Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui J. R., nukentėjusiosios V. G. atstovei advokatei I. M.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neįgali – darbingumas 40%, ištekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 187 str. 1 d.

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 2004-08-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. 5 MGL bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. ir A. K. bendrininkų grupe nesunkiai sutrikdė sveikatą, R. S. sugadino svetimą turtą.

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: R. S. ir A. K. tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami 2010 m. rugsėjo 6 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), R. S. sugriebusi V. G. už drabužių nustūmė ją į gyvatvorę, dėl ko pastaroji nugriuvo, po to, A. K. tyčia kumščiu smūgiavo ne mažiau dviejų kartų V. G. į sprandą, bei į galvą, o R. S. šepečio kotu sudavė V. G. ne mažiau trijų kartų į juosmenį, nugarą bei kairiąją mentę, taip dėl galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiajai V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų.

Taip pat R. S. 2010 m. rugsėjo 6 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, sugriebusi V. G. už drabužių ir nustumdama ją į gyvatvorę, tyčią suplėšė megztinį 40 Lt vertės ir nutraukė auksinę grandinėlę 400 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai V. G. padarydama 440 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji R. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios V. G. yra įtempti santykiai dėl naudojimosi žemės sklypu. Tarp jų dažnai kyla konfliktai. Taip pat nukentėjusioji pravardžiuoja jos neįgalią dukrą. Tiksliai laiko ji neprisimena, gali būti, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną ir laiku, į kambarį atbėgo dukra R. S., kuri pasakė, kad V. G. kabinėjasi prie jos sesės. Ji išbėgo į kiemą išsiaiškinti su V. G.. Tarpų jų kilo konfliktas. V. G. jai kelis kartus sudavė šluota per kojas. Ji V. G. nemušė.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, buvo atvažiavusi policija. Jis tada išėjo į kiemą. Konflikte tarp R. S. ir V. G. nedalyvavo, jos nemušė.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad jai būnant (duomenys neskelbtini), kieme, prie jos pribėgo kaimynė S. R. ir paklausė ko kabinėjasi prie jos vaikų. Matėsi, kad ji yra išgėrusi. Ji pradėjo tampyti už megztinio ir ją pargriovė. Tuo momentu atbėgo K. A.. Jis sudavė kumščiais į galvą ir į sprandą. R. S. vaikai šaukė: „ mama nemušk“. Ji išsigando ir pradėjau šaukti, kad gelbėtų, kad ją muša. Paėmusi mobilaus ryšio telefoną norėjo skambinti, bet R. S. sudavė šluota per nugarą 2-3 kartus. Taip pat R. S. sudraskė megztinį 40 Lt vertės, auksinę grandinėlę 400 Lt vertės.

2010-10-01 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji V. G. parodė, kur ir kaip ją sumušė R. S. ir A. K. (t. 1., b. l. 25-31).

Liudytoja R. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2010-09-06 pavakary, tiksliai laiko neprisimena, jos sesės žaidė kieme, o G. prie jų prikibo, negražiai jas vadino. Apie tai pasakė mamai. Tada mama nuėjo pas G. išsiaiškinti. V. G. turėjo rankose šluotą, ir ta šluota trenkė mamai per galvą. S. T. tą dieną jų namuose nebuvo.

Liudytojas K. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji ir nukentėjusioji yra kaimynai. 2010-09-06, pavakaryje apie 19 val. išėjo į kiemą ir išgirdo šauksmą „gelbėkit“. Pamatė siluetą, užsidengusi rankomis galvą, girdėjosi šauksmas nemuškit, gelbėkit. Tiksliai atkartoti negali, neprisimena. Taip pat šaukė vaikai “mama, nemušk, nereikia.“ Matė nueinantį vyro siluetą. Iš balso pažino G. Vyro silueto nepažino.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2010 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Jai V. G. sakė, kad ją sumušė R. S.. Jie tarpusavyje nesutaria.

Liudytoja O. K. parodė, kad jai paskambino kaltinamoji, kuri yra jos dukra, apie 19 val. Ji pasakė, kad G. užgaulioja jos vaikus. Po kurio laiko atbėgo dukra ir pasakė, kad G. su šluota muša mamą per galvą. Kitą dieną ėjau į miestą. Policijos mašina atvežė nukentėjusiąją ir ji įbėgo į namus, o policija išvažiavo. Po kelių dienų G. atsidengusi langus su savo bendradarbėm į jų pusę rodė visokius gestus. Su G. visą laiką konfliktai kyla.

Liudytojas A.A. K. davė tokius pačius parodymus kaip ir O. K..

Liudytojas R. S. parodė, kad 2010-09-06 konfliktą žino tiek, kad V. G. prikibo prie jo dukros, kuri yra neįgali. Taip pat prisimena, kad atbėgo dukra R. ir pasakė “tėti padėk, G. mamą muša“. Daugiau nieko nesakė. Išjus į kiemą, žmona jau ėjo į namus. Taip pat tą dieną pas juos buvo atėjusi S. T., kuri buvo neblaivi ir sėdėjo kambaryje. Išėjo apie 22 val.

Liudytoja G. G. parodė, kad nukentėjusioji yra jos brolienė. 2010-09-06 apie 19 val. jai paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad ją sumušė ir prašė iškviesti policiją. Atvažiavus pas nukentėjusiąją ji pasakė, kad, ją užpuolė R. ir A..

Liudytojas V. J. parodė, kad 2010-09-06 dirbo Utenos policijoje. Kartu su R. J. atvyko į namą, kur vyko konfliktas tarp kaimynų. Kieme matė išmėtytus gėlių vazonėlius. Su porininku nuėjo pas nukentėjusiąją į namus. Verandoje rado sėdinčią moterį. Galvoje matėsi nemažas gumbas. Ji pasakė, kad ją ką tik sumušė kaimynai brolis ir sesuo. Nesakė vardų ir pavardžių. Daugiau smulkiau neaiškino.

Liudytojas R. J. davė tokius pačius parodymus kaip ir liudytojas V. J..

Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nustatyta tvarka ) parodė, kad 2010-09-06 apie 11.00 val. nuėjo pas R. S.. Tuo metu rado ją šiek tiek išgėrusią. Pas R. S. buvo iki vakaro. Apie 19.00-20.00 val. iš lauko į namo vidų atbėgo viena iš R. S. dukterų ir pasakė, kad mama mušasi su kaimyne. Išėjusi į lauką pasižiūrėti kas vyksta, kieme pamatė, kad R. S. abiejų rankų kumščiais muša per galvą, per rankas, savo kaimynę, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, o kaimynė nuo jos ginasi, dengdamasi rankomis veidą, galvą. Jai bestebint įvykį, prie minėtų moterų pribėgo R. S. brolis A. ir kumščiu vieną kartą trenkė R. S. kaimynei į galvos sritį. Po to kaimynė nuėjo link savo namų. Tada R. S. paėmė šluotą ir su šluota trenkė kaimynei kelis kartus per pečius ir nugarą, smūgiuodama ne mažiau dviejų kartų. Po konflikto R. S. parėjo į savo namus. Po kurio laiko R. dukra pasakė, kad atvyko policijos automobilis, po to greitoji pagalba. Tada R. S. buvo išvežta į policiją (t. 1., b.l. 80-81).

Iš V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. G. patvirtino parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu ( t.1., b.l. 25 ).

Iš 2010-09-07 pareiškimo (t. 1., b. l. 19 ) matyti, kad V. G. kreipėsi į Utenos VPK dėl to, kad ją 2010-09-06, apie 20 val. jai priklausančio gyvenamojo namo dalies kieme ją sumušė R. S. ir A. K..

Iš 2010-09-06 paaiškinimo policijos pareigūnams matyti, kad V. G. nurodė, kad ją sumušė R. S. bei A. K. ( t. 1., b. l. 20).

Iš 2010-10-06 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 320/10(08) ir 2010-10-06 išvadoje Nr. G 336/10(08) matyti, kad V. G. dėl kraujosruvų viršugalvio dešinėje, sprando kairėje, kairio juosmens srityje, nubrozdinimo kairės mentės srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl galvos smegenų sukrėtimo - nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (t. 1., b.l. 57-58, 60).

Iš 2010-09-08 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G. 295/l0(08) matyti, kad R. S. padaryti sužalojimai: veido odos cheminis nudegimas, kraujosruvos abiejų žastų, dešinio riešo srityse, kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. R. S. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1., b.l. 71)

Iš daiktų patekimo bei apžiūros protokolų matyti, kad 2010-10-01 nukentėjusioji V. G. savanoriškai pateikė suplėšytą sportinį megztinį ir gelsvos spalvos metalo grandinėlės dalis, kuriuos, pasak nukentėjusiosios, suplėšė įtariamoji R. S., minėti daiktai apžiūrėti, ir pagal pakvitavimą grąžinti V. G. (t. 1., b.l. 61-66).

Iš kaltinamosios R. S. pateiktų nuotraukų matyti, kad žiūrint nuo gatvės, įėjimas į V. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra apsodintas tujomis ( t. 2., b. l. ).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo, plano-schemos bei nuotraukų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo ( jame gyvena liudytojas K. B.) kiemo iki V. G. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)

, yra 26,90 m. atstumas. Žiūrint nuo K. B. kiemo, V. G. kiemo dalis apsodinta tujomis. Iš R. S. namo dalies patekti į V. G. kiemo dalį galima praeinant bendro naudojimo keliu ( t. 2., b. l. 95-101 ).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamoji R. S. bei A. K. neigė naudoję fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusioji iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams iškart jiems nurodė, kad ją sumušė kaltinamieji. Tai patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. J. ir R. J.. Taip pat tos pačios dienos pareiškime bei paaiškinime nukentėjusioji nurodė, kad jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo R. S. bei A. K.. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji šias aplinkybes patvirtino. Liudytojas K. B. patvirtino, kad girdėjo triukšmą V. G. kieme bei pro tujas matė vyrišką siluetą. Liudytoja S. T. taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tiek R. S., tiek ir A. K. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo pargriauta, jai buvo suduoti smūgiai šluota į nugaros sritį bei A. K. jai sudavė ranka į sprandą bei galvą. Teismo medicinos specialistas savo išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajai padaryti šie sužalojimai dėl kraujosruvų viršugalvio dešinėje, sprando kairėje, kairio juosmens srityje, nubrozdinimo kairės mentės srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl galvos smegenų sukrėtimo – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Tokiu būdu nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes teismo medicinos specialistas patvirtino. Toki būdu šie įrodymai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamųjų aiškinimas, kad jie fizinio smurto nenaudojo, kaip prieštaraujantis šiems įrodymams, atmestinas.

Liudytoja R. S. parodė, kad fizinį smurtą R. S. atžvilgiu naudojo nukentėjusioji. Taip nurodė, kad S. T. konflikto dieną pas juo svečiuos nebuvo. Tokie jos parodymai prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams. Ji nurodė, kad konflikto dieną S. T. svečiuose nebuvo. Tačiau kaltinamosios R. S. sutuoktinis R. S. patvirtino, kad S. T. konflikto dieną buvo pas juos svečiuose. Teismas, įvertindamas tai, kad ši R. S. yra kaltinamosios dukra, jos parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei R. S. parodymams, daro išvadą, kad jos parodymai yra nepatikimi ir juos atmeta. Liudytojai O. K. bei A. K. konflikto nematė, apie jį papasakojo tik remdamiesi R. S. parodymais, todėl teismas, spręsdamas kaltinamųjų kaltės kausimą, jais nesiremia.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamieji smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo bendrai esant neapibrėžtai tyčiai, t.y. kilusio konflikto metu kiekvienas iš jų sudavė smūgius, ją stumdė. Todėl už kilusius padarinius atsako visi smurtą naudoję asmenys, nepriklausomai nuo asmeniškai suduotų smūgių skaičiaus ir padarytų sužalojimų pobūdžio. Todėl darytina išvada, kad kaltinamieji veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamosios R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d. Kaltinamojo A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d.

Taip pat aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji R. S. konflikto metu nuplėšė nukentėjusiajai auksinę grandinėlę ir taip sugadino svetimą 400 Lt vertės turtą. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamosios R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( t.1., b. l. 154 ) ( BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( t.1., b. l. 187 ) ( BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Teismas, skirdamas bausmę R. S. atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, administracine tvarka nebausta (b.1. 124); dispanserinėse įskaitose neįrašyta nuo 2005 m. (b.l. 125); 2011 m. gegužės 11 –birželio 9 d pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatoma Šizoafektinis sutrikimas, remisija. Dėl savo psichinės sveikatos būklės R. S. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu R. S. nustatoma Šizoafektinis sutrikimas, remisija, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos būklės R. S. gali dalyvauti teismo posėdyje. Priverstinis gydymas nereikalingas.(b.l. 149-151); seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad 2009 - 2010 m. R. S. administracinės komisijos nebuvo svarstyta, nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gauta. (b.l. 155); neteista (b.l. 123), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daro išvada, kad jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę A. K. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia, administracine tvarka baustas: 2010-09-20 pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt pinigine bauda (b.l. 181); į priklausomybių ir psichiatro įskaitas neįrašytas, bet PC lankėsi (b.l. 182); 2010-10-21 pateiktoje specialisto išvadoje, pateikta išvada, kad teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (b.l. 184); seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad 2009-2010 m. A. K. administracinės komisijos nebuvo svarstytas, nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta. (b.l. 188); teistas, teistumas išnykęs (b.l. 178), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir daro išvada, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji V. G. pareiškė 40000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo ( t. 1., b. l. 32-34 ).

Nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ji dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė skausmą, patyrė pažeminimą, negali ramiai miegoti, naudoja raminamuosius.

Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad jie žalos nepadarė

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2010-10-06 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 320/10(08) ir 2010-10-06 išvadoje Nr. G 336/10(08) matyti, kad V. G. dėl kraujosruvų viršugalvio dešinėje, sprando kairėje, kairio juosmens srityje, nubrozdinimo kairės mentės srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl galvos smegenų sukrėtimo - nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (t. 1., b.l. 57-58, 60).

Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamieji tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė fizinį skausmą, , sužalojo nuosavo namo kieme. Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamųjų išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jų turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajai nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos, specialios procedūros ir kt. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 5000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamųjų solidariai ( CK 6.263 str. 2 d., CK 6.279 str. 1 d. ).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji V. G. pareiškė 663,36 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo ( t. 1., b. l. 32-34 ).

Nukentėjusioji ieškinį palaikė ir paaiškino, kad kaltinamoji R. S. jai suplėšė megztinį 40 Lt vertės bei grandinėlę-400 Lt vertės. Dėl kaltinamųjų kaltės jai reikėjo pirkti vaistus ir ji jiems išleido 98,61 Lt, 11,49 Lt už aliejų sprando masažui bei 113,35 Lt negautų pajamų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji R. S. suplėšė nukentėjusiajai megztinį bei grandinėlę. Todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios R. S. ( CK 6.263 str. ).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji pateikė duomenis kokių ji turėjo išlaidų todėl ieškinys dalyje dėl išlaidų vaistams bei gydymo priemonėms pirkti tenkintinas iš dalies-, šią sumą priteisiant iš kaltinamųjų solidariai ( CK 6.263 str. 2 d. ). Ieškinys dalyje dėl negautų pajamų atmestinas, nes nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad būtent neteko tokios uždarbio dalies. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti šešis mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant ją per šį laikotarpį atlyginti dalį nukentėjusiajai V. G. nusikalstama veika padarytos turtinės –žalos dalį- keturis šimtus keturiasdešimt litų.

R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir paskirti tris mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant ją per šį laikotarpį atlyginti dalį nukentėjusiajai V. G. nusikalstama veika padarytos turtinės –žalos dalį- keturis šimtus keturiasdešimt litų.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes paskirtas pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę šešis mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant ją per šį laikotarpį atlyginti dalį nukentėjusiajai V. G. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį- keturis šimtus keturiasdešimt litų.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti šešis mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. V. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. keturis šimtus keturiasdešimt litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui V. G. naudai; iš R. S. bei A. K. solidariai vieną šimtą dešimt litų 10 centų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui V. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

N. V. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. ir A. K. solidariai penkis tūkstančius litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui V. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.