- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-573-124/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00244-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- A. S., I. R.
- Ieškovas
- E. S.-W., F. W.
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-573-124 /2011
Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00244-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4,45.6,121.
2011 m.gruodžio 1 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių I. R. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-671/2011 pagal ieškovų E. S.-W. ir F. W. ieškinį atsakovėms I. R. ir A. S. dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta bei dėl 2008-03-19 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. S.-W. ir F. W. ieškiniu (t. 1, 2–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti: 1) kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai nupirko, o I. R. pardavė žemės sklypą su jame esančiais pastatais-gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2) pripažinti negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. S. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo, nuo jos sudarymo momento, 3) priteisti ieškovams iš I. R. žalos atlyginimo 20 000 Eurų, t. y. 69000 litų, kiekvienam po lygiai, t. y. po 34500 Lt, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2004-09-06 sutartimi ieškovai ir atsakovė I. R. susitarė, kad atsakovė I. R. parduos, o ieškovai nupirks sodybą (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. R. teigė, kad ji šią sodybą paveldėjo, mirus tėvui, tačiau nebuvo sutvarkiusi visų reikiamų paveldėjimo dokumentų. Su atsakove I. R. sutarė, kad ieškovai sumoka dalį sutartos kainos (500 Eurų), o atsakovei sutvarkius visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, sumoka likusią pinigų sumą (500 Eurų), viso 1000 Eurų. Sutartyje ieškovai nurodė, kad rimtai ketina pirkti sodybą, nes sutarties pasirašymo dienai sodyboje jau pradėjo statybos darbus ir aptvėrė tvorą. Šią sutartį pasirašė atsakovė I. R., jos motina V. G. ir ieškovai. Atsakovė atidavė visus šios sodybos inventorinius dokumentus. Kadangi ieškovai pasitikėjo atsakove, todėl netrukus sumokėjo visą sutartą pirkimo kainą, tai patvirtino atsakovė I. R. ir jos motina V. G., pasirašydamos po sutartimi. Ieškovai name įsivedė vandentiekį, sutvarkė šildymo įrangą, suremontavo garažą, ūkinį pastatą, pakeitė duris, šiems darbams išleido 12000 Eurų. Sodyboje gyveno, kaip savo namuose. Tačiau atsakovė vis atidėliojo sodybos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą notarinėje kontoroje, surasdama tam įvairiausias priežastis. Pagaliau 2009 metų vasarą ieškovai sužinojo, kad sodybą atsakovė pardavė kitam asmeniui. Atsakovės I. R. iniciatyva iš ieškovų nupirktos sodybos buvo išvežti ieškovams priklausantys daiktai: baldai, namų apyvokos daiktai, buities prietaisai, darbo įrankiai, viso padaryta žala už 20 000 EUR arba 69 000 Lt. Iš 2009-09-09 VĮ Registrų Centro pažymos ieškovai sužinojo, kad sodybą su žemės sklypu atsakovė 2008-03-19 pardavė A. S.. Ieškovai mano, kad šis pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes juo buvo siekiama išvengti prisiimto įsipareigojimo sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį su ieškovais, bet nesiekiant šį turtą realiai parduoti. Kadangi ieškovai yra faktiškai jau nupirkę sodybą su žeme, todėl mano, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, pažeidžianti ieškovų teises į jų turtą, ši sutartis yra niekinė ir pripažintina negaliojanti nuo jos sudarymo momento.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 54 b. l.) atsakovė I. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp jos ir ieškovų niekada nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisių į jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovai ketino 2004 m. rugsėjo mėn. pirkti atsakovei I. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau pirkimo - pardavimo sandoris neįvyko dėl pirkėjų kaltės. Visi reikalingi dokumentai sandorio sudarymui buvo paruošti, tačiau pirkėjai neatvyko pas notarą pirkimo - pardavimo sandorio sudarymui.
Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 51 b. l.) atsakovė A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, laikė, kad ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad tarp jos ir I. R. 2008 m. kovo 19 d. buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią ji įsigijo žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro išduotuose dokumentuose dėl pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo nebuvo fiksuoti jokie nuosavybės teisių suvaržymai, todėl notaras patvirtino pirkimo - pardavimo sandorį. Ji yra sąžininga įgyjėja ir teisėta žemės sklypo ir pastatų savininkė.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu (t. 1, 124–128 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. – W. ir F. W. nupirko, o I. R. jiems pardavė sodybą su joje esančiu pastatu-gyvenamuoju namu, garažu, daržine, kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančia 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. S., dėl 15/21 žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, nuo jos sudarymo momento, ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytą, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad E. S. W. su savo vyru F. W. susitarė, kad iš I. G. perka sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu sumokėjo pusę kainos, likusią kainos dalį sutarė sumokėti tada, kai bus sutvarkyti visi pirkimo-pardavimo dokumentai. Vienintelė kliūtis tinkamai įforminti pirkimo-pardavimo sutartį buvo tai, kad I. G. (R.) dar neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo (jį gavo tik 2004-09-23). Spausdintame tekste buvo nurodyta, kad pirkėjų ketinimai yra labai rimti, jie sodyboje jau pradėjo statybą, aptvėrė tvorą. Su tuo sutiko pardavėja I. G. ir jos mama V. G., kurios abi pasirašė po spausdintu sutarties tekstu. Be to, buvo padarytas vėlesnis įrašas ranka – kad visa 1000 eurų suma sumokėta, pardavėja taip pat tai pripažino, atidavė pirkėjams namo dokumentus, raktus. Šiuos šalių veiksmus teismas vertino kaip įsipareigojimą parduoti ir pirkti namą. Teismas nurodė, kad 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis tarp I. R. ir A. S. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), iš tikro nebuvo sudaryta. Tai buvo tik tariamas sandoris ir abi tariamo sandorio šalys tai žinojo. Atsakovė I. R. paaiškino, kad jai reikėjo neturėti namo, kad galėtų įsigyti butą, dėl to namą tik perrašė A. S., pirkimas –pardavimas faktiškai nevyko, jokių pinigų iš A. S. ji negavo. Jos parodymus patvirtino ir liudytoja I. S., kuri taip pat patvirtino, kad faktiškai jokio sodybos pirkimo-pardavimo tarp I. R. ir A. S. nebuvo. Namą I. R. tik perrašė A. S. vardu, nes jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas trukdė gauti paskolą butui pirkti.
Nors atsakovė A. S. teisme tvirtino, kad sodybą nusipirko iš I. R., jai sumokėjo 35000 Lt, tačiau teismas jos parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, kad jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Sodybą su žemės sklypu atsakovė 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė A. S. ir šis pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, nes juo buvo siekiama išvengti prisiimto įsipareigojimo sudaryti su ieškovais sodybos pirkimo-pardavimo sandorį, bet nesiekiant šį turtą realiai parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovai, siekdami civilinės atsakomybės taikymo atsakovėms, turi įrodyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Ieškovai nepateikė pakankamai duomenų, kad atsakovė I. R. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Ikiteisminis tyrimas dėl įsilaužimo į ieškovų namus ir turto grobstymo neužbaigtas, kalti asmenys nenustatyti. Ieškovai neįrodė atsakovės I. R. neteisėtų veiksmų, jos kaltės, priežastinio ryšio tarp jų ir žalos kilimo, todėl teismas ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo netenkino.
Šalies argumentai
Atsakovė I. R. apeliaciniu skundu (t. 2, 1–2 b. l.) prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas negalėjo padaryti išvados, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004-09-06, kadangi tuo metu atsakovė I. R. neturėjo nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, todėl ir neturėjo ką parduoti.
2. 2004-09-06 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje išreikštas pirkėjų noras įsigyti nekilnojamąjį turtą. Ieškovai po preliminarios sutarties sudarymo visiškai nesirūpino, nesidomėjo turtu, kurį ketino pirkti, neparodė noro vykti pas notarą sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties. Praėjus daugiau kaip 5 metams po preliminarios sutarties sudarymo, jie ieškiniu kreipėsi į teismą. Tai rodo, kad pirkėjai buvo atsisakę preliminarioje sutartyje nurodytų reikalavimų.
3. Į procesą nebuvo įtraukta V. G., kuri gavo pinigus už ketinamą parduoti sodybą.
4. Teismas nesilaikė LR CK 6.393 str. reikalavimų, nes šiame straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (1 dalis), o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.
5. Atsakovė A. S. yra sąžininga turto įgyjėja, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių I. R. ir A. S..
Atsakovė A. S. apeliaciniu skundu (t. 2, 7–12 b. l.) prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas dėl notarine tvarka patvirtintos 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp I. R. ir A. S., pripažinimo negaliojančia. Todėl, vadovaujantis LR CPK 37, 47 str. reikalavimais ir teismine praktika, į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., patvirtinusi minėtą sutartį.
2. 2008-03-19 sutartimi turtą pardavė ne tik atsakovė I. R., bet ir jos sutuoktinis T. R.. Taigi, atsakovais byloje turėjo būti patraukti abu pardavėjai, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2010-09-13 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovų E. S. W. ir F. W. pareiškimą. 2011-01-20 raštu Nr. 15-155 vyriausiasis prokuroras teismui pranešė, kad baudžiamojoje byloje procesiniai veiksmai neatliekami, tęsiama asmenų, trauktinų baudžiamojon atsakomybėn paieška, ir teismas motyvuodamas tuo, kad „ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius kaltų asmenų“, bylos nagrinėjimą 2011-02-07 nutartimi atnaujino.
4. Teismas 2010-09-13 parengiamąjį posėdį nutarė vesti nedalyvaujant ieškovui F. W. ir iš karto pradėjo nagrinėti bylą iš esmės, pažeisdamas LR CPK 230, 231 str. 5 d. ir 232 str. reikalavimus, nes jame nebuvo apklaustos šalys, neišaiškinta ginčo esmė, galutinai nesuformuluoti ieškininiai reikalavimai, atsikirtimai, neaptarti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismas ieškovo F. W. dalyvavimą teismo posėdyje turėjo pripažinti būtinu.
5. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, neišreikalavo iš Raseinių r. PK baudžiamosios bylos medžiagos, jos nepagarsino ir neįvertino - pagarsino tiktai byloje esančius du prokuratūros raštus. Baudžiamojoje byloje yra vertingų bylai duomenų, todėl ir tai sukliudė teismui priimti byloje tinkamą procesinį sprendimą. Teismas nenustatė svarbios 2004 m. sutarties nesudarymo aplinkybės: kuri šalis to vengė - pardavėja ar galimi pirkėjai, nes šalių parodymai prieštaringi ir teismo neįvertinti.
6. Teismas sprendime be jokių motyvų faktiškai ieškinį patenkino iš dalies, tačiau atstovavimo ir žyminio mokesčio išlaidų nesumažino, padarė ir CPK 270 str. 4,5 dalies pažeidimus, nes neišsprendė klausimo dėl žemės sklypo pardavimo.
7. Teismas konstatavo, kad 2009 m. sandoris –buvo apsimestinis, tačiau nemotyvavo kokiais įrodymais remdamasis padarė tokią išvadą (parodymai prieštaringi, atsakovė tvirtino, kad būtent ji negalėjo surasti ieškovų.). CK 1.86 ir 1.87 straipsniai numato skirtingus sandorio negaliojimo pagrindus. Pripažinus buvus sandorį apsimestiniu (sudarytu kitam sandoriui pridengti), kartu tas pats sandoris negali būti pripažintas tariamu (neketinant sukurti teisinių pasekmių).
8.Teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino esminių faktinių bylos aplinkybių, nenustatė, kuri šalis vengė sudaryti sutartį, neapklausė sodybą prižiūrėjusių kaimynų, V. G., rėmėsi prieštaringais šalių paaiškinimais.
9.Atsakovės A. S. teisės iš esmės buvo pažeistos, nes teismas nepasiūlė jai pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, o kitos šalys savo atstovus turėjo, bylą išnagrinėjo skubotai.
10. Teismas padarė ir materialinės teisės pažeidimus .Galima parduoti tik teisėtai nuosavybės teise turimą, o pastatą - dar ir viešajame registre įregistruotą turtą. Sutarties sudarymo metu - 2004-09-06 I. R. turto nuosavybės teise neturėjo ir jo nevaldė: sodybą paveldėjo pagal paveldėjimo teisės liudijimą tik 2004-09-23. Taigi, šalys 2004-09-06 galėjo tiktai: arba susitarti dėl sutarties sudarymo ateityje, I. R. tapus turto savininke, arba surašyti tam tikrą ketinimų protokolą su garantijomis ir įsipareigojimais.
11. Po dokumento tekstu padarytas prierašas, kad už namą ieškovai yra atsiskaitę ir kad sumokėta visa suma, yra be datos ir ieškovų parašų. Taigi, nėra galimybės nustatyti (teismas to ir nenustatinėjo), kada šis prierašas padarytas ir kas jį parašė: po kelių mėnesių, ruošiant ieškinį teismui ir pan. Gi, teismas šį dokumentą pirkimo - pardavimo sutartimi pripažino kaip sudarytą visą 2004-09-06.
12. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta tik tuomet, kai ji patvirtinama notarine tvarka ir įregistruojama viešajame registre, formos reikalavimų nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančią. Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. CK 1.75 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu tą patį daiktą įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą įgijo sandorį įregistravęs asmuo.
13. 2004 m. dokumente nurodyta pirktino daikto kaina - 3000 Lt yra nereali, akivaizdžiai prieštarauja VĮ Registrų centras duomenims ir 2008 notarine tvarka patvirtintai sutarčiai (valstybės nustatyta rinkos vertė – 12 032 Lt).
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu apeliantė bei jos atstovas prašė , nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė E. S. – W. prašo palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-06-16 sprendimą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės yra melagingos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso įstatymą, dėl ko teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. CPK 327 str. 1 d. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 str. 2-3 d. nurodyti pagrindai.
Atsakovės A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, t.y. neįtraukė į bylą dalyvaujančiu asmeniu atsakovės I. R. sutuoktinio T. R., kuriam teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes jis buvo 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutarties šalimi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vienas iš sprendžiamų klausimų buvo 2008-03-19 d. žemės sklypo , gyvenamojo, ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimas. Pagal apeliacinėje instancijoje pateiktą sutarties kopiją viena iš sutarties šalių buvo ir atsakovės sutuoktinis. Tokiu būdu, šios sutarties panaikinimas betarpiškai turės įtakos ir T. R. teisėms ir pareigoms. Šia aplinkybe atsakovė A. S. remiasi savo apeliaciniame skunde.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006, yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.
Atkreiptina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, net neišreikalavęs pagrindinio rašytinio įrodymo-2008-03-19 d. pirkimo-pardavimo sutarties.
Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė dar vieną procesinio įstatymo pažeidimą, nes neišsprendė visus ieškinio reikalavimus (CPK 327 str. 1d.2p). Ieškiniu buvo prašoma pripažinti, kad atsakovė I. R. pardavė ieškovams žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus, kiemo statinius esančius (duomenys neskelbtini). Teismas neišsprendė klausimo dėl žemės sklypo pardavimo, šios aplinkybės net nesiaiškino bylos nagrinėjimo metu. Priėmus tokį sprendimą , sutartis dėl pastatų įgijimo net negalės būti įregistruota Nekilnojamo turto registre .LR CK 6.394 straipsnis numato, kad parduodant pastatus ,pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas pastatas. Šios imperatyvios teisės normos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Be to, pagal CK 6.396 straipsnį pastato pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti viešo registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, individualizuojantys daiktą, nurodyta daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype. Šių reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojančia ir tokia sutartis negalės būti įregistruota registre.
CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Dėl nutartyje nurodytų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taip pat kolegija sprendžia, kad teismas neatskleidė ir bylos esmės, nenustatinėjo, ar 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartis buvo preliminari, ar pagrindinė, ar ją buvo galima patvirtinti, ar tarp ieškovės ir atsakovės I. R. buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, ar jis buvo suformuotas ir kada suformuotas, jo dydis(CPK327str.1d.2p.) .
Panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.
Pagal CPK 87 str. 1 d. 7 p., panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžintinas atsakovei A. S. 361 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2011-07-15 d. nurodymu, I. R. 260 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2011-07-13 d. nurodymu už apeliacinius skundus (b.l. 3,20). Šiuos mokesčius grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, atsakovėms pateikus šią nutartį. Kitų bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant sprendimą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.) .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu.
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Gražinti apeliantėms A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 361 Lt (tris šimtus šešiasdešimt vieną litą) , I. R. (duomenys neskelbtini) 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio.
.