- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- A2-1042-829/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas, Gediminas Žlioba
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovės S. P. atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, ieškovei S. P., atsakovui L. P. bei jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui L. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės atstovas, palaikydamas ieškinį, paaiškino, kad ieškovė su ieškiniu į Jurbarko rajono apylinkės teismą kreipėsi 2010-03-25. Ji nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 1998-06-22 priėmė nutarimą iš L. P. priteisti išlaikymą po ¼ dydžio visų rūšių atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį U. P. iki jos pilnametystės. Ieškovė į teismą buvo priversta kreiptis dėl to, kad akivaizdžiai buvo teikiamas nepakankamas išlaikymas nepilnametei dukrai. Nepakankamai geras išlaikymas buvo dėl to, kad buvo nustatyta labai maža suma – tuo metu buvo 125 Lt nuo priteisimo dienos. Atsakovas net ir šio išlaikymo dukrai neteikė ir dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į Jurbarko rajono apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už piktybišką vengimą teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas, siekdamas, kad byla būtų tuoj pat nutraukta, sumokėjo 22.000 Lt dydžio siekusį išlaikymo įsiskolinimą. O nuo ieškinio padavimo į teismą dienos - nuo 2010 m. kovo 25 d. vėl išlaikymas neteikiamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas atsiradus papildomiems vaiko priežiūros poreikiams. Ieškovė nurodo, kad bylos padavimo teismui metu U. P. išlaikymui buvo reikalinga ne mažiau kaip 800 Lt per mėnesį. Šias išlaidas sudaro maisto, drabužių, avalynės pirkimas, lavinimosi reikmenų pirkimas. Pateikti skaičiavimai parodo, kad anksčiau priteistas išlaikymas po 1 MGL yra nepakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Manytų, kad būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovės dukra U. P., kai buvo kreiptasi į teismą, buvo beveik pilnametė. Pilnamete mergaitė tapo šių metų (duomenys neskelbtini). Prašomas priteisti išlaikymas yra už palyginus neilgą laikotarpį. Iš byloje pateiktų dokumentų matosi, kad ieškovė pastoviai rūpinosi savo dukra ir ją auklėjo iki kol ji tapo pilnametė. Vadovaujantis teismų praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodomas ir pagrindžiamas reikalingas iš atsakovo priteisti išlaikymas – po 400 Lt per mėnesį, nes ne mažesnę sumą skiria ir ieškovė. Prie paaiškinamo rašto yra pridėtas U. P. reikalingų piniginių lėšų per metus paskaičiavimas. Išlaidos U. P. sudaro 11.815 Lt per metus, o per mėnesį sudaro 985 Lt. Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė su dukra tuo metu gyveno mieste, o ne kaimo vietovėje, todėl joms reikėjo pirkti ir maisto produktus, ir daržoves. Su ieškinio reikalavimais atsakovas nesutinka. Jis sako, kad dėl turtinės padėties jis negalėtų tiek mokėti ir sutinka mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos po 200 Lt. Su tokiu atsakovo aiškinimu nesutinka, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas jau ilgą laiką dirba užsienyje ir gauna neblogas pajamas. Dėl ko L. P. negalėtų teikti prašomo išlaikymo dydžio – 400 Lt, įrodymų nepateikė. Nori pabrėžti tai, kad su ieškiniu buvo kreiptasi į Jurbarko rajono apylinkės teismą 2010-03-25 ir teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tenkino šį prašymą. Tačiau atsakovui padavus skundą aukštesniam teismui, Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad sprendimas nebuvo pakankamai motyvuotas. Byloje yra pateikta pakankamai daug rašytinių įrodymų. Byloje pateikta Registro pažyma apie ieškovės vardu registruotą ir valdomą nekilnojamąjį turtą, pateikta mokesčių deklaracija, nes tuo metu ieškovė vertėsi individualia veikla ir turėjo savo kirpyklą. Vidutinės ieškovės pajamos iš individualios veiklos buvo 700-800 Lt per mėnesį. Vadovaudamiesi teismo praktika, atsižvelgiant į ieškovės dukros amžių, kad kreipiantis į teismą dukros poreikiai tikrai buvo pakankamai dideli, nusistovėjusia teismų praktika ir Aukščiausio teismo išaiškinimu, kad vaiko išlaikymui reikia orientuotis į minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, prašo priteisti pusę šios sumos iš atsakovo, bei priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nori pabrėžti tai, kad iš byloje pridėtų dokumentų matyti, kad atsakovas itin neprotingai elgiasi mokėdamas didžiules pinigų sumas, kad būtų atstovaujamas atstovo, kai tos sumos būtų pakakę sumokėti už tuos kelis mėnesius iki dukra tapo pilnametė. Tarp šalių santykiai buvo įtempti. Dukra bendraudavo su atsakovu, tačiau tik telefonu ar internetu. Tikslaus adreso ieškovė nežinojo iki tol, kol atsakovas pats jo nenurodė ir nepateikė į bylą. Ieškovei paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta buvo Jurbarke. Pradėjus baudžiamąją bylą prasidėjo ir baudžiamasis persekiojimas, buvo paskelbta paieška ir tada pats atsakovas pranešė kur jis yra. Šalių dukra yra sveika, spec. poreikių laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti išlaikymas, neturėjo. Šiuo metu mergaitė su mama gyvena Anglijoje, ten mokosi (b.l. 152-155).
Nei atsakovas, nei jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 151).
Atsiliepimas
Atsakovo L. P. atstovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimu pakeisti atsakovo dukrai U. P. išlaikymo dydį nesutinka, nes jis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normoms. Ieškovė S. P. jokių įrodymų patvirtinančių jos reikalavimus nepateikė. Pažymėtina, kad U. P. nuo (duomenys neskelbtini) yra išbraukta iš (duomenys neskelbtini) konservatorijos mokinių sąrašų pačios prašymu ir jokių duomenų apie tai, kad U. P. šiuo metu mokosi ir jai reikalingos su lavinimusi susijusios išlaidos, nėra. Šiuo metu U. P. su ieškove gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, dėl ko jos reikalavimai turėtų būti atmesti. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192, 3.201 str. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagrindu pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį gali būti tik vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Ieškovė reikalaudami pakeisti išlaikymo dydį remiasi tuo, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras, pajėgus tinkamai vykdyti tėvo pareigas vaikams bei tuo, kad jos žiniomis šiuo metu dirba užsienyje. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, tačiau ji nepateikė jokių tai įrodančių duomenų. Atsakovas, atsižvelgiant i savo finansines galimybes, sutinka savo dukrai U. P. mokėti 200 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystė. Ši suma faktiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir leidžia sudaryti materialines sąlygas jai fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės jo parirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 141-144).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai teismo 2010-04-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-408-670/2010 pakeičiant.
Byloje nustatyta, kad šalys turi dukrą U. P., gimusią (duomenys neskelbtini) mieste (Įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini)), kuri (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, taip pat dar vieną pilnametę dukrą G. P. (b.l. 8, 9). Jurbarko rajono apylinkės teismo 1998-06-22 nutarimu iš atsakovo L. P. buvo priteistas materialinis išlaikymas jo nepilnametėms dukroms, kiekvienam vaikui kas mėnesį iki G. P. pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 1/3 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, o po to G. P. pilnametystės, U. P. mokamas periodinėmis išmokomis po 1/4 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL (b.l. 6). Natūraliai padidėjus šalių dukters U. P. poreikiams, ieškovė 2010-03-29 kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 1998-06-22 nutarimu nustatytą U. P. materialinio išlaikymo dydį ir nuo 2010-03-01 iki U. P. pilnametystės priteisti iš atsakovo L. P. šalių dukrai materialinį išlaikymą, kas mėnesį iki U. P. pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (b.l. 2-3). Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010-04-30 sprendimu tenkino ieškovės ieškinį visiškai, tačiau procesas byloje buvo atnaujintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo (b.l. 24, 96-97).
Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.
Nagrinėjamoje byloje klausimas, susijęs su Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas teismo 1998-06-22 nutarimu (b.l. 6). Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl teismas šią įstatymo nuostatą turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 3.3 str., 1.5 str.).
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametę 16-17 metų dukrą U. P. (ieškinio teismui padavimo ir bylos nagrinėjimo metu iki ji sulaukė pilnametystės) augino viena, jai suteikė gyvenamąjį būstą, jos poreikiai nuo 1998 metų yra padidėję, o atsakovas net ir nustatyto dydžio išlaikymo dukrai neteikė, todėl šiuo pagrindu prašo pakeisti teismo dukrai U. P. priteistą išlaikymo dydį iki 400 Lt.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas šalių dukrai U. P. buvo priteistas 1998 metais, atsižvelgiant į 5 metų vaiko amžiaus poreikius, o šalių dukrai bylos iškėlimo teisme ir jos nagrinėjimo metu buvo 16-17 metų, taip pat laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia esant pagrindo ieškovei reikalauti pakeisti teismo priteistą išlaikymo natūraliai padidėjus šalių dukters U. P. poreikiams (Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t.y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (Lietuvos Respublikos CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Ieškovė nurodo, kad dukters U. P. poreikių patenkinimui kas mėnesį nuo 2010-03-01 buvo reikalinga ne mažiau kaip 800 Lt, todėl pusę šios sumos prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas nesutinka su tokiu prašomo materialinio išlaikymo dydžiu ir nurodo, kad sutiktų teikti dukrai 200 Lt dydžio materialinį išlaikymą.
Teismas, susipažinęs su paaiškinamuoju raštu, pateiktu paskaičiavimu dėl U. P. reikalingų piniginių lėšų, taip pat atsižvelgdamas, kad šalių dukra ginčo metu buvo 16-17 metų, tai yra moksleivė, kuriai reikalingos įvairios mokymosi priemonės, rūbai, taip pat maistas bei higienos priemonės, į tai, kad iki 2010-06-11 mergaitė taip pat lankė (duomenys neskelbtini) konservatoriją, į tai, kad ieškovė viena dukrai suteikė gyvenamąjį plotą, mokėjo komunalinius patarnavimus, sprendžia, kad 800 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma U. P. išlaikyti.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ieškinio teismui padavimo metu ir iki dukra tapo pilnamete dirbo Lietuvoje pagal verslo liudijimą. Ji savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo (duomenys neskelbtini), tai yra ginčo laikotarpiui pasibaigus (dukrai tapus pilnamete). Tuo metu ieškovės mėnesinės pajamos siekdavo 800 Lt. Tai patvirtina metinė pajamų deklaracija (b.l. 12-14). Taip pat nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamojo turto – butą (duomenys neskelbtini) mieste (b.l. 10-11). Kadangi jis nėra įkeistas bankui, todėl sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė šį butą įsigijo iš savo santaupų arba pardavus anksčiau turėtą nekilnojamąjį turtą (b.l. 123). Byloje nustatyta, kad atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). (b.l. 44), tačiau nepateikia jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas bei įrodymų, kad tokio prašomo išlaikymo dydžio savo dukrai suteikti negalėtų, nors šią aplinkybę nurodo savo pateiktame atsiliepime. Apie atsakovo gaunas pajamas būtų galima spręsti tik iš to, kiek jis yra sumokėjęs už savo atstovavimą teisme (2.474 Lt), taip pat iš to, kad po kreipimosi į prokuratūrą ir po įtarimų atsakovui pareiškimo dėl vengimo išlaikyti dvi nepilnametes dukras, visą 18.546,65 Lt dydžio siekusį įsiskolinimą atsakovas ieškovei sumokėjo (b.l. 68, 68). Nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje atsakovas šiuo metu neturi, tačiau turi įregistravęs net keletą transporto priemonių (b.l. 127, 128). Byloje atsakovas pateikia duomenimis, kad jis kas mėnesį moka 111 svarų sterlingų už komunalinius mokesčius (b.l. 46). Jokių kitų savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų – duomenų apie faktinę savo šeimą bei kitus galimus savo išlaikytinius, turtą, atsakovas teismui nepateikė.
Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Teismas pripažįsta, kad atsakovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus ir nepateikė įrodymų apie savo realią materialinę padėtį. Įvertinus visumą ieškovės bei atsakovo pateiktų, teismo išreikalautų įrodymų apie šalių gaunamas pajamas ir išlaidas, turimą turtą, taip pat teisme duotus paaiškinimus, visas abejones dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties vertina vaiko interesų naudai ir daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2010-03-29 iki 2011-07-11 buvo panaši (Jungtinėje Karalystėje minimalus valandinis atlyginimas 2010-10-01 buvo 5,93 svaro sterlingų, todėl atsakovo galimai minimalus 160 darbo valandų mėnesinis atlyginimas siekė 949 svarų sterlingų (apie 3.795 Lt) (http://www.anglija.lt); taip pat laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, o pakeitus išlaikymo dydį iki 400 Lt bus tvirčiau apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, kartu konstatuoja ir tai, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (Lietuvos Respublikos CK 3.192, 3.201 str.) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 str.), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne 2010-03-01 diena, todėl padidintas materialinis išlaikymas U. P. priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2010-03-29 (b.l. 2). Bylos nagrinėjimo metu šalių dukrai U. P. tapus pilnamete, uzufrukto teisė ieškovei į priteistas pinigines lėšas nenustatytina, tačiau tai nelaikytina, jog teismas ieškinį tenkina iš dalies, kadangi pagrindinis reikalavimas – dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir priteisimo periodinėmis išmokomis po 400 Lt, tenkintas visiškai.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi – 900 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 4), 61,40 Lt išlaidų už procesinių dokumentų ir teismo šaukimo atsakovui įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l. 20, 21, 22), taip pat į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 11 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims bei 97 Lt (400 Lt – 130 Lt (išlaikymas, kuris buvo priteistas ankstesniu teismo sprendimu) x 12 mėn. - 3% = 97 Lt) žyminis mokestis už reikalavimą pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, nuo kurio ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad atsakovui turėtų būti priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė piktnaudžiavo procesu, tai yra žinodama, jog jis yra išvykęs į užsienį, ieškinyje gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos CK 2.17 str. 3 d. įtvirtinta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovo išvykimo į Jungtinę Karalystę metu šalių nepilnametė dukra buvo jo kreditorius įstatyminėje išlaikymo prievolėje, todėl atsakovas L. P. privalėjo pranešti ieškovei, kaip vaiko įstatyminei atstovei, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodyti savo tikslų gyvenamosios vietos adresą. Byloje nustatyta, kad ieškovei nebuvo žinoma pasikeitusi atsakovo gyvenamoji vieta, todėl ieškinys buvo pareikštas pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Taip pat pažymėtina, kad pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą įtvirtinta ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d., kurioje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti (informacija gyventojų registre, matoma elektroninė byloje), taip pat paties atsakovo pateiktos pažymos (b.l. 37) matyti, kad atsakovas L. P. ieškinio teismui pateikimo metu nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos pasikeitimo. Nustačius, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, byloje negalėjo būti taikomas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, kurio 1 str. 2 d. nustatyta, jog jis netaikomas, jeigu nežinomas asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresas. Teismas konstatuoja, kad atsakovas, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei ieškovei, nei deklaravimo įstaigai, elgėsi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, prašydamas pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu ir prašydamas priteisti iš jos patirtas bylinėjimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 282 str., 307 str. 1 d., 371 str. 1 d. 2 p., 2 bei 3 d., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai teismo 2010-04-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-408-670/2010 pakeičiant.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 1998-06-22 nutartimi U. P. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo dukrai U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2010-03-29 iki šios pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po keturis šimtus litų (400 Lt).
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devynis šimtus litų (900 Lt) teisinės pagalbos išlaidų bei šešiasdešimt vieną litą 40 ct (61,40 Lt) kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devyniasdešimt septynis litus (97 Lt) žyminio mokesčio, vienuolika litų (11 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – vieną šimtą aštuonis litus (108 Lt) į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įpareigoti ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti į pagrindinę bylą 2010-05-05 bei 2010-11-30 išduotus vykdomuosius raštus Nr. N2-408-670/2010.
Įpareigoti Tauragės apskrities VMI grąžinti į pagrindinę bylą 2010-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-408-670/2010.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.