Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-06 · Byla Nr. ATP-247-172/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
ATP-247-172/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14082-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-247-172/2015Teisminio proceso Nr.:4-68-3-14082-2014-3Procesinio sprendimo kategorija:39.1.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutarimo, kuriuo J. G. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. ir jai paskirtas įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutarimu J. G. pripažino kalta už tai, kad ji, būdama nepilnametės K. G., gim. 1999-07-09, motina, įtraukė savo nepilnametę dukterį į vykstančius konfliktus su A. L. šeima, liepdama filmuoti A. L. šeimos narius, ko pasėkoje, 2014-09-14, 14.20 val., Austėjos g. 22, Vilniuje, jos dukra K. G. pro savo namo antro aukšto langą filmavo kaimyną A. L. prie savo namų dirbantį namų buities darbus, tokiu būdu erzindama kaimyną; prieš tai 2014 m. rugpjūčio mėn. per savo namo antro aukšto langą K. G. taip pat filmavo A. L. šeimą. Tokiu būdu J. G. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutarimą ir bylą nutraukti. Teigia, jog nesutinka su apylinkės teismo nutarimu, kadangi mano, jog nutarimas yra neteisėtas, nes neatitinka materialinės teisės normų ir nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apeliantės teigimu, ji augina tris nepilnametes dukteris, kurioms sukūrė jaukią, saugią gyvenamąją aplinką, joje suformuodama šeimynines tradicijas, kurios yra labai svarbios tokio amžiaus vaikų vystymuisi ir asmenybės formavimuisi. J. G. rūpinasi savo vaikais, deda maksimalias pastangas sudarydama sąlygas vaikams augti ir tobulėti, auklėja savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai). Vaiko teisų apsaugos skyriaus raštas pavirtina, kad J. G. šeima nebuvo įrašyta nei j socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nei į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. J. G. dukra K. G. mokosi Antakalnio gimnazijoje, jos pažangumas geras. J. G. nuolat rūpinasi ne tik nepilnametės dukros K. G. mokslais, bet ir doru elgesiu bei užklasine veikla. J. G. pastangų dėka, dukra K. G. baigė Vilniaus B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą.

Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. J. G. teigimu, visi aukščiau nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad ji tinkamai rūpinasi K. G. auklėjimu, jos doroviniu ir moraliniu ugdymu ir tas faktas, kad neva K. G. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. siekdama apsisaugoti nuo Andrejaus ir T. L. šeimos filmavo juos, neduoda pagrindo teigti, jog J. G. tėvų valdžios nepanaudojo arba panaudojo priešingai vaiko interesams.

Skunde taip pat teigiama, jog K. G., kuriai šiuo metu yra 15 metų, jausdama grėsmę jų šeimos vidinei ir išorinei aplinkai, dėl kaimynų Andrejaus ir T. L. elgesio Glazerių šeimos atžvilgiu, filmavo kaimynų Andrejaus ir T. L. veiksmus Glazerių šeimos atžvilgiu. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis 2014-09-24 K. G. paaiškinimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutarime nepagrįstai nurodė, jog J. G. įtraukia nepilnametę dukrą K. G. į konfliktus. Priešingai – penkiolikos metų paauglys objektyviai suvokia jį supančio pasaulio gėrį ir blogį. Todėl viešas užrašas ant L. tvoros, viešas jų kalbėjimas per garsiakalbį apie šeimų konfliktus, be abejonės, eliminuoja J. G. tariamą vaiko įtraukimą į konfliktus, kadangi 15 metų vaikas negali nesuvokti viešai L. demonstruojamo priešiškumo. J. G. manymu, L. šeima savo elgesiu (informuodama visuomenę apie kaimynų konfliktus), įtraukia jos nepilnametį vaiką – K. G. – į konfliktus.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat teigia, jog tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį būtina nustatyti faktą, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Nagrinėjamu atveju, J. G. mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisėtais nepilnametės K. G. veiksmais laiko vaizdo įrašų darymą L. šeimos atžvilgiu. J. G. nesutinka, jog tokie dukros veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti veiksmai, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, viešoje vietoje, siekiant apginti tik savo pažeistas teises, laikytinas legaliu įrašu ir teisėta įrodinėjimo priemone (LAT 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140612002). Nagrinėjamu atveju, byloje esantis vaizdo įrašas, patvirtina, jog K. G. naudojosi telefone, esančia vaizdo kamera tikslu apsaugoti savo šeimą. Tokiu būdu, K. G. vaizdo įrašas yra laikomas būtinu siekiant apginti jų šeimos teises. Dėl šios priežasties apeliantė daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagristai K. G. veiksmus pripažino neteisėtais, ko pasėkoje jos motina J. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 1 d. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti laikoma, kad J. G. nepanaudojo savo valdžios nepilnametei dukrai K. G. t.y. nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos prevencijos poskyris prašo atmesti J. G. apeliacinį skundą ir paslikti galioti 2014-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą. Atsiliepime teigiama, jog J. G. apeliaciniame skunde pateikti pagal subjektyvų suvokimą sau pageidaujama linkme dėstomi teiginiai apie įvykio aplinkybes, įrodymų netinkamą vertinimą, policijos pareigūnų yra vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Skunde nurodoma, kad nepilnametė dukra K. G. filmuoja tik kuomet kaimynas A. L. kimba prie jos tėvų, tačiau 2014-09-14 14.20 val. ji filmavo kaimyną dirbantį namų ūkio darbus. J. G. patvirtina, kad ji prašo dukros, kad būtų filmuojami konfliktai su kaimynais, nors turėtų apsaugoti vaikus nuo kylančių konfliktų su kaimynais. Kaip matyti iš kitų pranešimų policijai K. G. ne kartą yra filmavusi tėvų konfliktus su kaimynais.

Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, į šią sąvoką įeina ne tik atsakomybė už nepilnamečio daromus teisės pažeidimus. J. G. prašymas nepilnametės dukros filmuoti konfliktus su kaimynais, traktuojamas kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartis Nr. N575-739/2012). Kaip matyti, J. G. ir pati ne kartą filmavo kaimynus bei prašydavo tai daryti nepilnametės dukros, taigi vaikų akivaizdoje elgėsi netinkamai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., padarymą atsako asmuo, kuris panaudojo tėvų valdžią ar jos nepanaudojo priešingai vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Pripažindamas J. G. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

J. G. kaltė įrodyta jos pačios bei jos nepilnametės dukros K. G., taip pat V. G., A. L., T. L. ir S. L. paaiškinimais, byloje esančiomis nuotraukomis, vaizdo įrašu, tarnybiniais pranešimais.

Iš J. G. apeliacinio skundo matyti, jog ji teigia, kad ji savo nepilnametės dukros į konfliktus su kaimynais neįtraukinėjo, o jos penkiolikmetė dukra dėl netinkamo kaimynų L. elgesio (šeimų konfliktų viešinimo visuomenėje), viešai demonstruojamo priešiškumo, jausdama grėsmę jų šeimos vidinei ir išorinei aplinkai, pati ėmėsi filmuoti netinkamą kaimynų elgesį. Tačiau tokią J. G. poziciją paneigia byloje surinkti duomenys. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme J. G. pripažino, kad leido savo dukrai filmuoti kaimynus. Duodama paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu 2014-09-24 ji nurodė, kad su vyru pradėjo filmuoti kaimynus dėl netinkamo jų elgesio bei liepė tai daryti savo dukrai. K. G. pripažino, kad filmuoti kaimynus jai liepia mama. Taigi, iš šių paaiškinimų akivaizdu, kad K. G. savo kaimynus filmavo su savo motinos žinia bei jos paliepimu, o ne savo iniciatyva, pati nusprendus taip daryti, kaip tą teigia savo skunde J. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl J. G. veikos teisėtumo, o santykiai tarp suaugusiųjų G. ir L. šeimų narių, jų konfliktai bei konfliktų priežastys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Priešingai nei teigia apeliantė savo skunde, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties subjektyvių požymių buvimas tėvų veiksmuose nebūtinai priklauso nuo to, ar nepilnametis vaikas atliko priešingą teisei veikimą. Tai reiškia, kad nepilnametis vaikas nebūtinai turi padaryti priešingą teisei veikimą, kad jo tėvai būtų patraukti administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai pagrįsta yra apylinkės teismo padaryta išvada, jog nepilnamečio įtraukimas į konfliktines situacijas su kaimynais, skatinant jį atlikti aktyvius veiksmus bei sudarant galimybes dalyvauti dėl to kylančiose konfliktinėse situacijose laikytina veiksmais, priešingais vaiko interesams ir pažeidžiančiais jo teisę į saugią aplinką, užtikrinančią visapusišką ir harmoningą jo vystymąsi.

Tokiu būdu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutarimu pagrįstai pripažino J. G. kalta pagal ATPK 181 str. 1 d. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

J. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Pavelas FrolovasNuorašas tikras:Teisėjas Pavelas Frolovas