Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., 2010-12-15 apie 01.02 val., namo Nr. 4, esančio Gerosios Vilties g., Vilniuje, neblaivus vairavo automobilį Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) Jo organizme buvo rasta, 1.80 promilės alkoholio (vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis). Tokiu būdu E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Atvykęs į teismo posėdį E. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku automobilio Audi 100 nevairavo. Jis nurodė, kad Vilniaus kelių patrulių rinktinės pareigūnams priėjus prie automobilio jis sėdėjo vairuotojo vietoje, tačiau variklis nebuvo įjungtas. Tuo metu jis kalbėjosi su K. B..

Apklaustas teisme liudytojas K. B. paaiškino, kad E. B. yra jo draugas. 2010-12-15 jie atvažiavo pas jį (K. B.) į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholinius gėrimus. Prieš tai, jo mama – A. B., bijodama, kad išgėrę jie nevažiuotu automobiliu, iš E. B. paėmė automobilio Audi 100 užvedimo raktelius. Po 24.00 val., pastebėjo, kad nebeturi rūkalų ir prisiminę, kad cigarečių yra automobilio salone, iš A. B. pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir išėjo į kiemą. Atsirakinę automobilį atsisėdo į jo saloną. E. B. atsisėdo į vairuotojo vietą. Jiems besikalbant prie automobilio priėjo policijos pareigūnai. Atsakydamas į jam pateiktus klausimus liudytojas nurodė, kad automobilis Audi 100 buvo užklimpęs sniego pusnyje, todėl dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, pamatę kieme pažįstamą kaimyną – A. N. ir jo paprašė padėti pastumti automobilį

Apklausta teisme liudytoja A. B. patvirtino E. B. bei K. B. parodymus toje dalyje, kad prieš pradedant šiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus, bijodama, kad neblaivūs neišvažiuotų, iš jų paėmė automobilio Audi 100 variklio užvedimo raktelius. Vėliau raktelius grąžino, nes pasakė, kad jiems reikia iš automobilio salono pasiimti cigarečių.

Apklausti teisme liudytojais Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigūnai: A. N. bei E. P. paaiškino, kad 2010-12-15 apie 01.00 val., gavus pranešimą, jog už automobilio vairo yra galimai neblaivus vairuotojas, atvyko į jiems nurodytą vietą, kur juos pasitiko apie neblaivų vairuotoją pranešęs asmuo – A. N.. Jis nurodė, kur stovi neblaivaus vairuotojo automobilis. Priėjus prie automobilio Audi 100, už jo vairo sėdėjo asmuo, kurį A. N. nurodė, kaip šio automobilio vairuotoją ir kuris vairavo automobilį. Patikrinus jo asmenybę, buvo nustatyta, kad už automobilio vairo sėdėjo E. B.. Kartu su juo automobilio salone buvo dar vienas asmuo. Jiems priėjus prie automobilio, jo variklis buvo išjungtas. Jie netikrino ar automobilio variklis buvo šiltas. Automobilio vairuotojas – E. B. neigė, kad vairavo automobilį, tačiau alkotesteriu patikrinus šio asmens girtumą buvo nustatyta, kad jis neblaivus. Automobilis, už kurio vairo buvo E. B. buvo įklimpęs sniego pusnyje ir iš įvykio vietos jo transportuoti nebuvo galimybės. Tas pačias įvykio aplinkybes šie policijos pareigūnai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4-5).

Apklaustas teisme liudytojas A. N. paaiškino, kad 2010-12-15 apie 01.00 val. nakties išgirdo kieme triukšmą ir pažvelgęs per langą pamatė, kad šalia jo stovintis automobilis Audi 100, bando išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Kadangi minėtas automobilis pavojingai manevravo, o jo automobilis stovėjo visai šalia, todėl išėjo į kiemą. Priėjęs prie automobilių pamatė, kad už Audi 100 vairo sėdi E. B.. Jo vairuojamo automobilio variklis veikė, tačiau jis buvo įklimpęs sniege ir ratai prasisukdavo. E. B. jo paprašė padėti pastumti automobilį, tačiau jis atsisakė. Jam pasirodė, kad E. B. yra neblaivus, todėl sėdęs į savo automobilį, jį perstatė į kitą vietą ir telefonu paskambinęs į policiją pranešė, kad namo, esančio Gerosios Vilties gatvėje, Vilniuje, automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, galimai neblaivaus asmens vairuojamo automobilio buvimo vietą. Tas pačias įvykio aplinkybes liudytojas nurodė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui adresuotame paaiškinime (b. l. 6).

Administracinėje byloje surinktų įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Įstatymas reikalauja, kad teisėjas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą, surinktus įrodymus teismas vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydamas, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Teismas mano, kad E. B. iniciatyva teisme apklausti liudytojai: K. B. ir jo draugo mama – A. B., nepaneigia jo kaltės. Šių asmenų parodymai, vertinant juos su nuosekliais ir išsamiais, teisme apklaustų policijos pareigūnų bei liudytojo A. N. parodymais, kuriuose minėti asmenys išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, yra prieštaringi ir prieštarauja administracinėje byloje surinktai rašytinei medžiagai. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti policijos pareigūnų E. P. bei A. N. parodymais, kad jiems atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko liudytojas A. N., kuris nurodė, kad tai jis pranešė, kad kieme už automobilio vairo yra galimai neblaivus asmuo ir parodė šio asmens vairuojamo automobilio buvimo vietą. Jiems priėjus prie automobilio Audi 100, už šio automobilio vairo sėdintį E. B., liudytojas A. N. įvardino, kaip automobilį vairavusį asmenį. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų ar liudytojo A. N. parodymais, nes nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių abejoti šių parodymų objektyvumu.

Vertinant E. B. iškviestų į teisiamąjį posėdį liudytojų parodymus atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas K. B. yra jo draugas, o liudytoja A. B. yra jo draugo mama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano jog šie asmenys negali būti pakankamai objektyvūs ir nesuinteresuoti šios bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja A. B. negalėjo teisme argumentuotai paaiškinti savo elgesio, kad E. B. ir K. B. dar nepradėjus vartoti alkoholinių gėrimų, ji iš E. B. paėmė automobilio variklio užvedimo raktelius (teisme ji teigė, kad bijojo, jog būdami neblaivūs kur nors neišvažiuotų), o po 24.00 val. kai šie asmenys jau buvo neblaivūs, automobilio raktelius jiems grąžino.

Tai, kad E. B. automobilį vairavo neblaivus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), alkotesterio parodymai (b. l. 8), pranešimas dėl E. B. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 10).

Apklausti teisme policijos pareigūnai nurodė, kad nematė, jog E. B. vairuojamas automobilis judėtų. Liudytojas A. N. teisme aiškino, kad E. B. vairuojamas automobilis buvo užklimpęs ir negalėjo pajudėti iš vietos, tačiau teigė, kad variklis buvo įjungtas ir automobilis „judėjo, siūbavo į priekį ir atgal“. E. B. teisme aiškino, kad automobilio variklis buvo neįjungtas, tačiau byloje esančiame paaiškinime, iš karto po įvykio, nurodė, kad automobilio variklį buvo įjungęs, nes norėjo salone sušilti. Tas pačias aplinkybes dėl variklio įjungimo savo paaiškinime nurodė ir liudytojas K. B. (b. l. 7), kuris teisme patvirtino A. N. parodymus, kad jo prašė padėti pastumti užklimpusį automobilį.

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog neblaivus E. B. vairuodamas automobilį Audi 100 važinėjo Gerosios Vilties gatvės kiemais, tačiau nagrinėjamo byloje buvo nustatytos akivaizdžios aplinkybės, kad neblaivus E. B. sėdėjo už Audi 100 automobilio vairo, buvo užvedęs jo variklį ir bandė su sniego pusnyje įklimpusiu automobiliu pajudėti iš stovėjimo vietos, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Tokiu būdu reikia nustatyti, ar E. B. atliktus veiksmus galima prilyginti automobilio vairavimui.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 60 d. nurodyta, jog transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė, o minimo įstatymo 2 str. 64 d. vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams gali būti prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme apibrėžtus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės nepateikia vairavimo sąvokos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė. Taigi nesant abejonių dėl transporto priemonės Audi 100, už kurio vairo sėdėjo ir ją vairavo (valdė) neblaivus E. B. tam tikro judėjimo, darytina kategoriška išvada, kad minėtas asmuo automobilį vairavo. E. B. įvykdyta veika pagal LR ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuota teisingai – nes jis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui (1,80 prom.).

Teismas nenustatė E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Aplinkybė, tai kad administracinį teisės pažeidimą padarė neblaivus, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, nepripažintina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Byloje yra duomenys, kad E. B. baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šias aplinkybes, už padarytą administracinį teisės pažeidimą E. B. skirtiną piniginė baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Piniginės baudos dydis skiriamas vadovaujantis LR ATPK 30² str. nuostata.

Pagal LR ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo LR ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai E. B. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 126 str. 4 d., 124¹str. 6 d., 286 str., 287 str., 288 str., 336 str., 337 str. teismas,

nutarė:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Išaiškinti E. B., kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 57813. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.