L. V. padarytą žalą, jo atsiprašė ir L. V. jam atleido. Pas tyrėją susirašė ir susitaikymo protokolą. Prisipažįsta, kad pasielgė negražiai, mano, kad viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo. Jis turi priklausomybę alkoholiui, kurią stengiasi gydyti. Buvo ir užsikodavęs Mažeikių psichikos centre. Dabar jau porą mėnesių nėra vartojęs alkoholio, pats save kontroliuoja. Kodavimas yra pasibaigęs, tačiau, kai tik bus leista kartoti kodavimą, jis būtinai koduosis. Jis kreipėsi į medikus pagalbos, tačiau šiuo metu gydymas nėra tęsiamas dėl šalyje paskelbto karantino, konsultuojasi su psichologu telefonu. Prašo atsižvelgti į tai, kad bando keisti gyvenimo būdą, pats savo noru gydosi priklausomybę alkoholiui, intensyviai ieškosi darbo ir gyventi normalų gyvenimą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. R. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
2020 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuoti L. V. paaiškinimai dėl įvykio bei įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-8);
asmens blaivumo testo, atlikto „Alcotest 6810“ prietaiso Nr. ARYE-0397, rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. 13.31 val. M. R. užfiksuotas 2,35 promilių neblaivumas (b. l. 9);
informaciniu pranešimu ROIK 0120000457584, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. 12.57 val., pranešėjas L. V. pranešė, kad ką tik kieme kaimynas su ranka išdaužė jo automobilio VW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), langą, mušė jį su ranka, spyrė su koja, sudraskė maikę ir pasišalino namo (b. l. 19-21);
nukentėjusiojo L. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 12.45 val., jis nuosavu automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvežė į namus savo mamą R. V. prie (duomenys neskelbtini). Išleidus mamą prie namo ir jam išvažinėjant iš namo kiemo, jis išgirdo moteriškus balsus, suprato, kad kažkokia moteris šaukia ant jo mamos dėl kažkokių pašto dėžučių. Pažiūrėjęs pamatė, kad ta moteris sėdi ant suoliuko, kartu nepažįstamas vyriškis, abu yra iš mamos namo. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo pakalbėti, kas vyksta, kodėl ta moteris šaukia ant jo mamos. Tada į jų pokalbį įsiterpė ant suoliuko sėdėjęs vyriškis, kuris jam piktai pasakė, kad jis nesikištų ir eitų iš čia bei pradėjo eiti link jo. Kadangi vyriškis atrodė agresyviai ir buvo neblaivus, jis nieko nelaukdamas nuėjo į savo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jau kai darė dureles, bet dar nebuvo įkėlęs kojos, tas vyriškis priėjęs spyrė į dureles, ir durelės prispaudė jo kairiąją koją, kas sukėlė jam fizinį skausmą, sužalojimų nebuvo. Po to jis užsidarė dureles ir tas vyriškis pro atidarytą vairuotojo durelių stiklą jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą, sužalojimų padaryta nebuvo. Po to bandė dar suduoti smūgį, bet jis išvengė smūgio, trečią smūgį pataikė jam į kairįjį petį, tai sukėlė fizinį skausmą. Po to sugriebė jam už marškinėlių ir tempdamas juos suplėšė, marškinėlių jis nevertina, jie neturi materialinės vertės. Po to vyriškis jam liepė lipt lauk iš automobilio, bet jis nelipo, ir vyriškis vieną kartą kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklą bei jį suskaldė. Dėl įvykio jam buvo padaryta fizinė ir turtinė žala. Praėjus keletui dienų su juo susisiekė tas vyriškis, kuris apgadino automobilį, ir jam atlygino padarytą žalą, sumokėjo už padarytus nuostolius pinigus, todėl pastarajam pretenzijų neturi. Vyriškis jo atsiprašė ir jis vyriškiui atleido (b. l. 25-26);
liudytojos R. V. parodais, kuriuose užfiksuota, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). M. R. bei jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), socialiniame bute. Ji su M. R. nekonfliktuoja, tik pasisveikina ir tiek. Šiaip jis yra geras vaikinas, tik kai išgeria alkoholio, būna „karšto“ būdo. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie pietus, tikslaus laiko nepamena, jos sūnus L. V. ją parvežė namo. Prie laiptinės sėdėjo ant suoliuko kaimynė B. iš (duomenys neskelbtini) buto, šalia jos sėdėjo M. R.. Šalia jų buvo padėtas alkoholio butelis, abu jie buvo neblaivūs. B. nuolat ją užgaulioja, keikia necenzūriniais žodžiais, užgaulioja ir kitus kaimynus, nes nuolat geria alkoholį. Apie tai yra pasakojusi ir sūnui L.. Kai išlipo iš automobilio ir ėjo pro sėdinčią B., ji vėl kažką negražaus pasakė, dabar tiksliai nepamena ką. Ji priėjo prie R. ir paprašė, kad ji atstotų nuo jos visiems laikams. Tada sūnus išgirdęs, kad kilo žodinis konfliktas, jos paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad nieko, viskas gerai. Bet sūnus L. suprato, kad B. ir vėl ją įžeidinėja. Priėjęs prie B. liepė ramintis B., sakė, kad atstotų nuo mamos. Tada M. R. puolė prie sūnaus. Sūnus L. V. nenorėjo konfliktuoti, sėdo į automobilį. Tada M. R. puolė prie sėdinčio sūnaus, suplėšė marškinius, nes norėjo ištempti iš automobilio, sūnui norėjo suduoti kumščiu smūgius, tačiau sėdėdamas sūnus pasitraukė. Tada automobilio vairuotojo durelėmis kliudė sūnaus L. koją bei ranka išdaužė priekinį stiklą. Ji labai pasimetė, susijaudino, jai paliko bloga, nebesuprato, kas vyksta. B. kažkur nuėjo, dabar tiksliai nepamena, bet, rodos, M. R. nuėjo namo. Sūnus L. iškvietė policiją ir viską paaiškino. Vėliau sūnus L. pasakė, kad M. R. atlygino pilnai padarytą turtinę žalą, ir su M. R. susitaikė. Ją labai papiktino toks M. R. elgesys, nes jis užsipuolė jos sūnų, ji labai pergyveno, net gėrė nuo širdies vaistus (b. l. 32-33);
liudytojos B. P. parodais, kuriuose nurodoma, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos kaimynas yra Ma. R., gyvenantis trečiame aukšte, buto numerio tiksliai nežino. Jos kaimynė R. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Su R. nei bendrauja, nei konfliktuoja. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje, tikslios datos nepamena, ji sėdėjo prie laiptinės ant suoliuko, prie jos prisėdo kaimynas M. R. Ar M. R. buvo neblaivus, nesuprato. Ji su M. R. kalbėjo apie kaimyną G., kai tuo metu iš laiptinės išėjo R. ir pradėjo priekaištauti, kad neva apie ją jie kalba. Jie pasakė, kad kalba ne apie ją. Prie laiptinės privažiavo R. V. sūnus ir jai norėjo suduoti smūgį, tačiau M. R. neleido, sulaikė jo ranką. Ji atsistojo ir nubėgo į savo butą, kas vyko toliau, nežino. Vėliau iš kaimynų girdėjo, kad M. R. su R. sūnumi susitaikė. Paties konflikto ji nematė, todėl pretenzijų niekam neturi (b. l. 36-37);
2020 m. rugsėjo 21 d. surašytu susitaikymo protokolu tarp nukentėjusiojo L. V. ir įtariamojo M. R. (b. l. 78-79).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
Sprendžiant, ar M. R. veiksmai laikytini asmeniniu konfliktu aiškinantis kažkokius nesutarimus, ar peržengia jo ribas ir atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, teismas vertina, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo naudotas smurtas L. V. atžvilgiu. Paminėti rašytiniai įrodymai – pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką, bendra įvykio informacija, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patvirtina, kad M. R. viešoje vietoje, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, kitų asmenų akivaizdoje, kurioje asmeniui keliami elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą spyrė į automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. V., priekinės kairės puses dureles, taip jas apgadindamas bei automobilio durelėmis prispausdamas L. V. kairiąją koją, po to pro atidarytą automobilio durelių langą kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą automobilyje sėdėjusiam L. V. ir vieną smūgį kumščiu į kairės rankos petį, taip sukeldamas fizinį skausmą bei suplėšė marškinėlius, po to kumščiu vieną kartą trenkė į automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklą, taip jį suskaldydamas. Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad toks M. R. elgesys ją šokiravo, papiktino, ji pasimetė, susijaudino ir jai paliko bloga.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Taigi, įvertinus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. R. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Todėl, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad M. R. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). M. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, už kurį BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas du kartus (b. l. 56-59), šią nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo jo išregistravimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (bausmę atlikęs), teistumui neišnykus, per penkerius metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka, t. y. 2016 m. (b. l. 60), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, lankėsi UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“, paskutinį kartą lankėsi pas gydytoją psichiatrą 2020 m. liepos 28 d., jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (šiuo metu remisija) (b. l. 42), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė siūlė kaltinamajam M. R. paskirti arešto bausmę, tačiau teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nors M. R. savo vandališkais veiksmais, įžūliu elgesiu, smurtu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau, vertinant jo asmenybę, laiko, jog jo veiksmai iš anksto nebuvo suplanuoti ir buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė (b. l. 78-79), jam atlygino visą padarytą žalą dar ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis jis iškarto pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę, nei prokurorės siūlomą bausmės rūšį, kadangi aptarti duomenys rodo, kad kaltinamasis supranta padarytos veikos esmę, pavojingumą, stengiasi keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą bei gydytis priklausomybę alkoholiui, kuri buvo viena iš aplinkybių, lėmusių šios veikos padarymą.
Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam M. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ši bausmė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kaltinamajam M. R. skirtini įpareigojimai – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudimas vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 13.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. 11.40 val. išbūtas laikas, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad M. R. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas (b. l. 68-69, 71).
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 72-770, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
- uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. R. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:
- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
- uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 13.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. 11.40 val. išbūtą laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad M. R. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjusi, M. R.paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
– laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnybos;
– nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, be bausmę vykdančios institucijos žinios negali keisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.