Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 191 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjas D. B. 2015 m. gruodžio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. K. už tai, kad suimtasis K. K. 2015 m. lapkričio 2 d. apie 10.40 val. pristatytas į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliuose, būdams įspėtas dėl draudžiamų suimtiesiems (nuteistiesiems) turėti daiktų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams pasiūlius pateikti su savimi turimus draudžiamus daiktus, K. K. nurodė, kad tokių daiktų neturi, tačiau visuminės kratos metu pas jį kūno ertmėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, IMEI: nėra ir SIM kortelė „Pildyk“.

K. K. pripažino, kad į laisvės atėmimo vietą bandė persinešti mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele.

Teismas, spręsdamas K. K. administracinės atsakomybės klausimą, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 191 straipsnio 1 dalyje, remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinio tyrimo išvada, K. K. paaiškinimais, suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolu, tarnybiniais pranešimais, prašymu dėl daiktų saugojimo, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Pagal 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N62-231/2011).

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Analizuojant ATPK 191 str. 1 d. turinį, matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų perdavimą arba bandymą juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) K. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. K. K. į Šiaulių tardymo izoliatorių 2015 m. lapkričio 2 d. atvyko atlikti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 12 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas. Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių K. K. įgavo suimtojo statusą.

Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, kad K. K., būdamas suimtas ir įspėtas dėl draudžiamų suimtiesiems (nuteistiesiems) turėti daiktų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams pasiūlius pateikti su savimi turimus draudžiamus daiktus, K. K. nurodė, kad tokių daiktų neturi, tačiau visuminės kratos metu pas jį kūno ertmėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, neturintis IMEI ir SIM kortelė „Pildyk“. Tokios aplinkybės rodo, kad K. K., įsinešdamas draudžiamus daiktus, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 3 d., nes pagal Bausmių vykdymo kodekso 1-o priedo 6 p. mobiliojo ryšio telefonas (jo dalys ir priedai) yra nurodyti draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų sąraše. Tokiais veiksmais K. K. pažeidė suėmimo vykdymo režimą (suėmimo vykdymo režimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. nuostatas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma). Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. nurodyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio; uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, už K. K. padarytą veiką administracinė atsakomybė nenustatyta.

Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, iš asmeniui suformuluoto kaltinimo, K. K. bandė įsinešti draudžiamus daiktus savo reikmėms, nes jis pats atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių tam, kad pradėtų atlikti bausmę, todėl K. K. veikoje nenustatytas Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų perdavimas arba bandymas juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose.

Pažymėtina, kad teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 74 p., administracinė byla Nr. N6-1313/2006). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (administracinė byla Nr. N7-1148/2004) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. N-62-2385-11).

Ištirtų aplinkybių visumos analizė rodo, kad K. K. neperdavė ir nebandė perduoti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų, jis bandė įsinešti mobiliojo ryšio telefoną su priedais savo reikmėms, o už tokią veiką ATPK 191 str. 1 d. atsakomybė nenumatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutarė:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.