- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 1-1815-966/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27622-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- P. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (pagal rašytinį pasižadėjimą, įpareigotas, neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)), nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1) 2013 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2013 m. birželio 27 d., teistumui neišnykus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. 2015 m. gegužės 15 d. apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino tėvui A. T. nužudyti, užmušti, mosikuodamas kumščiais įžeidinėjo tėvą necenzūriniais žodžiais, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
K. P. T. iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. apie 18.00 val., būdamas girtas grįžo namo, (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo tėvu A. T., kuris iš karto puolė ant jo šaukti, sakydamas, kad jis geria neturėdamas pastovaus darbo ir pan. Jis tėvui atsikirto ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis ant tėvo labai supyko ir pradėjo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius tėvu atžvilgiu, jam pasakė „gaidy, ne tavo reikalas, atšok nuo manęs, pideraste“ taip pat pasakė „eik tu nachui“. Galbūt ir galėjo pasakyti tėvui, kad jį „užmuš“ ar „sumuš“, tačiau to padaryti tikrai nenorėjo, neturi tam pagrindo. Po jo pasakytų žodžių tėvas atėjo pas jį į kambarį ir tada dar kartą susiginčijo. Tuo metu buvo apimtas įniršio, nes jam jau yra pabodę nuolatiniai tėvo priekaištavimai. Tą momentą jis tikrai nenorėjo tėvo užmušti, t. y. jeigu būtų pasitaikę po ranka aštrus daiktas ar kažkas panašaus, tėvo tikrai nebūtų sužeidęs. Tėvas jam liepė nusiraminti ir eiti miegoti. Tėvas, paprasčiausiai norėdamas išvengti konflikto su juo, uždarė jo kambario duris ir išėjo į savo kambarį. Dėl savo poelgių labai gailisi (b. l. 27, 28-29).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusiojo A. T. parodymais, kad gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi P. T. ir žmona R. T.. Jo ir sūnaus tarpusavio santykiai yra labai prasti, dažnai pykstasi, nesutaria, nuolat kyla konfliktai. Jis su žmona yra dirbantys, o P. neturi nuolatinio darbo, neprisideda prie šeimos biudžeto. P. yra mėgstantis išgerti alkoholinius gėrimus. Vienas dažnai girtauja namuose ir nuolat geria jau apie 1,5 metų. 2015 m. gegužės 15 d. buvo savo namuose kartu su savo žmona R.. Apie 18.00 val. sūnus buvo savo kambaryje akivaizdžiai išgėręs, rėkavo, šaukė, lojo šuns balsu, gėrė alų. Jam paprašius P. duoti ramybę, nešūkauti bei papriekaištavus, kad jis dažnai geria namuose alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus jį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „piderastas, gaidys, eik tu nahui“. Jam nuėjus į sūnaus P. kambarį ir paprašius nurimti, eiti miegoti, jis sėdėjo fotelyje. Jis matė, kad P. buvo labai supykęs, agresyviai kalbėjo, akys buvo išsprogusios, rėkė, kad jį užmuš, nužudys, sakydamas „tu negyvensi, užmušiu, nužudysiu“. Šį kartą P. buvo labai agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu, jo tokio dar nebuvo matęs. Mano, jog sūnus galėjo įgyvendinti savo ketinimą nužudyti jį, nes buvo itin agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu konflikto metu, sakydamas žodžius drebėjo iš įniršio, gniaužė rankose kumščius. Prie savęs aštrių daiktų neturėjo. Tada jis paprašė, kad P. nekeltų konflikto ir išėjo iš jo kambario, taip išvengdamas konflikto. Iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jo sūnų sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Jo ir sūnaus konflikto žmona nematė. K. P. būna išgėręs alkoholio, dažnai provokuoja jų konfliktus ir jo iniciatyva kyla konfliktai tarp jų. Jiems su žmona labai sunku gyventi su sūnumi, kadangi jis nuolat būna girtas, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, mato nebūtus vaizdinius, kalbasi pats su savimi. Mano, kad jam yra reikalingas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. Taip pat pabrėžė, kad lapkričio mėn. konflikto metu P. turėjo savo rankose peilį ir grasino jam, sakydamas „tave dabar nužudysiu“. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, kadangi buvo gaila sūnaus. P. yra tikrai neprognozuojamas, vieną kartą, t. y. 2013 metais peiliu yra grasinęs ir savo žmonai S. T., dėl ko, teismas buvo priėmęs nuosprendį (b. l. 13-14).
2015 m. birželio 8 d. atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. T. ir įtariamojo P. T., kurios metu abu proceso dalyviai pasiliko prie savo ankstesnių parodymų (b. l. 30-32).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie P. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. T., būdamas neblaivus, žodžiu grasino nužudyti nukentėjusįjį, tuo pat metu drebėdamas iš įniršio ir mosikuodamas kumščiais. Nors kaltinamasis nurodė savo grasinimų neketinęs įvykdyti, tačiau pats patvirtino, kad buvo įniršęs ant tėvo, jo būklė (buvo sunkaus girtumo laipsnio), veiksmų pobūdis, apimtis, anksčiau buvę konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei kitų šeimos narių, išgąsdino nukentėjusįjį, leido nukentėjusiajam pagrįstai manyti, jog kaltinamojo grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti, sudarė pagrįstą pagrindą bijoti siautėjančio sūnaus, o kaltinamasis ir siekė tokios nukentėjusiojo būklės. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties parodymais, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 63).
K. P. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 15 d. 19.13 val. P. T. buvo nustatytas 3,39 % promilių girtumas (b. l. 56).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
K. P. T. teistas už analogiškos veikos padarymą, bausmę atlikęs (b. l. 35-36, 38-40), baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už girto pasirodymą viešosiose vietose bei viešosios rimties trikdymą (b. l. 41-45); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 47, 49); nedirbantis (b. l. 50). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės rūšys, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, parinktos pagrįstai (BK 48 str., 72² str.), pakoreguojant įpareigojimą būti namuose. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu iš esmės prisipažino, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
P. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 58, 59), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.). P. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gegužės 15 d. 18.30 val. iki 2015 m. gegužės 17 d. 12.05 val. (dvi paras) (b. l. 52, 57), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktinis įrodymas: kompaktinis diskas su A. T. pranešimo dėl triukšmo, konflikto artimoje aplinkoje garso įrašu, esančio prie bylos (b. l. 18, 20-21), kuris yra baudžiamosios bylos tyrimo medžiaga, todėl baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus jis paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendžia:
P. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 str. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2015-05-15 iki 2015-05-17 (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviems laisvės apribojimo dienoms.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, su A. T. pranešimo dėl triukšmo, konflikto artimoje aplinkoje garso įrašu – palikti saugoti byloje.
I. P. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.