Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-05-04 · Administracinė byla Nr. I1-3124-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-04Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
I1-3124-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00134-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3124-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00134-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - LAVL, atsakovė), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (2-4 b. l.) nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. dėl ligos buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur 2021 m. spalio 19 d. buvo suplanuota konsultacija pas gydytoją oftalmologą. 2021 m. spalio 19 d. 13.50 val. kratos metu palatoje prižiūrėtojai rado tabako, apie kurį jis nieko nežinojo, palatoje buvo dar du nuteistieji. Parašė paaiškinimą, kuriame nurodė visas aplinkybes ir tai, kad kratos metu jo palatoje nebuvo, tačiau LVAL į tai nekreipė dėmesio ir jį nepagrįstai nubaudė. Nutarimą dėl nuobaudos skundė Kalėjimų departamentui, tačiau šis skundą atmetė. Kratos metu jis buvo pas gydytoją, todėl prižiūrėtojų teiginys, kad kratos pradžioje jo buvo paklausta, ar jis neturi draudžiamų daiktų, neatitinka tikrovės. Šiais veiksmais buvo grubiai pažeisti teisės aktai bei prailgintas laikas drausmės grupėje, iš kurios turėjo būti perkeltas 2021 m. lapkričio 27 d., tokie veiksmai jam ir jo sutuoktinei sukėlė gilius dvasinius bei emocinius išgyvenimus, emocinę depresiją.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (86 b. l.), nenurodė jokių objektyvių negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių, todėl nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą (44-48 b. l.), kuriame prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ligoninės direktoriaus 2021 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. NB-204 pareiškėjui skirta nuobauda – papeikimas dėl to, kad jis nesilaikė Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27, 43.1. papunkčio reikalavimų, ir tuo pažeidė LR BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos) bei 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą (draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose). Išnagrinėjus su pareiškėjui nuobaudos paskyrimu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatyta, kad 2021 m. spalio 19 d. apie 13.50 val. ligoninės 12 korpuso 204 patalpoje neplaninės kratos metu pareiškėjui priklausančioje daiktų spintelėje buvo rasta ir paimta apie 3 gramus tabako. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ligoninės direktorius 2021 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. NB-204 skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą, šis nutarimas priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių padaryto pažeidimo faktą bei pareiškėjo kaltę. Pareiškėjas skunde teigia, kad 2021 m. spalio 19 d. kratos metu patalpoje nebuvo, nes tuo metu buvo konsultacijoje pas gydytoją ir tai patvirtina jo apsilankymo įrašai. Pagal ligoninės E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą duomenys fiksuoti 2021 m. spalio 19 d. 15.10 val., kas prieštarauja pareiškėjo teiginiams, kad kratos metu jo nebuvo patalpoje, o pagal Neplaninės kratos protokolą krata atlikta apie 13.50 val., t. y. prieš pareiškėjo konsultaciją. Gauta vaizdo registratoriuose įrašyta medžiaga saugoma 10 darbo dienų, todėl ji yra sunaikinta ir įrašų pateikti negali. Pagal Pravieniškių PN – AK Saugumo valdymo skyriaus pateiktą informaciją pareiškėjas į drausmės grupę perkeltas nuo 2021-05-04 ir nuo 2021-05-10 ir ne Ligoninės direktoriaus sprendimu, todėl šiuo aspektu Ligoninė pasisakyti negali. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes nenurodė konkrečių pareigūnų, jų vardų, pavardžių, konkrečių pareigūnų elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų netinkamą elgesį. Taip pat pareiškėjas nenurodė tokių išgyvenimų, kurie objektyviai pagrįstų pareiškėjo nusiskundimus, leistų nustatyti buvus neigiamą poveikį, sąlygojantį neturtinės žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas T. M. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, o neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad jis nepagrįstai buvo nubaustas papeikimu, nes kratos metu rastas tabakas buvo ne jo, o 2021 m. spalio 19 d. ligoninės 204 patalpoje neplaninė krata atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas T. M. 2021 m. spalio 18 d. buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur 2021 m. spalio 19 d. buvo konsultuojamas gydytojo oftalmologo dėl akių ligos (79-80 b. l.). Tą pačią dieną 13.50 val. ligoninės 12 korpuso 204 patalpoje buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu rasta ir paimta 3 gramai tabako (76 b. l.). Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tabakas rastas spintelėje, kuri priklausė nuteistajam T. M., prieš atliekant kratą nuteistojo buvo paklausta, ar jis neturi draudžiamų daiktų, į šį klausimą nuteistasis atsakė, kad neturi, kratos eiga nufilmuota vaizdo registratoriumi (74-75 b. l.). Laisvės atėmimo vietų ligoninės Patariamoji komisija, išnagrinėjusi Resocializacijos skyriaus pateiktą dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo T. M., pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui skirti T. M. nuobaudą – papeikimą (73 b. l.). Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2021 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. NB-204 už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą (tabako gaminių laikymą) paskyrė nuteistajam T. M. papeikimą (71-72 b. l.).

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 139 - 165 punktai, kuriuose numatyta, kad siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės. Suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Suimtojo (nuteistojo) asmeninių daiktų kratos metu, kai daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius, introskopus ir tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė, šiose kratose gali dalyvauti daiktų savininkas. Siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, pagal grafiką atliekamos kamerų tipo patalpų, gyvenamųjų patalpų, palatų ar gyvenamųjų aukštų, kuriuose suimtieji (nuteistieji) rakinami, kratos. Kiekvienoje kamerų tipo patalpoje, gyvenamojoje patalpoje, palatoje ar gyvenamajame aukšte, kuriuose suimtieji (nuteistieji) rakinami, kratos atliekamos ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos ir daiktų patikrinimo protokolo forma numatyta Instrukcijos 46 priede.

Žemesnės instancijos teismas

Laisvės atėmimo vietų ligoninės saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2021 m. spalio 19 d. atliktos kratos metu spintelėje buvo rasta ir paimta 3 gramai tabako, spintelė priklauso nuteistajam T. M., prieš atliekant kratą nuteistasis buvo paklaustas, ar neturi draudžiamų daiktų, atsakė, kad neturi (74-75 b. l.). Tačiau iš neplaninės kratos protokolo turinio matosi, kad krata buvo atlikta dalyvaujant tik nuteistajam P. A., ir tik šis nuteistasis pareiškė, kad pretenzijų neturi, duomenų, kad atliekant kratą dalyvavo ir nuteistasis T. M., kratos protokole nėra (76 b. l.). Kratos protokole taip pat nėra užfiksuota, kur konkrečiai buvo rastas tabakas ir kad spintelė priklauso būtent nuteistajam T. M.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes neaišku, kokiu pagrindu pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad spintelė priklauso būtent nuteistajam T. M. ir kad jis buvo paklaustas, ar neturi draudžiamų daiktų. Pats pareiškėjas nurodo, kad kratos metu patalpoje jo nebuvo, jis buvo iškviestas pas gydytoją, tą jis nurodė ir 2021 m. spalio 22 d. Pravieniškių PN – AK direktoriui rašytame paaiškinime, be to, šiame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. spalio 18 d. atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo kruopščiai apžiūrėtas ir pas jį nebuvo rasta jokių draudžiamų daiktų. Pareiškėjas taip pat prašė leisti jam dalyvauti drausmės komisijoje ir peržiūrėti vaizdo registratoriaus įrašą, bet to nebuvo padaryta, vaizdo registratoriaus įrašai sunaikinti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės patariamoji komisija, tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis T. M. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, t. y. patalpoje turėjo tabako gaminių. Patariamosios komisijos teikime dėl nuteistojo nubaudimo nėra nurodyta, kad komisija peržiūrėjo vaizdo registratoriaus, kuriuo buvo filmuojama kratos eiga, medžiagą, jog atsižvelgė į nuteistojo T. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad kratos atlikimo metu patalpoje jo nebuvo, kad jis tuo metu buvo iškviestas pas gydytoją, o grįžęs liko stovėti koridoriuje, kol bus baigta krata. Nuteistajam nesutinkant su jam reiškiamais kaltinimais, vaizdo registratoriaus medžiaga turėjo būti peržiūrėta, kad būtų pašalintos abejonės ir įsitikinta kratos metu užfiksuotų faktų teisingumu. Nors atsakovas nurodo, kad pagal ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymą duomenys fiksuoti 2021 m. spalio 19 d. 15.10 val. ir tai prieštarauja pareiškėjo teiginiams, kad kratos metu jo nebuvo patalpoje, tačiau iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (79-80 b. l.) matosi, kad 2021 m. spalio 19 d. 15.10 val. yra dokumento pateikimo data ir tai nereiškia, kad būtent tokiu laiku vyko nuteistojo T. M. konsultacija.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir jų skyrimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 142 straipsnis numato, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. Pagal BVK 143 straipsnį, Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Nuteistasis turi teisę Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikiama nuteistajam.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, Laisvės atėmimo vietų direktorius, skirdamas nuteistajam T. M. nuobaudą, neįsigilino į pažeidimo padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl nuobaudą paskyrė nepagrįstai, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmus.

Konstatavus neteisėtus atsakovės veiksmus, svarstytinas klausimas, ar pareiškėjui buvo padaryta žala.

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53261/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į teisingą jo galimai padaryto pažeidimo nagrinėjimą buvo pažeista ir jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda, kad jis dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui buvo paskirta pati švelniausia nuobauda, byloje nėra duomenų, kad ši nuobauda turėjo reikšmės jo tolesniam kalinimui, pareiškėjas dėl galimai jam kilusios žalos į teismą kreipėsi tik 2022 m. sausio 11 d., jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, LVAT 2021-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-284-492/2021, LVAT 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-555-662/2021 ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo T. M. teisė į tinkamą jo galimai padaryto pažeidimo nagrinėjimą ir jam nepagrįstai paskirta nuobauda, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė