Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ straipsnį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji būdama neblaivi – nustatytas 2.91 prom. girtumas, 2016 m. gruodžio 20 d. apie 16 val. 18 min. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad nėra pagalbos poreikio, paskambino į BPC ir iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie iškvietimus, kurių nėra.

2017-01-03 ir 2017-03-16 teismo posėdžių metu D. M. parodė, kad pripažįsta nusižengimą. Gyvena buvusio sutuoktinio tėviškėje. Vyras gyvena viename namo gale, o ji – kitame. Pas buvusį sutuoktinį antra para svečiavosi M. ir L. Iš pradžių visi gėrė kartu, tačiau ji išgėrusi ryte, daugiau nebegėrė. Sugėrovai nesusiprato išeiti, todėl jiems iškvietė policiją. Atvažiavus policijai buvęs sutuoktinis pasakė, kad tai jo draugai ir jie išvažiavo. Į vidų policijos pareigūnai nebuvo įėję, buvusio sutuoktinio sugėrovai liko sėdėti. Ji antrą kartą iškvietė policiją. Tada buvusio sutuoktinio sugėrovai išėjo. Kai jie išėjo buvęs vyras užrakino duris ir jos neįsileido. Policijos pareigūnus ji pasitiko verandoje. Ji skambino 112, kad policija nebereikalinga, kadangi sugėrovai išėjo. Tačiau jai buvo pasakyta, kad policija vis tiek atvažiuos. Įvykio metu ji buvo neblaivi (b. l. 12, 33, 2017-01-03 teismo posėdžio garso įrašas, 10:19:14-10:27:32, 2017-03-16 teismo posėdžio garso įrašas, 10:48:29-10:50:27).

2017-03-16 teismo posėdžio metu liudytojas Č. M. parodė, kad D. M. yra jo buvusi sutuoktinė. Šiuo metu jie kaimynai. Jie gyvena jo brolienei priklausančiame name. Tą dieną pas jį buvo svečių – M. ir L. Jie visi vaišinosi bendrame kambaryje. D. M. norėjo išvyti M. sugyventinę, tačiau ši neišėjo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jis su M. juokėsi. D. M. iškvietė policiją, kad M. su L. išeitų. Policijai atvykus jis išėjo į lauką, pašnekėjo su pareigūnais, pasijuokė ir jie išvažiavo. Pareigūnai į kambarį nebuvo užėję. Svečiai liko toliau sėdėti. Po kurio laiko D. M. dar kartą paskambino pareigūnams. Tada svečiai išėjo. Antrą kartą jis su policijos pareigūnais nebendravo. Nežino kiek kartų D. M. skambino policijos pareigūnams. Tarp jo ir D. M. konflikto nebuvo (b. l. 32-33, 2017-03-16 teismo posėdžio garso įrašas, 10:40:20-10:48:29).

Byloje pateikti garso įrašai (b. l. 24) patvirtina, kad D. M. keturis kartus skambino BPC telefono Nr. 112, jos du skambučiai buvo perduoti Marijampolės apskrities VPK pareigūnams. Paskambinusi pirmą ir antrą kartą D. M. prašė atsiųsti policijos pareigūnus, kadangi (duomenys neskelbtini), nepageidaujami asmenys neišeina iš namų. Paskambinusi trečią ir ketvirtą kartą pranešė, kad policijos pareigūnai nebereikalingi, kadangi asmenys išėjo iš namų. Į operatorių klausimus atsakinėjo gan rišliai. Paskutinio pokalbio metu operatorė suprato, kad D. M. pagalba nereikalinga, nes vyro sugėrovai išėjo, tačiau pati nusprendė neskambinti pareigūnams ir apie tai nepranešti sakydama: „tegul atvažiuoja ir pasižiūri“.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės P. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 1) nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 20 d. apie 16 val. 18 min., iš budėtojo buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), asmuo iš nuosavo namo negali išprašyti nepageidaujamų vyro sugėrovų. Nuvykus nurodytu adresu, paklausus D. M. kokiu tikslu kvietė policiją paaiškinti nesugebėjo, nors žinojo, kad buvęs vyras yra vienas namuose.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina nesant visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad byloje esant abejonių, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju D. M. veiksmuose nėra būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Pagal ATPK 188²⁰ straipsnį, administracinę atsakomybę užtraukia skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Būtinas šio pažeidimo sudėties požymis yra žinojimas, kad nėra pagalbos poreikio, t. y. šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia – suvokiant, kad skambinimas pagalbos telefono numeriu ir specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais (tarnybiniu pranešimu, D. M. ir Č. M. parodymais, garso įrašais) nustatyta, kad D. M. skambino pagalbos telefonu todėl, kad iš namų negalėjo išprašyti nepageidaujamų asmenų. Su vienu iš jų buvo sukonfliktavusi. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M. pranešė policijai apie tikrovę atitinkantį faktą. Kaip minėta, būtinas ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymis yra tyčia, kuris nustatomas įvertinus tai, kaip asmuo suvokė tą informaciją, kurią nurodė skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu, ar jis žinojo, kad pagalba iš tikrųjų nėra reikalinga. D. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad skambino policijai dėl to, kad būtų iš namų išprašyti nepageidaujami asmenys. Šiuos jos parodymus patvirtina tiek liudytojo Č. M. parodymai, tiek garso įrašai. Pažymėtina, kad liudytojas Č. M. parodė, kad nei jam, nei buvusiai sutuoktinei gyvenamasis namas nepriklauso, juos įleido gyventi jo brolienė. Su sugėrovais juodu gėrė bendroje jiems priklausančioje patalpoje, kurioje ir sukonfliktavo. Policijos pareigūnai pirmą kartą atvažiavę į namo vidų nebuvo įėję. D. M. namuose esant pašaliniams asmenims ir kilus konfliktui, ji galėjo jaustis nesaugiai ir kreiptis pagalbos. D. M. kviesdamasi policiją į įvykio vietą, siekė, kad minėti asmenys būtų pašalinti iš jos gyvenamosios patalpos, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba jai yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes (šiuo atveju aplinkybes, susijusias su pašalinių asmenų buvimu jos namuose) ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai. Kai buvusio sutuoktinio sugėrovai išėjo ji net du kartus skambino 112 pranešti, kad pagalba yra nebereikalinga, tačiau operatorė vieno skambučio metu pati nusprendė, jog pareigūnams nuvykti į D. M. namus reikia.

Pagal Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymą bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms (įstatymo 2 str. 1 d.). To paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagalbos prašymu laikomas numeriu 112 gautas prašymas suteikti pagalbą, tuo tarpu pagalbos prašymu nelaikomas prašymas suteikti informaciją ar pagalbą, kai akivaizdu, kad pranešama apie aplinkybes, nesusijusias su nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Bet kokiu atveju konkrečias įvykio aplinkybes privalo išsiaiškinti bendrojo pagalbos telefono operatorius, kuris turėtų nuspręsti, ar tikslinga pranešimą perduoti specialiosioms tarnyboms, kurios nedelsiant vyktų pagal iškvietimą, ar konkrečiu atveju užtektų asmeniui išaiškinti kitą tinkamą savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą, tačiau kaip jau buvo paminėta, operatorė vieno skambučio metu pati nusprendė, jog pareigūnams nuvykti ir išsiaiškinti į D. M. namus reikia, nors dar viena operatorė D. M. pasakė, jog praneš, kad pareigūnams vykti pagal iškvietimą nereikia, nes nepageidaujami asmenys iš namų išėjo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teigti, kad D. M. žinomai melagingai iškvietė specialiąsias pajėgas ar nesant pagalbos poreikio, nėra pagrindo, todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, bylos teisena nutrauktina. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju veikos perkvalifikuoti ir teisena nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK) nėra teisinio pagrindo, kadangi tai daroma tik konstatavus, jog asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą ir priimant nutarimą vadovaujasi ATPK nuostatomis (ANK 3 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti nesant jo padarytoje veikoje ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.