Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-581/2020 Teisminio sprendimo Nr. 1-01-1-41085-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.2.6.; 2.4.6.1. (S)

2020 m. balandžio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areštu 30 (trisdešimt) parų;

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į D. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-03-17 18.39 val. iki 2019-03-18 13.36 val. ir nuo 2019-04-22 19.55 val. iki 2019-04-24 15.06 val.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ar ją įgyti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 05.34 val., (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. V. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas.

1.2. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2019 m. rugsėjo 9 d., būdamas pasirašytinai supažindintas, vengė atlikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jam paskirą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų terminui, t. y. 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 05.34 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. V. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Š. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendį – paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

2.1. Nurodo, kad padarė išvadas dėl savo elgesio, nuoširdžiai gailisi, kad buvo toks neatsakingas žmogus. Gyvena su globėja ir sese, kurios yra senyvo amžiaus, gyvena kaime, todėl joms reikia pagalbos namuose. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo ir savarankiškai. Pajamų užsidirba savo asmeniniame garaže, kur taiso automobilius ir motociklus. Turi gyvenimo draugę. Jeigu bus įkalinimo įstaigoje, ją praras, taip pat negalės mokėti jam paskirtos baudos.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras M. R. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

3.1. Skundžiamas Utenos apylinkės teismo sausio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, su jame išdėstytais motyvais ir sprendimu dėl nuteistajam D. Š. paskirtos bausmės sutinka.

3.2. D. Š. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas parodo jo polinkį nusikalsti ir tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas ir gresianti reali laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakankamu pagrindu sustabdyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. Š. buvo teistas 7 kartus, todėl jo skunde minimi argumentai ir prašymas skirti švelnesnę bausmę, atmestini kaip nepagrįsti. Švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas šiuo atveju neatitiktų BK reikalavimų bei nusistovėjusios teismų praktikos, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nelaikytinas bausmės švelninimu bei nebūtų efektyvus, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

7. D. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui (BK 243 straipsnis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu bei vieną nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė areštą 30 parų, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu ir D. Š. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir jam paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrino su Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. Š. skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, teisingai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, taip pat, atsižvelgęs į tai, kad jis naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. Š., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 punktas) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), į jo asmenybę – anksčiau teistas, tuo pačiu ir už analogišką nusikalstamą veiką, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra nustatytų D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šioje vietoje teismas suklydo, nes nepagrįstai nepripažino D. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Š. teistas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, taip pat teistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu už tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Veiką, už kurią D. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2019 m. rugsėjo 14 d., taigi turėdamas neišnykusį teistumą už paminėtų tyčinių nusikaltimų, kuriuos įvykdė būdamas pilnametis, padarymą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Tačiau įvertinus tai, kad apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik nuteistasis D. Š., o bloginti nuteistojo teisinės padėties, vadovaujantis non reformatio in peius principu, įtvirtintu BPK 320 straipsnio 4 dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nekeistina.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamų nusikalstamų veikų padarymą skirdamas griežčiausias jų sankcijose numatytas bausmes ir jų dydžius nustatydamas didesnius nei įstatyme bei straipsnio sankcijoje nustatytas šių bausmių vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis, BK 50 straipsnio 2 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), taip pat subendrindamas šias bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei skirdamas galutinę bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – areštas 30 parų (pagal BK 243 straipsnį), laisvės atėmimas 9 mėnesiams (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Šiuo atveju skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip nuteistasis prašo skunde akcentuodamas, jog jis gailisi, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, ieškosi darbo ir kt., nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Š. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 7 kartus, už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą jis baudžiamas nuo 2012 m., taip pat yra baustas ir pačia griežčiausia bausme – laisvės atėmimu, jo atžvilgiu buvo taikytos ir jo teisinę padėtį lengvinančios nuostatos – lygtinio paleidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo institutai, tačiau akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu jis jokių išvadų nedaro, ignoruoja visuomenėje priimtas taisykles, nesilaiko įstatymų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

11. Teisėjų kolegija kreipia dėmesį į tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas paskutiniais nuosprendžiais, tuo pačiu ir skundžiamu, pasižymi sistemingumu ir piktybiškumu, o būtent: D. Š. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui; praėjus vos keliems mėnesiams po šio nuosprendžio priėmimo, t. y., 2019 m. kovo 17 d. ir 2019 m. balandžio 22 d., jis padarė dvi analogiškas nusikaltimas veikas, už tai nuteistas Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta galutinė laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metų terminui, be kita ko, apeliantui vėlgi, kaip ir ankstesniu nuosprendžiu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ar ją įgyti 3 metų terminui; šios bausmės vykdymo atidėjimo metu, 2019 m. rugsėjo 14 d., apeliantas, nepaisydamas ir teismo paskirtos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, už ką jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Tokie duomenys rodo niekinamą požiūrį į transporto eismo saugumą bei į teisingumą, kaip į BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kėsinimosi objektą, visišką jam skiriamų bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių, ignoravimą ir nepaisymą. Dėl to daroma išvada, kad šiuo atveju D. Š. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, ją atliekant realiai.

12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.