- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-04
- Bylos Nr.
- e2-3872-1176/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25526-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- M. C.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- J. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. C. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo J. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovas M. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – ir Bendrija), kurį patikslinęs, prašė priteisti jo naudai iš atsakovės 220,60 Eur turtinės žalos ir 50 Eur neturtinės žalos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje, kurį patikslinęs, nurodė, kad jis informavo atsakovę, kaip namo administratorę, apie tai, kad jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje nešyla radiatoriai. Bendrijos šilumininkas apie tai buvo informuotas 2021-08-24, jis faktiškai patikrino ir įsitikino 2021-11-04, tačiau gedimas nebuvo pašalintas. 2021-12-20 jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, kurios Energetikos skyrius priėmė 2021-12-20 nutarimą Nr. A5112722/21 (3.3.2.26EEENE), kuris buvo išsiųstas atsakovei elektroniniu paštu. Šiuo nutarimu atsakovei buvo nurodyta, kad ji iki 2022-01-05 atliktų tam tikrus veiksmus, siekiant įvertinti ir pašalinti gedimą. Atsakovė jokių veiksmų neatliko ir atsakymų nepateikė. 2022-01-12 ieškovas susisiekė su atsakovės pirmininku A. T., norėdamas priminti apie neišspręstą problemą, tačiau gedimas nebuvo pašalintas. 2022-02-11 ieškovas kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir VERT). VERT atstovas patikrino namo šildymo ir karšto vandens sistemas ir 2022-03-28 parengė faktinių aplinkybių konstatavimo aktą Nr. VFAA304. Gedimai nebuvo pašalinti, žadėta juos pašalinti pasibaigus šildymo sezonui. Ieškovas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad jis, nepaisant gedimo, iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) (duomenys neskelbtini) gaudavo sąskaitas visai sumai už teiktą šilumos energiją, nors svetainės radiatorius nešildė, prašo iš atsakovės priteisti 270,60 Eur dėl atsakovės neveikimo padarytos žalos atlyginimą. Anot ieškovo, jis permokėjo (duomenys neskelbtini) dėl atsiradusio gedimo. Ieškovas prašo taip pat iš atsakovės priteisti 50 Eur dydžio neturtinę žalą, motyvuodamas tuo, kad: jis ir jo šeima dėl gedimų patyrė nepatogumų – jiems priklausančio buto svetainė nebuvo šildoma visą 2021 m. šildymo sezoną, nepaisant to, kad apie gedimą namo Bendrija buvo informuota dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį; jis patyrė nepatogumų dėl atsakovės pirmininko vengimo bendrauti su juo ir pašalinti susidariusią problemą; jis patyrė nepatogumų, kreipiantis į tarnybas problemai pašalinti, nors už gedimo šalinimą buvo atsakinga atsakovė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad nešylantys radiatoriai ir neveikiantys stovai yra įprasta techninė problema, tačiau kiekviena problema yra individuali ir būtinas atskiras sprendimas. Tokio pobūdžio problemos nėra išsprendžiamos iš karto, kaip nori gyventojas. Anot atsakovės, problema yra (duomenys neskelbtini), butas yra (duomenys neskelbtini). Butai nuo 3 iki 7 aukštų yra šilčiausi. Tam, kad būtų galima išspręsti problemą, būtina atlikti sistemos apžiūrą dėl stovų visuose butuose, nes butuose gali būti pakeisti radiatoriai, savavališkai reguliuoti trieigiai ventiliai, taip pat rūsyje. Gavus (duomenys neskelbtini) savininko skundą, buvo tikrinami visų butų stovai ir rūsys. Toks patikrinimas užtruko, nes buvo sudėtinga rasti gyventojus. Pažymi, kad buto savininkas turi teisę neįsileisti į butą, tokiu atveju reikalingas teismo sprendimas tam, kad būtų galima patekti į butą. Be to, Bendrijos šilumininkas privalo prižiūrėti ir kitus namus, kuriuose taipogi vyksta avarijos, dėl ko problemos sprendimas užsitęsia. Nustačius pažeidimus, jie buvo pašalinti – buvo pakeisti trieigiai ventiliai, nuo kurių buvo nuimtos valdymo svirtelės, nes gyventojai patys reguliuoja ir išbalansuoja šildymo sistemą. Gedimo priežastį nustatyti buvo sudėtinga, nes probleminė vieta turi tris vamzdžius – vienu šildymo vamzdžiu vanduo pakyla ir dviem vamzdžiais vanduo nusileidžia, t. y. vienas kambarys turi 2 vamzdžius, kuriuo vienu vamzdžiu vanduo pakyla, o kitas kambarys – vieną vamzdį. Vamzdžiai sumontuoti dviejuose kambariuose, turinčiuose bendrą sieną. Rūsyje šie vamzdžiai, kurių probleminėje vietoje yra 3, yra pajungti į vieną žiedą, kurie iš šilumos punkto išeina ir kitu keliu sugrįžta (pagal projektą visi namo kambariai turi stovus), vamzdžiai izoliuoti, todėl reikėjo ardyti izoliaciją. Pažymėjo, kad VERT atstovas, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad: Bendrija tinkamai tvarko šildymo ir karšto vandens būtiną dokumentaciją, šilumos punkto įrenginys tvarkingas; (duomenys neskelbtini) butas yra pakeitęs radiatorius ir prijungęs ne pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektinius reikalavimus, todėl blogiau šyla radiatoriai; buto temperatūra atitinka HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ normas, kuriose numatytos ribinės vertės yra 18-22 laipsniai. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo bute yra 3 kambariai – virtuvė, vonia ir tualetas, iš kurių taip pat skleidžiama šilumą į kitas patalpas. VERT atstovas nustatė, kad bute yra 21 laipsniai ir yra kiek vėsesnis radiatorius. Šiuo aktu atsakovė buvo įpareigota atstatyti šildymo sistemą pagal projektinius reikalavimus, atsakovė tai atliko, pasibaigus šildymo sezonui. Žiemos metu remonto darbai neatliekami, nes atjungus šildymą atsirastų ilgalaikių sistemos problemų. Atsakovė nesutinka su ieškovo pateiktais skaičiavimas, nes yra įtrauktos sumos, skirtos karštam vandeniui apmokėti.
4. Atsakovė teismui pateikė 2023-05-30 papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ginčo pastatas turi (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) buto stovu buvo perdaryta šildymo sistema, dėl ko pradedama šildyti ne nuo viršutinio aukšto, o nuo pirmo aukšto, nors pagal projektą turėjo būti šildoma nuo devinto aukšto (perdarytą šildymo sistemos dalį nustatė atsakovės šilumininkas, vėliau tai patvirtino VERT atstovas). Pažymi, kad šilumininkui iš karto nepavyko atlikti visų devyniuose aukštuose esančių butų patikros, nes iš karto nepavyksta patekti į visus butus, be to, šilumininkas šalina gedimus ir kituose pastatuose. Problema nustatyta ketvirtame bute, t. y. devynių aukštų tarpuaukštėje, todėl tokiu atveju buto temperatūra atitiko teisės aktuose nustatytas normas. Tai nustatė ir VERT atstovas. Ginčo buto temperatūros sumažėjimą lėmė šios priežastys: 1. po (duomenys neskelbtini) butu buvo pakeisti stovuose šildymui pajungtų vamzdžių vietos, dėl ko buvo šildoma nuo pirmo aukšto; 2. (duomenys neskelbtini) bute buvo panaikinti prie radiatorių vamzdžių skersiniai statramsčiai su trieigiais ventiliais (virtuvėje ir svetainėje) – problema sutvarkyta; 3. (duomenys neskelbtini) bute vietoje senojo trieigio ventilio, kurio reguliavimas taip pat buvo pažeistas, po buto savininko reguliavimo buvo nuimta rankenėlė, todėl buvo neaišku, kokioje ji buvo pozicijoje – buvo įstatytas naujas trieigis ventilis; 4. (duomenys neskelbtini) bute nebuvo skersinio su trieigiu ventiliu – po patikrinimo buvo atstatyta. Šie šildymo sistemos pakeitimai turėjo įtakos šildymo sistemai, tačiau ginčo buto temperatūrai įtakos neturėjo. Pažymi, kad Bendrija prižiūri bendrojo naudojimo vamzdžius, tačiau į butus galima patekti tik buto savininkui leidus. Leidimas reikalingas ir apžiūrint rūsyje esančius vamzdynus. Be to, atkreipė dėmesį, kad pagal skelbiamus duomenis, ginčo laikotarpiu lauko vidutinė temperatūra buvo: sausį – nuo -2 iki – 9 oC; vasarį – -4 oC; kovą – -3 oC; balandį + 2 oC.
5. Trečiasis asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, taip pat priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini). Jis butą įsigijo (duomenys neskelbtini). Jame gyvena 14 metų ir jokių radiatorių ar kitų su šilumos tiekimu susijusių vamzdžių bute niekada nekeitė ir / ar savavališkai neremontavo. Radiatorius ir vamzdžiai išoriškai nesiskiria nuo kitų analogiškuose butuose esančių radiatorių ir vamzdžių. Trečiasis asmuo niekada nėra gavęs iš atsakovės pranešimų apie neva netinkamus vamzdžius ir / ar rašytinių prašymų įsileisti į butą ir patikrinti didžiajame kambaryje esantį radiatorių ar vamzdžius. Pirmą kartą atsakovės santechnikas į butą buvo įleistas 2022 m. vasario 28 d. Tada santechnikas pirmą kartą pasakė, kad neva radiatorius prijungtas ne pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektinius reikalavimus. Trečiasis asmuo tiksliai nesuprato, ką tai reiškia, nes neturi kompetencijos ir gebėjimų šilumos ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros srityje. Santechnikas pažadėjo vasarą, kai baigsis 2022 m. žiemos šildymo sezonas, ateiti ir vamzdžius sutvarkyti. 2022 m. vasarą trečiojo asmens niekas neieškojo ir neprašė jo įsileisti į butą radiatoriaus keitimo darbams atlikti. Tik prasidėjus naujam šildymo sezonui, 2022 m. lapkričio 18 d. Bendrijos santechnikas vėl atėjo į butą, butą atjungė nuo šildymo, pjovė (keitė) vamzdžius, dėl ko butas nebuvo šildomas daugiau nei dvi savaites, temperatūra didžiajame kambaryje ir virtuvėje visą žiemą buvo ne daugiau kaip 17-18 laipsnių, iš radiatoriaus pradėjo bėgti vanduo. Trečiasis asmuo nuolat turi laikyti dubenį pastatęs ant grindų virš varvančio vandens iš vamzdžių. Be to, Bendrijos santechniko iniciatyva rūsyje buvo įrengtas kažkoks variklis ir akumuliatorius vandens cirkuliacijai pagerinti, bet nuo jo nuolat girdisi triukšmas, kadangi Trečiojo asmens butas pirmajame aukšte. Trečiojo asmens bute šildymas nebuvo atstatytas ir varvantys vamzdžiai nesutvarkyti iki šiol. Pažymį, kad Bendrijos atstovai trečiąjį asmenį kaltina, kad jis turi pats savo lėšomis susitvarkyti varvantį vamzdį ir sutvarkyti šildymo sistemą, tačiau namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka Bendrija. Trečiasis asmuo nėra nei pastato, nei bute esančios šildymo ir karšto vandens sistemos vienintelis savininkas (bendrosios dalinės nuosavybės teise sistemos priklauso visiems gyventojams), nei prižiūrėtojas (neturi jam nei kompetencijos, nei techninių priemonių, nei gebėjimų), nėra savavališkai daręs jos jokių pakeitimų, todėl negali būti atsakingas už žalą, kurios priteisimo prašo ieškovas.
6. Į 2023 m. birželio 15 d. teismo posėdį atvyko tik ieškovas M. C. Trečiasis asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovės atstovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau neatvyko, teismo neinformavo apie neatvykimo priežastis, neteikė jokių prašymų. Ieškovo prašymu byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant.
7. Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo ieškinį, teikė paaiškinimus ir atsakė į teismo užduodamus klausimus. Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino, kad prašo priteisti iš atsakovės 220,60 Eur turtinės žalos ir 50 Eur neturtinės žalos. Papildomai paaiškino, kad 2020 metais rudenį įsikėlė gyventi į ginčo butą. Gedimą pastebėjo tik prasidėjus 2020/2021 m. šildymo sezonui. Buvo aišku, kad kol yra šildymas niekas nevyks. Todėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. jis apie problemą telefonu informavo Bendrijos šilumininką, kuris sakė, kad problemą galima pastebėti, kai bus įjungtas šildymas. Šilumininkas atvyko 2021-11-04 ir įsitikino, kad gedimas yra, žadėjo taisyti, tačiau prasidėjo šildymo sezonas, jokie darbai nebuvo vykdomi. 2021-12-20 jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, kad įpareigotų Bendriją imtis veiksmų. Buvo gautas atsakymas, kuriuo Bendrija buvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus ir nustatė terminą, tačiau Bendrija nieko nedarė. Terminas buvo pratęstas, tačiau Bendrija vis tiek nieko nedarė. Jis 2022 m. vasario mėnesį kreipėsi į VERT. 2022-03-28 atvyko jos atstovas su Bendrijos šilumininku, dalyvavo ir jis. Buvo užfiksuotas gedimo faktas, patalpų temperatūra ir surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo užfiksuota, kad patalpų temperatūra atitinka higienos normas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 m. kovo mėnesio temperatūra buvo +12 laipsniai. Tačiau 2022 m. pavasarį, vasarą atsakovė jokių darbų nevykdė. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje vėl ėmėsi veiksmų, tačiau jam pasakė, kad problema yra (duomenys neskelbtini) ir ketina į jį patekti. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), namie buvo buto savininkas, jis nurodė, kad nieko nežino apie šilumininko vizitą, pasakė, kad tik kažką jiems minėjo, kad pas juos kažkas blogai prijungta. 2022-08-28 jis informavo raštu Bendrijos pirmininką, kad planuoja kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad radiatorius buvo šaltas visą šildymo sezoną. Turtinė žala buvo apskaičiuota atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pateiktose sąskaitose nurodytas sumas tik už šildymo paslaugas ir apskaičiavus buto plotą, kuris buvo nešildomas. Karštas vanduo į turtinę žalą nebuvo įskaičiuotas. Neturtinę žalą prašo priteisti, nes jis sugaišo daug laiko, siekdamas, kad būtų pašalintas gedimas. Ieškovas, atsakydamas į teismo užduodamus klausimus, paaiškino, kad po faktinių aplinkybių konstatavimo patalpų temperatūra nebuvo matuojama. Ginčo sezono laikotarpiu buvo šalta, tačiau temperatūros nematavo, o išmatuoti neįmanoma, nes reikia tas patalpas izoliuoti. Šildymo sezono laikotarpiu reikėjo papildomai šildytis. Šilumininkas jam paaiškino, kad jis ketina apsilankyti visuose butuose. Apie (duomenys neskelbtini) atliktus radiatoriaus pakeitimus jis sužinojo taipogi iš šilumininko, jis nurodė iš esmės tą patį, kas nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad net jei gedimas yra (duomenys neskelbtini), gedimo šalinimo atsakomybė kyla atsakovei. Papildomai paaiškino, kad kai įsikėlė gyventi, jau pirmą šildymo sezoną radiatoriai buvo šalti. Šilumininkas lankėsi pas jį bute du kartus ir dar 2022 rudenį keitė perjungimo vamzdį nešildomame radiatoriuje, tačiau tai nepadėjo, vėliau vyko darbai rūsyje ir kituose aukštuose. Pats girdėjo garsus ir pats šilumininkas, atvykęs rudenį, nurodė, kad atlieka darbus per visų aukštų butus. Kaimynai minėjo, kad radiatorius nešildo labai daug metų. Jam nėra žinoma, ar kiti butų savininkai kreipėsi su pretenzijom į atsakovę. Šiuo metu radiatoriai yra sutvarkyti ir gerai šildo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmestinas.
8. Bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, kuri valdo, naudoja ir prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įskaitant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, 2021 / 2022 m. šildymo metu viename iš jam priklausančio buto kambarių nešilo radiatoriai. Kadangi atsakovė buvo atsakinga pašalinti šį gedimą, ji turi jam sumokėti turtinę žalą, kurią sudaro jo patirtos išlaidos permokant (duomenys neskelbtini) už teiktą šilumos energiją, ir neturtinę žalą.
9. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas 2021-12-20 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę, informuodamas ją, kad jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visiškai nešildo svetainės stovas. Nurodė, kad problema yra per visą stovą, t. y. per visus aukštus. Namo administracijos šilumininkas apie problemą informuotas 2021-08-24, faktiškai patikrino ir įsitikino 2021-11-04. Žadėjo taisyti, tačiau radiatorius iki šiol šaltas. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius, įvertinęs ieškovo prašymą, 2021-12-20 raštu Nr. A51-21479/22(3.3.2.26-ENE) kreipėsi į atsakovę su prašymu ne vėliau kaip iki 2022-01-05: 1. pateikti informaciją ar namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo kreipęsi dėl galimai netolygios patalpų temperatūros ir ar buvo atsakyta į jų kreipimąsi teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, kartu pateikiant tai įrodančius dokumentus; 2. kartu su prižiūrėtoju patikrinti pareiškėjo patalpoje šildymo sistemą ir nustatyti galimas netolygaus šildymo priežastis ir jas nedelsiant šalinti; 3. pateikti išsamią informaciją dėl šildymo sistemos sutrikimų name ir šių sutrikimų šalinimo eigą; 4. kartu su prižiūrėtoju atlikti pareiškėjo patalpų oro temperatūros matavimus, surašyti patikrinimo aktą ir teikti pareiškėjui susipažinti bei pasirašyti; 5. pateikti tikslią informaciją (duomenys neskelbtini) dėl nešylančių radiatorių ir sutrikdyto šildymo name; 6. imtis veiksmų ir viso šildymo sezono metu užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant jose Higienos normose nustatytą patalpų temperatūrą.
10. Ieškovas 2022-02-08 kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą su skundu, kuriame pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini), name, (duomenys neskelbtini), per visą stovą nešyla radiatoriai, nešyla jo svetainės radiatorius, o su (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos primininku nepavyksta susisiekti. Ieškovas prašė įpareigoti bendriją ištaisyti gedimą arba skirti kitą kompetentingą organizaciją problemos šalinimui, taip pat nepavykus pašalinti problemos informuoti (duomenys neskelbtini) ir prašyti jų atlikti patikrinimą, atitinkamai, mažinti šildymo kainas, atsižvelgiant į nešildomą plotą.
11. VERT, įvertinusi ieškovo pranešimą, parengė 2022 m. vasario mėnesio raštą, kuriame nurodyta, kad Taryba kreipėsi 2022-02-15 ir 2022-02-15 raštu į Bendriją ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo skunde keliamais klausimais, tačiau atsakymo iš Bendrijos negavo. Taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2021-12-20 raštu Nr. A51-129722/21(3.3.2.6E-ENE) įpareigojo Bendriją patikrinti Namo šildymo sistemą, nustatyti ir pašalinti netolygaus šildymo priežastis, atlikti temperatūros matavimus ir apie atliktus veiksmus informuoti savivaldybę iki 2022-01-05. Savivaldybė taip pat 2022-02-17 raštu Nr. A51-21479/22(3.3.2.26-ENE) (pats raštas pateiktas į bylą) informavo Tarybą, kad Bendrijos pirmininkas nepateikė atsakymo ir prašė Bendrijos pirmininko ne vėliau kaip iki 2022-02-28 pateikti išsamų atsakymą į 2021-12-20 raštą Nr. A51-129722/21(3.3.2.26E-ENE). Rašte Taryba nurodė, kad Tarybos atstovas, tikrindamas skunde nurodytas aplinkybes patikrino namo šildymo ir karšto vandens sistemas ir surašė faktinių aplinkybių patikrinimo 2022 m. kovo 28 d. aktą Nr. VFAA-304, kuriame konstatavo, kad paduodama termofikacinio vandens temperatūra 69 laipsniai, grįžtama termofikacinio vandens temperatūra 35 laipsniai, paduodama į Namo šildymo sistemą termofikacinio vandens temperatūra 45 laipsniai, grįžtama iš Namo šildymo sistemos termofikacinio vandens temperatūra 35 laipsniai, paduodama karšto vandens už šilumokaičio temperatūra 55 laipsniai, grįžtamoji (recirkuliacinė) į šilumokaitį karšto vandens temperatūra 43 laipsniai, pareiškėjo buto temperatūra - 21 laipsnis, pareiškėjo svetainės radiatoriaus temperatūra – 25 laipsniai, virtuvės radiatoriaus – 35 laipsniai. Akte nurodyta, kad Pareiškėjo svetainėje tinkamai neveikia šildymo stovas. Akte taip pat nurodyta, kad, namo šildymo sistema dvivamzdė, apatinio paskirstymo, namo šildymo ir karšto vandens sistemų projektas yra, šildymo ir karšto vandens sistemų aprašas yra, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija yra, šildymo ir karšto vandens sistemos naudojimo ir veikimo instrukcija yra. Akte konstatuota, kad Namo parengties šildymo sezonui 2021 m. rugpjūčio 11 d. aktas Nr. 13 yra, Namo šildymo sistemų hidraulinis bandymas atliktas 2021 m. rugpjūčio 11 d., Namo šildymo sistemų hidraulinis balansavimas neatliktas, nes hidraulinio balansavimo įranga nenumatyta šildymo sistemos projekte, namo šilumos punkto su šildymo ir karšto vandens sistemomis priežiūros žurnalas pildomas, šilumos apskaitos parodymų žurnalas yra, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas su galiojančia metrologine patikra, užplombuotas, šilumos punkto ir šildymo vamzdynų izoliacija tvarkinga. Akte taip pat konstatuota, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas paaiškino, kad namo 4 bute yra pakeistas radiatorius ir prijungtas ne pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektinius reikalavimus, dėl to yra sumažėjusi šilumos cirkuliacija visame šildymo stove, taip pat ir pareiškėjo bute ir dėl to blogiau šyla radiatoriai. Prižiūrėtojas patikrinimo metu įsipareigojo pasibaigus šildymo sezonui atstatyti šildymo sistemą pagal projektinius reikalavimus. (Byloje yra pateiktas VERT Techninės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2022-03-28 faktinių aplinkybių patikrinimo aktas Nr. VFAA-304) Rašte galiausiai padaryta išvada, kad pareiškėjo buto temperatūra atitinka Higienos normos reikalavimus, Namo šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo pažeidimų, turinčių įtakos Namo patalpų ir karšto vandens temperatūrai, nenustatyta.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
13. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra pateikta daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos samprata. Nurodyta, kad tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje išvardinta, kas yra pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
14. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2022-06-01) 1 dalyje buvo numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
15. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 137.1 papunktyje nustatyta, kad Šilumos tiekėjas, valdytojas, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (toliau – prižiūrėtojas) teisės aktuose nustatyta tvarka atsako už Taisyklėse, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartyje bei šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3, 20, 21, 22, 23, 51, 57 punktai) nustatyta tvarka jam prižiūrėti pavestų šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą. Taisyklių 137.2 papunktyje įtvirtina Prižiūrėtojo atsakomybė už Taisyklėse, teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 20, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 30, 36, 37, 51, 57 punktai), pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartyje nustatytą butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Taisyklių 137.4 papunktyje nustatyta prižiūrėtojo pareiga užtikrinti tinkamą privalomų darbų dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos parengties naujam šildymo sezonui atlikimą. Taisyklių 138.14 papunktyje įtvirtina prižiūrėtojo pareiga užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 punktas) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 punktai) nustatytą temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 24 punktas) ir yra techninės galimybės tą reguliuoti.
16. Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“, 1 lentelėje nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės yra 18–22 laipsniai.
17. Aptariamu atveju, kaip minėta, namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus prižiūri atsakovė, kuri yra daugiabučių namų savininkų bendrija. Taigi, jai tenka pareiga prižiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemos tinkamą funkcionavimą, užtikrinti, kad pastate būtų laikomasi Lietuvos higienos normoje nustatytų patalpų mikroklimato parametrų ribinių verčių.
18. Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo bute 2022-03-28 buvo nustatyta, jog ieškovui priklausančio buto viename iš kambarių, t. y. svetainėje, tinkamai neveikė šildymo stovas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis į atsakovę dėl nešildomo radiatoriaus kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovės šilumininkas atvyko 2021-11-04, jis nustatė, kad yra gedimas, žadėjo taisyti, tačiau jokie darbai nebuvo atliekami. Tačiau ieškovas, atsakydamas į jam užduodamus klausimus, taip pat nurodė, kad šilumininkas jam paaiškino, kad jis turės eiti į visų aukštų butus ir kad gedimą galima bus nustatyti tik įjungus šildymą. Taigi, ieškovas buvo informuotas apie tai, kad gedimo priežasčiai nustatyti, būtina patikrinti kitus butus. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad ginčo namas yra devynių aukštų, Bendrijos šilumininkui iš karto nepavyko atlikti visų devyniuose aukštuose esančių butų patikrą, t. y. patekti į juos iš karto ne visada pavykdavo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šilumininkas turi prižiūrėti 19 pastatų.
20. Atsakovas atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad žiemos metu, kai yra šildymo sezonas, nėra atliekami jokie remonto darbai, nes tokiu atveju gali atsirasti ilgalaikiai šildymo sistemos gedimai. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gedimą jis pastebėjo prasidėjus 2020 / 2021 šildymo sezonui, tačiau jis tuo metu nesikreipė, nes buvo aišku, kad kol yra šildymas, niekas nevyks. Taigi, ieškovui buvo žinoma, kad šildymo sistemos ar jos dalių remonto darbai šildymo sezono metu nėra atliekami. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad atsakovės šilumininkas jo bute lankėsi tris kartus: 2021-11-04, taip pat kartu su VERT atstovu, kai buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, ir 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Paskutinio vizito metu šilumininkas jam paaiškino, kad problema yra (duomenys neskelbtini) bute ir ketina jame apsilankyti. Taip pat nurodė, kad šilumininkas 2022 m. rudenį keitė jo bute perjungimo vamzdį nešildomame radiatoriuje. Jis buvo informuotas apie tai, kad darbus reiks atlikti visų aukštų butuose. Vėliau vyko darbai rūsyje ir kituose aukštuose.
21. Trečiasis asmuo (ketvirto buto savininkas) atsiliepime nurodė, kad pirmą kartą atsakovės santechnikas (tikėtina, kad trečiasis asmuo turėjo omenyje šilumininką) jo bute apsilankė 2022 m. vasario 28 d. Jis pirmą kartą pasakė neva jo radiatorius prijungtas ne pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektinius reikalavimus. Santechnikas pažadėjo vasarą, kai baigsis 2022 m. žiemos šildymo sezonas, ateiti ir vamzdžius sutvarkyti. 2022 m. vasarą trečiojo asmens niekas neieškojo ir neprašė jo įsileisti į butą radiatoriaus keitimo darbams. Tik prasidėjus naujam šildymo sezonui, 2022 m. lapkričio 18 d. Bendrijos santechnikas vėl atėjo į butą, atjungė nuo šildymo butą, pjovė (keitė) vamzdžius, dėl ko butas nebuvo šildomas daugiau nei dvi savaites.
22. Teismas, įvertinęs ieškovo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus bei byloje ieškovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovė, sužinojusi apie gedimo faktą, elgėsi tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovė, paaiškėjus, jog ieškovui priklausančio buto viename iš kambarių netinkamai veikia šildymo stovas, atliko patikrinimą kitų aukštų butuose tam, kad nustatyti gedimo priežastį. Apie tai, kad tokie patikrinimai bus atliekami, kaip minėta, buvo informuotas ir pats ieškovas. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės teiginiais, kad butų patikrinimas užtruko dėl to, jog nebuvo galimybės iš karto patekti į visus butus. Trečiasis asmuo patvirtino, kad 2022 m. vasario 28 d. buvo atvykęs Bendrijos atstovas ir nustatė, jog radiatorius prijungtas ne pagal namo šildymo ir karšto vandens sistemos projektinius reikalavimus. Šis faktas užfiksuotas taip pat 2022-03-28 faktinių aplinkybių konstatavimo akte. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiuo atveju gedimo priežastį nustatyti buvo sudėtinga, nes probleminė vieta turi tris vamzdžius – vienu šildymo vamzdžiu vanduo pakyla ir dviem vamzdžiais vanduo nusileidžia, t. y. vienas kambarys turi 2 vamzdžius, kuriuo vienu vamzdžiu vanduo pakyla, o kitas kambarys – vieną vamzdį. Vamzdžiai sumontuoti dviejuose kambariuose turinčiuose bendrą sieną. Rūsyje šie vamzdžiai, kurių probleminėje vietoje yra 3, yra pajungti į vieną žiedą, kurie iš šilumos punkto išeina ir kitu keliu sugrįžta (pagal projektą visi namo kambariai turi stovus), vamzdžiai izoliuoti, todėl reikėjo ardyti izoliaciją. Taip pat nurodė, kad turėjo būti tikrinami ne tik stovai butuose, bet ir rūsyje. Kaip jau minėta, pats ieškovas paaiškino, kad 2022 m. rudenį lankėsi šilumininkas ir atliko tam tikrus darbus jo bute, šilumininkas informavo, kad ir kituose butuose atlieka darbus. Ieškovas patvirtino, kad jis girdėjo, jog vyksta darbai kituose butuose bei rūsyje, galiausiai, trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. Bendrijos atstovas vykdė darbus ir jo bute. Taigi, atsakovės atliktų veiksmų, siekiant nustatyti šildymo sistemos gedimo priežastis bei juos pašalinti, visuma patvirtina, kad atsakovė tinkamai atliko savo, kaip šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, pareigas ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti jos veiksmuose neteisėtumo. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemų projektas yra, šildymo ir karšto vandens sistemų aprašas yra, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija yra, šildymo ir karšto vandens sistemos naudojimo ir veikimo instrukcija yra, ginčo namo parengties šildymo sezonui 2021 m. rugpjūčio 11 d. aktas Nr. 13 yra, namo šildymo sistemų hidraulinis bandymas atliktas 2021 m. rugpjūčio 11 d., namo šildymo sistemų hidraulinis balansavimas neatliktas, nes hidraulinio balansavimo įranga nenumatyta šildymo sistemos projekte, namo šilumos punkto su šildymo ir karšto vandens sistemomis priežiūros žurnalas pildomas, šilumos apskaitos parodymų žurnalas yra, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas su galiojančia metrologine patikra, užplombuotas, šilumos punkto ir šildymo vamzdynų izoliacija tvarkinga. Taigi, atsakovė atliko pasirengimo šildymo sezonui darbus (atliko šildymo sistemos bandymus). Pažymėtina, kad pats ieškovas delsė atsakovę informuoti apie jam paaiškėjusį gedimą, nors jis apie tai sužinojo dar 2020 metais, o į atsakovę pirmą kartą kreipėsi tik 2021 metų rugpjūtį, likus mažam laikotarpiui iki šildymo sezono pradžios, nors jam buvo žinoma, kad šildymo sezonu remonto darbai galimai bus neatliekami. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė apie šildymo sistemos sutrikimą būtų informuota anksčiau ir nesiėmė jokių priemonių. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei įrodinėja ieškovas, atsakovės veiksmų seka patvirtina, kad ji ėmėsi veiksmų šildymo sistemos gedimui pašalinti ir, kaip patvirtino ieškovas, šiai dienai (teismo posėdžio dieną) gedimas yra pašalintas. Be to, ieškovo teiginius, kad jam priklausančio buto svetainės radiatoriai 2021 / 2022 metais šildymo sezono metu buvo šalti, paneigia 2022-03-28 faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. VFAA-304 užfiksuota aplinkybė, kad svetainės radiatoriaus temperatūra yra 25 oC. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) oro temperatūra yra 21 oC. Taigi, buto temperatūra atitinka Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytas gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrų ribines vertes. Kitų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas, byloje nėra.
23. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina įrodyti visų šiai atsakomybei kilti būtinų sąlygų egzistavimą (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), neįrodžius esant bent vienai sąlygai, asmeniui negali kilti civilinė atsakomybė. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl jai negali kilti civilinė atsakomybė (deliktinė atsakomybė). Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
24. Trečiasis asmuo atsiliepime pateikė prašymą priteisti jam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokias išlaidas yra patyręs. Dėl šios priežasties šis prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas.
25. Byloje patirta iš viso 33,20 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovė atsiliepime į ieškinį yra suformulavusi reikalavimą priteisti iš ieškovo 1 Eur neturtinės žalos. Kadangi CPK nėra numatyta procesinė galimybė atsiliepime į ieškinį formuluoti savarankiškus reikalavimus (CPK 142 straipsnis), o atsakovė nepasinaudojo teise byloje teikti priešieškinį (CPK 143 straipsnis), teismas dėl atsakovės pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumo atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisi valstybei iš ieškovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus ir 20 ct) teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.