Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo - bankrutavusios UAB „Artemsta“ - bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ įgaliotam atstovui V. G., ieškovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios UAB „Artemsta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ieškinį atsakovei A. S., tretiesiems asmenims A. Š., A. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei A. S. priešieškinį ieškovui bankrutavusiai UAB „Artemsta“, kuriame trečiaisiais asmenimis patraukti O. P. ir A. P., dėl generalinės rangos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš trečiųjų asmenų A. Š., A. L., A. P. atsiliepimai dėl ieškinio ir dėl priešieškinio negauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, o priešieškinis tenkintinas.

Dėl A. S. priešieškinio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005).

Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą abi žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokie buvo šalių tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011 konstatavo, kad ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei A. S..

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. ir O. P. apie 2007 metų kovo mėnesį susitarė su A. Š. ir A. L., kad pastarieji A. S. ir O. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pastatys gyvenamąjį namą ir pardavus šį namą, šalys tarpusavyje atsiskaitys tiek už žemės sklypą, tiek ir už namo pastatymą. 2007 m. kovo 28 d. A. S. ir O. P. parašė notarinį įgaliojimą A. L., kuriuo suteikė jam visus įgaliojimus, susijusius su namų (duomenys neskelbtini), projektavimu, statyba, įrengimu, atsiskaitymu už darbus, teisine registracija ir kt. (t.1, 53 b.l.). A. Š. vykdė šio namo statybos techninę priežiūrą, ką jis pats patvirtino teisme. Vadovaujantis 2008-12-16 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. ST-373-(1.46) iš dalies (74 proc.) pastatytas namas įregistruotas A. S. ir O. P. vardu nekilnojamojo turto registro įstaigoje ir 2009-03-27 namas bei 0,0830 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), už 257000,- Lt buvo parduoti G. K. ir E. K. (t.1, 31-37 b.l.). Kaip teisme patvirtino A. S. (t.1, b.l. 90-91), O. P. (t.1, b.l. 117-118), A. S. vyro sesuo T. M. (t.1, b.l.118-119) ir iš dalies patvirtino A. L. (t.1, b.l.93-95), iš už namą gautų 257000,- litų 50000,-Lt. gavo A. S., po 80000,- Lt gavo O. P. ir T. M., kita dalis buvo atiduota A. L., kuris 24 000,- litų grąžino G. K., ką teisme patvirtino G. K. (t.1, b.l. 117).

2009-03-09 Korporacija „Matininkai“ atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą ir nustatė, kad gyvenamojo namo, kurio baigtumas 74 proc., rinkos vertė yra 256000,- Lt., o 0,0830 ha žemės sklypo rinkos vertė 58000,- Lt (t.3, b.l. 1-14).

Taip pat byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 10 dienos „Statybos generalinės rangos sutartimi“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta tarp UAB „Artemsta“ ir A. S., sutarties šalys nesiekė jokių teisinių padarinių: abiejų minėto sandorio šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Vadovaujantis LR CK 6.681 str. 1 dalimi, „Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o atsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą“.

Kad ginčijama rangos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, patvirtina ir tai, kad sutarties tekstas buvo paruoštas atmestinai, supainiotos sutarties šalys bei jų įsipareigojimai viena kitai, sutartyje numatyta faktiškai nereali tokio objekto kaina (214500,-Lt.), ieškovas nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie yra reikalingi ne tik tokios sutarties vykdymui, bet ir jos sudarymui, kaip tai numatyta LR CK 6.684 str. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad tokia sutartis buvo įregistruota UAB „Artemsta“ sutarčių registre.

Ginčijamos sutarties šalys A. S. ir UAB „Artemsta“, kuriai tuo metu pagal pareigas atstovavo direktorius A. P., faktiškai ne tik nesitarė dėl esminių ir dėl kitų šioje sutartyje nurodytų sąlygų, bet ir visiškai nevykdė minėtos sutarties, kas patvirtina atsakovės argumentus, jog dėl namo (duomenys neskelbtini) statybos atitinkamomis sąlygomis ji tarėsi su A. Š. ir A. L., o ne su UAB „Artemsta“, o minėtą sutartį su UAB „Artemsta“ pasirašė tik dėl akių, paprašius A. Š., jog jam tos sutarties reikia apskaitai. Iš dalies sutarties pasirašymo tikslą patvirtino ir buvęs UAB „Artemsta“ direktorius A. P., kad sutartį jis pasirašė paprašytas A. L., kuris nurodęs, kad „tos sutarties reikia dėl statybos darbų“. Todėl teismas daro išvadą, kad sutartis buvo pasirašyta dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, kas atitinka LR CK 1.86 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad ieškovas ir tretieji asmenys ieškovo pusėje A. Š., A. L. ir A. P. neginčijo, kad UAB „Artemsta“ pagal 2007 m. rugsėjo 10 dienos „Statybos generalinės rangos sutartį“ adresu (duomenys neskelbtini) neatliko jokių statybos rangos darbų, kad tuos darbus atliko A. L. samdyti žmones, tik teigė, kad pagal poreikį, esą, UAB „Artemsta“ sukomplektavo statybines ir santechnines medžiagas ir jas perdavė ir pardavė A. S., t.y. dalinai įvykdė statybos rangos sutartį.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktos 2007-09-10 „Statybos generalinės rangos sutarties“ (t.1, b.l. 4-6) šios sutarties“ 1 –ame punkte „Sutarties objektas“ nurodyta: „Rangovas įsipareigoja atlikti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai statybos darbus ir santechninės įrangos montavimo darbus, sukomplektuoti pagal poreikį statybines ir santechnines medžiagas,- (toliau sutartyje įvardijama „Objektu“), o Užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą, pateiktas medžiagas ir šios sutarties nustatyta tvarka sumokėti 2.1. punkte sutartą Objekto kainą. Viso Objekto perdavimas įforminamas priėmimo- perdavimo aktu.“ Sutarties 2 –ame punkte „Sutarties objekto kaina ir jos mokėjimo tvarka“ nurodyta: „Sutartinė Objekto kaina yra 124500 Lt plius PVM mokestis. Generalinis rangovas pareiškia, kad nustatydamas kainą jis įvertino visas aplinkybes ir susipažino su visa reikalinga teisingai nustatyti kainai informacija. Sutarties kaina nesikeičia visą sutarties galiojimo laiką, nebent Užsakovas keičia projektinius sprendimus. Užsakovas apmoka gen. rangovui už atliktus darbus (ar darbų etapus) pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą, kuri išrašoma remiantis atliktų darbų aktu. Galutinis apmokėjimas atliekamas ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, pateikus PVM sąskaitą - faktūrą su atliktų darbų aktu“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-09-10 „Statybos generalinė rangos sutartis“ nebuvo pakeista ar papildyta. Minėtos sutarties 6-ame punkte buvo aptartos sutarties pakeitimo, papildymo, nutraukimo, galiojimo sąlygos, kuriose nustatyta, kad „Sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik abiejų šalių susitarimu, sudarytu rašytine forma“, kad „Sutarties galiojimas pasibaigia, kai šalys įvykdo visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį“. Taigi, pirma, UAB „Artemsta“, teigdama, kad vykdė vieną sutarties įsipareigojimą: „sukomplektavo statybines ir santechnines medžiagas ir jas perdavė ir pardavė A. S.“, vienašališkai būtų pakeitusi šią sutartį be Užsakovo, t.y. A. S., sutikimo; antra, sutartyje nebuvo numatyta sąlygą dėl statybinių ir santechninių medžiagų pardavimo Užsakovui, o buvo numatytas atsiskaitymas už tarpinius ir galutinius statybos rangos darbų rezultatus pagal atitinkamus atliktų darbų aktus; trečia, byloje nėra įrodymų, kad statybines ir santechnines medžiagas „sukomplektavo“ UAB „Artemsta“ paskirti ar įgalioti darbuotojai, nes, kaip jau buvo minėta,: A. Š. šiame objekte vykdęs statybos darbų priežiūrą UAB „Artemsta“ pradėjo dirbti tik 2008-10-01, kai tuo tarpu pagal jo paties pildyto „Statybos darbų žurnalo“ duomenis, pagrindiniai statybos darbai buvo baigti 2007 metais (žurnalo 19-25 lapai) ir 2007 m. spalio mėnesį surašyti „Paslėptų darbų patikrinimo aktai“, tame tarpe aktai dėl namo šiltinimo ir stogo dangos darbų (žurnalo 103,105,109 lapai); A. L. rūpinosi medžiagų tiekimu tik kaip A. S. ir O. P. įgaliotas asmuo ir UAB „Artemsta“ nedirbo, o liudytojas V. D., atlikęs kai kuriuos santechnikos įrengimo darbus name (duomenys neskelbtini) ir užsakinėjęs santechnikos medžiagas prekybos įmonėje UAB „Celsis“, dirbo pagal susitarimą su A. L. ir A. Š., o su UAB „Artemsta“ taip pat neturėjo jokių oficialių darbinių ar sutartinių santykių, ką jis pats patvirtino teisme.

Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ginčijama „Statybos generalinė rangos sutartis“ šalių nebuvo vykdoma, kas patvirtina, kad ji buvo sudaryta tik dėl akių, t.y. tariamas sandoris (LR CK 1.86 str. 1d.), kuris yra niekinis sandoris (LR CK 1.78 str.1d.).

Nors A. S. ir O. P. teigė, kad A. S. ginčijamą sutartį, kurios surašymo data nurodyta 2007 m. rugsėjo 10 diena, A. Š. ir A. L. atvežė A. S. pasirašyti vėliau, t.y. 2008 ar 2009 metais, tačiau kitų tai patvirtinančių įrodymų nepateikta; ieškovas nurodė negalintis pateikti sutarčių registravimo žurnalo, nes jam toks žurnalas nebuvo perduotas, todėl teismas sprendžia, kad ginčo sutartis kaip tariamas sandoris sudaryta joje nurodytą dieną, t.y. 2007 m. rugsėjo 10 dieną.

Tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris, nes šalys susitaria, jog sandoris joms nesukurs jokių teisinių padarinių ir kadangi fiktyvūs sandoriai sudaromi tik dėl akių, tai šalys jų nevykdo ir todėl jie jokių teisinių padarinių nesukelia. Todėl tokį sandorį pripažinus negaliojančiu, restitucijos taikymo problema nekyla.

Dėl bankrutavusios UAB „Artemsta“ ieškinio.

Ieškovas bankrutavusi UAB „Artemsta“ savo reikalavimus grindė neapmokėta 2008-12-22 PVM sąskaita faktūra serija ART Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. S. turi apmokėti UAB “Artemsta” už “Sukomplektuotas statybinės medžiagos pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskelbtini), “STATYB. MED.”, mato vienetas “TN”, kiekis “1.000”, kaina (be nuol.) “124500,00”, nuol.proc. “ – “, PVM 19,- proc, suma “23655,00”, Suma apmokėjimui “148155,-“ (t.1, b.l.7).

Ieškovas nurodė, kad UAB "Artemsta" „Statybos generalinės rangos sutarties“, 2007 m. rugsėjo 10 d. pasirašytos su atsakove A. S., pagrindu sukomplektavo ir pardavė A. S. statybines ir santechnikos medžiagas jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, o 2008 m. gruodžio 22 d. atsakovei A. S. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 148 155,- Lt sumai, kurią atsakovė A. S. pasirašė ir įsipareigojo už šias medžiagas atsiskaityti su UAB "Artemsta" iki 2009 m. sausio 21 d., tačiau iki šiol neatsiskaitė.

Kaip jau buvo minėta, „Statybos generalinės rangos sutartyje“, sudarytoje 2007 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Artemsta“ ir A. S., nebuvo detaliai aptarti statybinių bei santechnikos medžiagų tiekimo ir atsiskaitymo už jas klausimai, tik buvo nurodyta, kad: „Užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą, pateiktas medžiagas ir šios sutarties nustatyta tvarka sumokėti 2.1. punkte sutartą Objekto kainą“; 2 punkte (2.1. punkto sutartyje nėra) buvo numatyta, kad „sutartinė Objekto kaina yra 124500 Lt plius PVM mokestis“; kad „sutarties kaina nesikeičia visą sutarties galiojimo laiką, nebent Užsakovas keičia projektinius sprendimus“; kad „Užsakovas apmoka gen. rangovui už atliktus darbus (ar darbų etapus) pagal pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą, kuri išrašoma remiantis atliktų darbų aktu. Galutinis apmokėjimas atliekamas ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, pateikus PVM sąskaitą –faktūrą su atliktų darbų aktu“.

Šioje byloje nustatyta, kad UAB „Artemsta“ statybos ir santechnikos darbų A. S. ir O. P. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), neatliko ir atlikti neketino; atliktų darbų aktų nesurašė; nei A. S., nei A. S. ir O. P. įgaliotas A. L. iš UAB „Artemsta“ jokių statybos darbų nepriėmė, UAB „Artemsta“ statybos ir santechnikos medžiagų A. S. vardu statomomam namui nesukomplektavo; kad ši sutartis tarp UAB „Artemsta“ ir A. S.“ buvo pasirašyta tik dėl akių, galimai pateisinti kokias nors UAB „Artemsta“ atliekamas ūkines operacijas, t.y. buvo tariamas sandoris, kuris yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Todėl teismui lieka įvertinti, ar tarp UAB "Artemsta" ir atsakovės A. S. buvo susiformavę statybinių ir santechnikos medžiagų pirkimo-pardavimo santykiai, kaip teigia ieškovas, ir ar ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra, yra pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo reikalaujamas sumas, nepriklausomai nuo to, kad A. S. yra pasirašiusi ant UAB „Artemsta“ 2008-12-22 išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija ART Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 7).

Atsakovė A. S. teisme nurodė, kad po to, kai 2009-03-27 kartu su A. L. pardavė jos vardu registruotą namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities VMĮ ji sužinojo, kad deklaruojant turto pardavimą reikės pateikti dokumentus apie įgytas medžiagas, todėl paprašė A. Š. jai duoti tai patvirtinančius dokumentus. Pastarasis jai atvežė 2008-12-22 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokios kalbos apie šios sąskaitos apmokėjimą su A. Š. ir A. L. nebuvo. Taip pat ji nurodė, kad su ja niekas ir niekada nesitarė dėl statybinių ir santechnikos medžiagų pirkimo ar priėmimo namo (duomenys neskelbtini) statybai ir įrengimui. Nors A. L. 2010-05-12 teismo posėdyje tvirtino, kad medžiagomis namo statybai turėjo rūpintis tiek jis, tiek A. S., kad dėl medžiagų pirkimo jis „suvedė“ A. S. su UAB „Artemsta“ (t.1, b.l. 93), tačiau buvęs UAB „Artemsta“ direktorius A. P. teisme patvirtino, kad A. S. teisme pamatė pirmą kartą ir kaip 2008-12-22 PVM sąskaita faktūra atsirado pas A. S., jis nežino (t.1, b.l. 116); V. D., kuris yra pasirašęs ant beveik visų PVM sąskaitų faktūrų, pateiktų į šią bylą ir išrašytų UAB „Artemsta“ vardu iš prekybos įmonės „Celsis“, jis nežino (t.2, b.l. 115); vienintelis akcininkas A. Š. nurodė, kad jam su A. S. bendrauti neteko, kad šia statyba turėjo rūpintis direktorius A. P., medžiagas statybai užsakinėjo A. L., o kokia forma tai vyko, jis nežino; taip pat jis nežino 2008-12-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo aplinkybių (t.1, b.l.161-162). A. Š. teisme tvirtino, kad 2008-12-22 PVM sąskaitos faktūros A. S. jis nevežė. A. L. 2011-02-25 teisme patvirtino, kad jis davė nurodymą prekybos įmonei UAB „Celsis“ rašyti santechninių medžiagų pirkimo sąskaitas UAB „Artemsta“ vardu ir V. D. padavė UAB „Artemsta“ rekvizitus sąskaitų išrašymui. Kas jam (A. L.) davė tokį nurodymą, negalėjo paaiškinti, tik nurodė, kad „tikriausiai man niekas tokio nurodymo nedavė, visos sąskaitos buvo rašomos UAB „Artemsta“ vardu, nes daugiau nebuvo kam jų rašyti“.

Iš šių įrodymų seka, kad A. S. 2007 metais ir vėliau su niekuo iš tuometinių UAB „Artemsta“ vadovų ar titinkamai įgaliotų asmenų dėl statybinių ir santechnikos medžiagų pirkimo-pardavimo nesitarė, nederino šių medžiagų kainų, kiekių, asortimento, tiekimo terminų, galimų nuolaidų, todėl tokie santykiai neatitinka LR CK 6.305 str. 1 dalyje nustatytos pirkimo-pardavimo sutarties sampratos. Sutarties laisvės principas užtikrina šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti.

Šalys turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12, 178 str.).

Ieškovas, pareiškęs materialinius teisinius reikalavimus dėl skolos už parduotas prekes ir delspinigių už laiku neįvykdytus įsipareigojimus priteisimo, privalo įrodyti, jog prekes, dėl kurių pateikimo ir apmokėjimo iškilo ginčas tarp šalių, jis faktiškai pristatė ir pateikė atsakovui ir turi teisę reikalauti už jas sumokėti. Tačiau, pasak atsakovės, ieškovas sąskaitoje nurodytų prekių jai nepateikė, apie šias prekes su ja nesitarė, todėl atsakovė neturi pareigos už jas mokėti.

Teismo įsitikinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad 2008-12-22 PVM sąskaitoje faktūroje serija ART Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės (statybinės medžiagos) buvo perduotos atsakovei. Visų pirma, prekės PVM sąskaitoje faktūroje yra visiškai neįvardintos, nėra nurodyti jų kiekiai ir kainos, o taip pat nėra duomenų, kada jos buvo pristatytos atsakovei. Ieškovas, remdamasis iš bankrutavusios įmonės UAB “Artemsta” išimtais dokumentais, kad ši įmonė iš prekybos įmonių UAB “BA prekyba”, UAB “Celsis”, UAB “Langų konstrukcijos”, UAB “Melesta” pirko statybines medžiagas, teismo prašė išreikalauti atitinkamas PVM sąskaitas faktūras (t.1, b.l. 123-125). Tokios PVM sąskaitos faktūros teismui buvo pateiktos, tačiau ieškovas negalėjo nurodyti, kada, kiek, kokių medžiagų, už kokią kainą ir pagal kurią PVM sąskaitą faktūrą buvo parduota namo (duomenys neskelbtini) statybai. Tiesa, tretysis asmuo A. Š., teismui pateikė paties surašytą aktą (t.2, b.l. 136-137), nurodydamas, kokios medžiagos, kiek ir už kokią kainą, jo manymu, buvo sunaudotos namo (duomenys neskelbtini) statybai, tačiau ieškovo atstovų paprašytas pagal kurias iš teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų medžiagos buvo pirktos, paaiškinimo raštu nepateikė, tik žodžiu teisme aiškino, kurios tai galėtų būti prekės ir pagal kurias sąskaitas. Tokių įrodymų teismas negali pripažinti objektyviais įrodymais vertindamas konkrečius piniginius atsiskaitymus, juolab, kad liudytojas V. D., pagal susitarimą su A. L. atlikęs santechnikos darbus name (duomenys neskelbtini), nurodė, kad beveik tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo statomi ir įrenginėjami apie 5 namai, kuriuose jis taip pat dirbo ir kurių įrengimui užsakinėjo medžiagas prekybos įmonėje UAB “Celsis”, nes būtent jis buvo sudaręs su šia įmone sutartį dėl nuolaidų santechnikos medžiagoms, ir nuolaidos statomų 5 namų įrengimui buvo taikomos jo turimos sutarties pagrindu. Taip pat liudytojas V. D. nurodė, kad santechnikos medžiagos pagal jo pasirašytas PVM sąskaitas faktūras buvo naudojamos keletoje tuo pačiu metu statomų namų ir atskira jų apskaitą konkrečiam namui nebuvo vedama. A. L. teisme taip pat patvirtino, kad vykdydamas statybą (duomenys neskelbtini), konkrečios medžiagų apskaitos jis nevedė, prieš A. S. už medžiagas ir statybos darbus neatsiskaitinėjo.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-12-21 sprendime Nr. 35-191 nurodė, kad „UAB “Artemsta” fiziniam asmeniui A. S. pardavė sukomplektuotas statybines medžiagas gyvenamojo namo statybai pagal 2008-12-22 PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. (duomenys neskelbtini) už 124500 Lt be PVM ir apskaičiavo 23655 Lt pardavimo PVM, tačiau pažeisdama PVM įstatymo Nr. IX-751 14 str.1d., 89 str.1d., 90 str.1d. nuostatas, į PVM deklaraciją (forma FR 0600) neįtraukė 124500 Lt apmokestinamos vertės ir nedeklaravo 23655 Lt pardavimo PVM” (t.2, b.l. 129-130). Tai rodo, kad 2008-12-22 PVM sąskaita faktūra serija ART Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti surašyta kitu metu ir kitu tikslu.

Tiek PVM įstatymo (Įstatymo red. nuo 2008-05-01) 79 str. 2 dalyje, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad apskaitos dokumentai (tame tarpe PVM sąskaita faktūra) yra surašomi ūkinės operacijos ir ūkionio įvykio metu arba tuoj jiems pasibaigus ar įvykus. Iš (duomenys neskelbtini) namo “Statybos darbų žurnalo” matyti, kad pagrindiniai statybos darbai vyko nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2007 m. lapkričio vidurio, tačiau PVM sąskaitą faktūrą serija ART Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta tik 2008-12-22, t.y. daugiau nei po vienerių metų.

Teismo įsitikinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės (statybinės medžiagos) apskritai buvo parduotos atsakovei A. S.. Todėl nesant įrodymų, kad prekės buvo perduotos atsakovei, ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti prekių kainą, o už tariamai laiku neįvykdytus įsipareigojimus reikalauti dar ir netesybų. Pagrindinė pardavėjo pareiga yra perduoti daiktus pirkėjui nuosavybės teise (CK 6.317 str. 1 d.). Neįvykdžius šios pareigos pirkėjui nekyla pareiga sumokėti kainą už prekes (CK 6.314 str.).

Tai, kad atsakovė A. S. yra pasirašiusi PVM sąskaitoje faktūroje, bei nevienereikšmiai aiškino šio dokumento pasirašymo aplinkybes, nereiškia, kad ji turi apmokėti šioje sąskaitoje faktūroje nurodytas sumas. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į garbų atsakovės amžių (A. S. yra gimusi 1932-06-10), o taip pat į tai, kad ji su A. Š. bei A. L. iki sąskaitos faktūros pasirašymo bendravo apie dvejus metus, turėjo nemažus tarpusavio skolinius įsipareigojimus ir minėtais asmenimis labai pasitikėjo, ką ji pati patvirtino teisme. Be to, akivaizdu, kad siekdama pateisinti VMĮ už namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, G. K. jai sumokėtus pinigus, pati prašė A. Š. pateikti jai kokius nors medžiagų įgijimą pateisinančius dokumentus, žinodama, kaip pati vėliau nurodė teisme, kad tokie dokumentai neatitinka tikrovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teismas tenkina priešieškinį, o ieškinio netenkina, tai iš ieškovo - bankrutuojančios UAB „Artemsta“ atsakovei A. S. priteistinos jos turėtos advokato samdymo išlaidos (CPK 98 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė A. S. advokatui sumokėjo 5200,- litų (t.1, b.l. 39, t.3, b.l. 59). Atsižvelgiant į tai, kad procesas byloje užsitęsė vienerius metus, buvo ruošta ir teikta nemažai procesinių dokumentų, šios išlaidos pripažintinos realiomis ir protingomis, todėl priteistinos iš ieškovo.

Atsakovės A. S. už priešieškinį 2010-07-09 sumokėtas 1000,- Lt žyminis mokestis (t.2, b.l. 88), grąžintinas atsakovei iš Valstybės biudžeto, nes ieškovas - bankrutavusi UAB „Artemsta“ - yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p., 87 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo - bankrutavusios UAB „Artemsta“- taip pat nepriteistinos.

Žyminį mokestį grąžinti pavestina Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 87 str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 271 str., teismas

nusprendžia:

Bankrutavusios UAB „Artemsta“ ieškinį atsakovei A. S. atmesti.

Atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui bankrutavusiai UAB „Artemsta“ patenkinti: pripažinti negaliojančia ”Statybos generalinės rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, sudarytą 2007 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Artemsta" (dabar bankrutavusi UAB „Artemsta“) ir atsakovės A. S., nuo šios sutarties sudarymo momento, kaip tariamą sandorį.

Priteisti atsakovei A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo – bankrutavusios UAB „Artemsta“ (į. k. 300603186, buveinė Topolių g. 5, Kuršėnai, A.s. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ (buveinės adresas Lyros g. 7-26, Šiauliai) 5200,-Lt (penkis tūkstančius du šimtus litų) advokato samdymo išlaidų.

Grąžinti atsakovei A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės biudžeto žyminį mokestį 1000,-Lt (vieną tūkstantį litų), sumokėtą 2010 m. liepos 9 d. mokėjimo kvitu banke Swedbank AB, mokėjimo kodas 5660.

Spendimą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.