Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-30 įsakymo Nr. AP-472, kuriuo J. Š. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 8), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, A62–200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo Išvadą ir jos pagrindu priimtą skundžiamą Įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus objektyvių duomenų, kad J. Š. galimai padarė tarnybinį nusižengimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-01 įsakymu Nr. A1-407 buvo sudaryta Komisija įtariamam Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto J. Š. tarnybiniam nusižengimui ištirti (b.l. 27). 2014-04-29 Nr. 12-14-14 Motyvuota komisijos išvada konstatuota, jog Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas J. Š. 2014-02-28, Pramonės pr. 29, Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, atlikdamas patikrinimą, ar nevykdomi administraciniai teisės pažeidimai pagal ATPK 124¹ str., ar nėra automobilių neleistinai pastatytų į neįgaliesiems skirtas vietas, priėjęs prie automobilio Renault Laguna, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo vairuotojas, nepristatęs ir neparodęs tarnybinio pažymėjimo, nieko vairuotojui nepaaiškinęs, pradėjo fotografuoti, vairuotojui paklausus, kodėl fotografuoja, nieko nepaaiškinęs nuėjo. Šiuo atveju J. Š. nesiaškino jokių galimo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių, pažeidimu padarymu įtariamo asmens nesupažindino ir neinformavo, kokio galimo pažeidimo padarymu jis yra įtariamas, netyrė ir nesiaiškino kitų įvykio aplinkybių, nors vairuotojas automobilyje buvo, tuo pareiškėjas pažeidė ATPK 259 ir 272 str. nuostatas. Taip pat suklaidino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoją R. S. , kadangi jam pateikė nuotraukas, kurios galėjo būti pagrindu fiksuojant pažeidimą tik tuo atveju, jei pažeidimas padarytas, kai nėra asmens įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (ATPK 260² str.). Pagal pareiškėjo pateiktas nuotraukas vėliau buvo nustatinėjamas automobilio savininkas, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sprendžiamas kaltės klausimas, nors šiuos veiksmus įvykio vietoje galėjo ir privalėjo atlikti pareiškėjas, fiksuodamas administracinį teisės pažeidimą. Be to pareiškėjas, fiksuodamas galimą pažeidimą, padarė 2 nuotraukas, iš kurių objektyviai negalima spęsti ar pažeidimas buvo padarytas, kadangi automobilio priekinio stiklo fotonuotrauka neinformatyvi, nėra aišku, ar tai tas pats automobilis, nesimato automobilio valstybinio numerio, taip pat nesimato ar yra ženklas „Neįgalusis“ (b.l. 43-52). Išvada yra motyvuota, nurodytos faktinės įvardintą nusižengimą patvirtinančios aplinkybės bei pateiktas šių aplinkybių teisinis įvertinimas, todėl, teismo nuomone, ji atitinka LR Vyriausybės nutarimu 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjas neigia buvus tarnybinį nusižengimą, nurodė, jog apie 10.06 val. prie Dainavos poliklinikos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė automobilį Renault Laguna, kurio pusė automobilio stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, kita pusė buvo neįgaliesiems skirtoje vietoje. Šio automobilio galas buvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, tačiau priekyje tokio ženklo nebuvo. Priėjęs prie automobilio jis jį nufotografavo, vairuotojas, sėdėjęs automobilyje, pamatęs jo veiksmus, paklausė „Ką aš čia darau“ ir pradėjo šaukti. Priėjęs prie vairuotojo jis prisistatė, parodė pažymėjimą, paaiškino, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kadangi vairuotojas ir toliau šaukė, siekdamas išvengti konflikto, jis grįžo į tarnybinį automobilį, į ginčus su vairuotoju nesivėlė. Užfiksuoto pažeidimo nuotraukas perdavė skyriaus vedėjo pavaduotojui.

Pareiškėjas 2014-04-08 paaiškinime nurodo, kad jis 2014-02-28 kartu su vyriausiuoju specialistu A. B. vykdė patikrinimo pavedimą Nr. 64-9-48, siekiant patikrinti ar nėra automobilių, neleistinai pastatytų į neįgaliesiems skirtas vietas prie prekybos centrų ir kitose Dainavos ir Gričiupio seniūnijų teritorijose. Apie 10.06 val. prie Dainavos poliklinikos, Kaune Pramonės pr. 31, pamatė automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, pusė automobilio buvo ant pėsčiųjų perėjos, kita pusė buvo ant neįgaliesiems skirtos vietos. Automobilio galas buvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis", tačiau automobilio priekyje tokio ženklo nebuvo. Priėjęs prie automobilio jį nufotografavo iš galo ir iš priekio. Automobilyje sėdėjo vairuotojas, kuris prasidarė dureles ir pradėjo šaukti - „Ką čia darai?". Jis prisistatė, kad yra iš Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, pasakė savo pavardę ir parodė tarnybinį pažymėjimą, bei paaiškino, kad automobilis pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tačiau vairuotojas ir toliau šaukė, kad jis yra invalidas. Pareiškėjas nesiginčijo, į konfliktą nesivėlė, atsisveikino ir nuėjo į tarnybinį automobilį. Mano, kad E. S. pareiškimą Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui parašė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Dėl galimai netinkamo elgesio pareiškimą jis galėjo parašyti iškart po įvykusio incidento, kadangi pareiškėjas prisistatė, ant striukės, kurią vilkėjo, ir priekyje, ir ant nugaros yra užrašai „Viešosios tvarkos skyrius", taip pat E. S. turėjo matyti ir Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais bei plafonu (b.l. 31-32). Iš esmės analogiškai pareiškėjas aiškino ir 2014-04-09 komisijos jo tarnybiniam nusižengimui ištirti posėdyje (b.l. 60-68).

Tačiau E. S. 2014-03-26 pareiškime nurodė, kad 2014-02-28 jis atvažiavo į prie Dainavos poliklinikos esančią automobilių stovėjimo aikštelę, norėjo iškarto apsisukti, kadangi jo automobilis užvedamas su elektronine kortele, ši užstrigo, kol jis pasilenkęs ją maigė, pakėlęs galvą pamatė stovintį priekyje žmogų ir fotografuojantį jo automobilį, paklausus „ką Jūs čia darote", žmogus nei prisistatęs, nei pasakęs, kokiu tikslu tai daroma, apsisukęs nuėjo. Tik gavęs 2014-03-10 pranešimą suprato, kodėl buvo fotografuojamas jo automobilis (b.l. 25-26). Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. patvirtino šias aplinkybes, taip pat šias aplinkybes liudytojas patvirtino ir 2014-04-09 komisijos pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti posėdyje (b.l. 60-68). Liudytojas nurodė ir aplinkybes, kodėl pareiškimą Viešosios tvarkos skyriui jis parašė tik 2014-03-26, kadangi jis tik gavęs 2014-03-10 pranešimą iš Viešosios tvarkos skyriaus suprato, kodėl 2014-02-28 jį nežinomas asmuo fotografavo.

LR valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (1, 4, 5, 6 p.).

Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-06 įsakymo Nr. A-48, 12.13 p. nustatyta, kad skyrius vykdydamas jam pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas: teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal savo kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir taiko administracinio poveikio priemones vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus suteiktais įgaliojimais, 12.14 p. - nagrinėja teisės pažeidimų bylas, kurias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas priskiria skyriaus kompetencijai, priima nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose ir atlieka nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo kontrolę, 12.15 p. - organizuoja ir vykdo reidus, patikrinimus ar pan. priemones administraciniams teisės pažeidimams nustatyti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-09 įsakymu Nr. A-2077, 41.1 p. nustatyta, kad darbuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Kauno miesto savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, tiesioginio vadovo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams, 41.2 p. nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės ir šių Taisyklių reikalavimų, 41.3 p. - nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas.

Be to, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-02 įsakymu Nr. A-1011, 6.4 p. nurodyta, kad vyriausiasis specialistas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą, dokumentų valdymą ir naudojimą, teisės aktų rengimą, 7.1 p. nustatyta, kad vyriausiasis specialistas turi prižiūrėti pagal savo kompetenciją, kaip vykdomi teisės aktai, reglamentuojantys viešąją tvarką, siekiant užtikrinti viešąją tvarką Kauno mieste, 7.2.2 p. - vykdyti reidus, patikrinimus ir taikyti kitas priemones administraciniams teisės pažeidimams nustatyti, 7.2.3 p. - surašyti teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal savo kompetenciją administracinių teisės pažeidimų protokolus ir taikyti administracinio poveikio priemones, 7.2.4 p. - nagrinėti teisės pažeidimų, kurie pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą priskiriami Skyriaus kompetencijai, bylas, priimti jose nutarimus ir kontroliuoti nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymą.

Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968, 2.2 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, 2.3 p. - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų, 2.5 p. - vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus, 6.3 p.- elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus naudoti nešališkai priimdamas sprendimus, 9.2 p. - būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas, 9.4 p. - būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis.

Su Savivaldybės administracijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų sąrašu pareiškėjas supažindintas 2013-06-10, su Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu, supažindintas 2013-06-18, su jo pakeitimu - 2014-01-23. Todėl aukščiau paminėtuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos pareiškėjui turi būti ir yra žinomos ir jomis jis privalo vadovautis savo darbe.

Be to, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.4 p. numatyta, kad valstybės tarnautojas turi būti susipažinęs be kita ko ir su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (toliau – ATPK). ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Įstatymų reikalavimų laikymasis taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus užtikrinamas sisteminga aukštesniųjų organų ir pareigūnų kontrole, teise apskųsti, kitais įstatymų nustatytais būdais. ATPK 256 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, 259 straipsnyje nurodyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) <...> surašo protokolą <...>. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. <...> Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas <...>". ATPK 260 straipsnyje nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. ATPK 260² straipsnyje nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymas tais atvejais, kai pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje: <...> administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu <...>. Nustatant šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus, daromos transporto priemonės nuotraukos, kuriose užfiksuojami pažeidimai, arba pažeidimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis." 272 straipsnyje nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; <...> apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, visapusiškai ir objektyviai tyrė ir vertino visas įvykio aplinkybes, motyvuotą išvadą, rėmė tiek teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo veiklą, nuostatomis, tiek pareiškėjo, tiek E. S. paaiškinimais ir kitų tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma, ko pasėkoje priėmė objektyvų ir nustatytas aplinkybes atitinkantį sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo paaiškinimuose (raštu ir žodžiu) nurodyti teiginiai iš dalies paneigti jo paties prie paaiškinimo pateiktomis fotonuotraukomis (b.l.35-36), E. S. paaiškinimais (b.l. 25-26, 60-68), administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 64-5-3860 dokumentais (b.l. 37-39), todėl komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina byloje surinkti minėti objektyvūs, neginčijami ir patikimi įrodymai, darytina išvada, jog J. Š. pagrįstai taikyta tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas, kadangi jis esant pažeidėjui automobilyje tik fiksavo (nufotografavo) galimą pažeidimą, tačiau nesurašė protokolo, nepaaiškino už kokį administracinės teisės pažeidimą asmuo bus baudžiamas, neišklausė ir nefiksavo jo paaiškinimo, neprisistatė galimam pažeidėjui, nenurodė kokias teisės aktų nuostatas jis yra pažeidęs, nenurodė kokiais tikslais fotografavo jo automobilį, tuo savo veiksmai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1d. 1, 4, 5, 6 p., ATPK 7, 256, 259, 260², 272 str., Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.2, 2.3, 2.5, 6.3, 9.4 p., Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 41.1, 41.2, 41.3 p., Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2.3, 7.2.4 p. reikalavimus. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, jog pareiškėjui per vienerius metus paskirtos trys tarnybinės nuobaudos, jos visos yra galiojančios.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti, nenustatyta. Skundžiamas 2014-04-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AP-472 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo J.Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.