Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-07-01 · Administracinė byla Nr. I-3355-815/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-01
Bylos Nr.
I-3355-815/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pran.), Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Baltijos TV“
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, atstovaujamai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos
Trečiasis asmuo
J. L.
Advokatai
Raimondas Lapė
Kategorijos
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3355-815/2008Procesinio sprendimo kategorija 55.2; 73
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS(S)2008 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo – UAB „Baltijos TV“ atstovui advokatui Raimondui Lapei, atsakovo – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos atstovei, šios komisijos pirmininkei Editai Žiobienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – UAB „Baltijos TV“ skundą atsakovui – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, atstovaujamai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkės Editos Žiobienės, trečiajam suinteresuotam asmeniui – J. L. dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2008 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 55 panaikinimo.

Teismas, nagrinėdamas bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas – UAB „Baltijos TV“ (toliau – ir Pareiškėjas) su skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 55 (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 5; 27) dėl 2007 m. gruodžio 7 d. 22:45 val. UAB „Baltijos TV“ laidos „Uogos. Žinios ir orai“ (toliau – ir Laida) siužeto apie (duomenys neskelbtini) J. L..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisijos Sprendimas, kuriuo konstatuota, kad 2007 m. gruodžio 7 d. 22:45 val. Baltijos TV žinių laidos „Uogos. Žinios ir orai“ siužete apie (duomenys neskelbtini) J. L. buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4, 8, 37 bei 38 straipsniai, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškinus visų aplinkybių, todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra naikintinas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 2-oji valdyba 2008 m. sausio 10 d. raštu Nr. 38-S-2-115 (b. l. 6; 36) informavo UAB „Baltijos TV“, kad dėl Laidoje išsakytų teiginių apie J. L. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00001-08, apie tai, kad atliekamas tyrimas, buvo informuotas ir atsakovas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė sprendimą, nustatydamas faktus bei aplinkybes, dar tik tiriamus baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00001-08. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad atsakovas buvo informuotas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) pradėto Laidos siužeto tyrimo, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą, tuo faktiškai dubliuodamas Inspektoriaus veiklą ir sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2008 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-21 „Dėl televizijos laidoje „Uogos. Žinios ir orai“ (BTV, 2007-12-07) paskelbtos informacijos“ (b. l. 7–12). Pareiškėjo nuomone, UAB „Baltijos TV“ du kartus pritaikytos sankcijos už tą pačią Laidą tais pačiais motyvais ir argumentais (Komisijos Sprendimas bei Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. SPR-21), neatsižvelgiant į pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Laida yra humoristinio–parodijuojančio pobūdžio, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog visa Laidoje aštraus, sarkastiško humoro forma pateikta informacija gauta iš Lietuvos spaudoje, kitose televizijose ir internete skelbtos informacijos apie J. L. , t. y. viešai paskelbta, kad atsakovui buvo nurodyti konkretūs informacijos šaltiniai (pavyzdžiui, 2007 m. spalio 22 d. laikraštis „Lietuvos žinios“, Nr. 242/11878, straipsnis „V. Pociūno žūtis: apie viską pagalvota“, tinklalapio nuoroda http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-22/tyrimas_2/v_pociuno_zutis_apie_viska_pagalvota.html, LNK televizijos žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės rengiamos laidos „Paskutinė instancija“ metu 2007 m. gruodžio 3 d. pateikta informacija).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 bei 2.24 straipsniais, J. L. kaip (duomenys neskelbtini) yra viešas asmuo, todėl jo atžvilgiu galima aštresnė, agresyvi kritika, taip pat, kad atsakovas subjektyviai įvertino Laidą, jos formatą bei turinį.

Pareiškėjo nuomone, subjektyvus Laidos vertinimas, ignoruojant pareiškėjo pateiktus argumentus, negali būti objektyvaus ir teisėto Sprendimo pagrindu, juo labiau nustatant aplinkybes, dėl kurių tik atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

II

Atsakovas – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija atsiliepime į skundą (b. l. 20–22) nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjo skundu ir mano, jog Komisijos 2008 m. kovo 20 d. priimtas sprendimas Nr. 55, kuriuo nustatyta, kad UAB „Baltijos TV“ laidos „Uogos. Žinios ir orai“ siužete apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) J. L. buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4, 8, 37 bei 38 straipsniai, yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas nurodė, kad Pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, bei pateikė savo motyvus. Pirma, Komisija yra savireguliacijos institucija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų atstovų, nagrinėjanti bei konstatuojanti profesinės etikos pažeidimus, tačiau tik dėl šios funkcijos ji netampa viešojo administravimo subjektu, todėl Komisijai negali būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Antra, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, administraciniuose teismuose nagrinėtini klausimai dėl valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomos veiklos, skirtos įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti, tačiau Komisija yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, ji nėra valstybės valdžios institucija, neįgyvendina jokių valstybinio valdymo funkcijų, taip pat nėra pavaldi ar atskaitinga jokiai valstybinės valdžios institucijai. Trečia, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Kolegija) 2007 m. spalio 24 d. nutartimi Administracinėje byloje Nr. I-6567-7/2007 konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju yra skundžiamas savitvarkos institucijos (Komisijos) sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso, kuris yra visuomenės informavimo srities savireguliacinio pobūdžio aktas, įtvirtinantis veiklos šioje srityje principus ir nuostatas. <...> Kilusio ginčo negalima laikyti ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, nes Komisija priimdama sprendimą vykdė ne valstybės valdžios, jos subjektų priimtų teisės aktų įgyvendinimo, o savitvarkos ir savikontrolės, grindžiamos savireguliacinio pobūdžio aktu, funkcijas. Administracinių bylų teisenos įstatyme expressis verbis nenumatyta, kad ginčai dėl nagrinėjamo pobūdžio savitvarkos ar savikontrolės institucijų sprendimų būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose“.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Komisija svarsto išimtinai profesinės etikos klausimus, o įstatymų priežiūra yra pavesta valstybės pareigūnui – Žurnalistų etikos inspektoriui. Komisija, priimdama sprendimus, vadovaujasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, patvirtintu 2005 m. balandžio 15 d. žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju ginčas kyla tik dėl profesinės etikos normų taikymo, todėl Komisija neprivalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, taip pat, ar tyrimą atlieka Žurnalistų etikos inspektorius. Atsakovas taip pat nurodė, kad Laidoje buvo pasityčiota iš valstybės pareigūno, o profesinė etika neleidžia nei žurnalistui, nei leidėjui paminti žmogaus teises ir kitas vertybes. Remdamasis pateiktais argumentais, Atsakovas prašo teismą Pareiškėjo skundą atmesti.

III

Tretysis suinteresuotas asmuo – J. L. atsiliepime į skundą (b. l. 17–19) nurodė, jog su Pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi skundas nepagrįstas, bei pateikė nesutikimo motyvus.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisija, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punktu, sprendžia klausimus tik dėl žurnalistų profesinės etikos pažeidimų, t. y. 2008 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 55 konstatavo, jog 2007 m. gruodžio 7 d. 22:45 val. UAB „Baltijos TV“ laidos „Uogos. Žinios ir orai“ siužete apie (duomenys neskelbtini) J. L. buvo pažeistos Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4, 8, 37 bei 38 straipsniuose įtvirtintos profesinės etikos taisyklės. Žurnalistų etikos inspektorius, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio l dalimi, yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos, o Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies l punkte numatyta, kad Inspektoriaus kompetencija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. 2008 m. balandžio 15 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime Nr. SPR-21 konstatuota, jog Laidoje paskelbiant informaciją apie (duomenys neskelbtini) J. L. buvo pažeistos Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 4 punktų nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsniu, pagal baudžiamojo proceso normas atliekamo ikiteisminio tyrimo metu atskleidžiamos nusikalstamos veikos ir tinkamai pritaikomas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, t. y. sprendžiami klausimai, susiję su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų padarymą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-000001-08 pradėtas 2008 m. sausio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius ir jo metu buvo tiriamos aplinkybės, ar buvo padaryti kvalifikuoto šmeižimo ir įžeidimo požymiai. Tokiu būdu skirtinga tvarka, skirtingos institucijos sprendė klausimus dėl trijų skirtingų, nesutampančių atsakomybės formų, vienos kurios konstatavimas nepašalina galimybės konstatuoti kitos rūšies atsakomybę. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisijos Sprendimas nesukelia jokio administracinio poveikio pasekmių, neužtraukia jokių sankcijų, todėl Pareiškėjo teiginys, jog UAB „Baltijos TV" atžvilgiu du kartus pritaikytos sankcijos už tą pačią Laidą tais pačiais motyvais ir argumentais nėra pagrįstas.Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pradėta administracinė procedūra sustabdoma tik tuomet, kai tuo pačiu klausimu skundą pradėjo nagrinėti teismas, tačiau teisės aktai nedraudžia nagrinėti skundų, nesusijusių su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, dėl aplinkybių, kurioms ištirti pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, todėl Pareiškėjo argumentas, kad Komisija neturėjo teisės nagrinėti J. L. skundo, kadangi dėl Laidos atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-000001-08, yra nepagrįstas.Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Pareiškėjo skundžiamas Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinus visas tokiam sprendimui priimti būtinas aplinkybes, ir naikinti jo nėra pagrindo.Tretysis suinteresuotas asmuo, remdamasis pateiktais argumentais, prašo teismą Pareiškėjo skundą atmesti. IV

Teismo posėdyje pareiškėjo – UAB „Baltijos TV“ atstovas advokatas Raimondas Lapė, be kita ko, prašė teismą įvertinti atsakovo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus dėl bylos teismingumo bei teismo nuožiūra išspręsti šios bylos teismingumo klausimą.

Atsakovo – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos atstovė, šios komisijos pirmininkė Edita Žiobienė, papildomų prašymų bei paaiškinimų nepateikė. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs garso ir vaizdo bei rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja : 1. Teismas, prieš nagrinėdamas bylą iš esmės, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste turi nustatyti, ar pareiškėjas – UAB „Baltijos TV“ paskelbė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2008 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 55 Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas Sprendimą paskelbė 2008 m. balandžio 4 d. (b. l. 46 (skaitmeninė laikmena)). 2. Teismas, prieš nagrinėdamas bylą iš esmės, taip pat turi nustatyti, ar Pareiškėjo skundas teismingas administraciniams teismams. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai nustatydamas administracinis teismas privalo vadovautis ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais, bet ir Konstitucija bei iš jos kylančiu imperatyvu, įpareigojančiu teismus vadovautis galiojančiais precedentais: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, sudaro prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti priimtos nutartys. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2007 m. spalio 24 d. priėmė nutartį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo administracinėje byloje Nr. I-6567-7/2007. Minėta nutartimi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti nutarė, kad bylos, kuriose skundžiami Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai, teismingos bendrosios kompetencijos teismams. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2007 m. spalio 24 d. nutartyje konstatavo, jog: Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (2006 m. liepos 11 d. redakcija)). Tačiau informacijos laisvė modernioje demokratinėje visuomenėje nėra absoliuti. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Dėl to iškyla poreikis teisiškai reglamentuoti visuomenės informavimo veiklą, prižiūrėti, kontroliuoti naudojimąsi informacijos laisve. Tačiau pernelyg detalus ir imperatyvus teisinis visuomenės informavimo veiklos reguliavimas, griežta ir formali naudojimosi informacijos laisve valstybinė priežiūra ir kontrolė sudaro prielaidas neproporcingam, demokratinėje visuomenėje nepriimtinam informacijos laisvės ribojimui. Todėl iškyla poreikis tam tikru mastu užtikrinti visuomenės informavimo veiklos reguliavimo, jos priežiūros (kontrolės) autonomiją, laisvę veikti pagal visuotinai pripažįstamus principus.

Motyvuojamoji dalis

Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalis (2006 m. liepos 11 d. redakcija) nustato, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Etikos kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas (minėto įstatymo 43 straipsnio 2 dalis). Taigi visuomenės informavimo veiklą reguliuoja ne tik valstybės nustatytos teisės normos, bet ir savireguliacinio pobūdžio aktas.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos 11 d. redakcija), Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Komisija rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų; prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą (minėto įstatymo 46 straipsnio 4 dalis). Komisiją iš 15 narių, kuriuos į ją po vieną deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Žurnalų leidėjų asociacija, Regioninės spaudos leidėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, tvirtina šių organizacijų atstovų susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas). Susirinkimas tvirtina ir Komisijos veiklos nuostatus (minėto įstatymo 46 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad Komisija nėra atskaitinga jokiai valstybės valdžios institucijai. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (minėto įstatymo 46 straipsnio 9 dalis). Taigi visuomenės informavimo veiklą prižiūri ir kontroliuoja ne tik valstybinės valdžios institucijos ir pareigūnai (pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektorius, kuris pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį (2006 m. liepos 11 d. redakcija), yra valstybės pareigūnas, prižiūrintis, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos), bet ir savitvarkos institucijos.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad visuomenės informavimo srityje Lietuvos Respublikoje yra derinami valstybinio valdymo (valstybės vykdomo teisinio reguliavimo, valstybinės veiklos priežiūros ir kontrolės) bei savireguliacijos, savikontrolės metodai.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija), viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.Taigi viešasis administravimas visų pirma yra siejamas ne su savireguliacinio pobūdžio aktų, o su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Savitvarkos, savikontrolės institucijų veikla paprastai neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas, kaip taisyklė, valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Šių institucijų pirminė paskirtis ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę tokioje visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus“.

3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra skundžiamas savitvarkos institucijos – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2008 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 55, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas – UAB „Baltijos TV“ pažeidė atitinkamas Etikos kodekso, kuris yra visuomenės informavimo srities savireguliacinio pobūdžio aktas, įtvirtinantis veiklos šioje srityje principus, nuostatas. Tad, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, kilusio ginčo negalima laikyti ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, nes Komisija priimdama sprendimą iš esmės vykdė ne valstybės valdžios, jos subjektų priimtų teisės aktų įgyvendinimo, o savitvarkos ir savikontrolės, grindžiamos savireguliacinio pobūdžio aktu, funkcijas. Administracinių bylų teisenos įstatyme expressis verbis nenumatyta, kad ginčai dėl nagrinėjamo pobūdžio savitvarkos ar savikontrolės institucijų sprendimų būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose. Todėl byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 105, 106 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo – UAB „Baltijos TV“ skundą atsakovui – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – J. L. dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2008 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 55 panaikinimo perduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėErnestas SpruogisHalina Zaikauskaitė