- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2-7699-613/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07550-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovės E. J. atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovui R. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovams R. V., R. V. dėl be pagrindo įgyto turto ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 42 000 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 5 metus – 10 500 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1998-01-30 Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure su atsakovais sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė kaip buto pirkėja sumokėjo atsakovams kaip buto pardavėjams 42 000 Lt, tačiau ieškovė šios sutarties neįregistravo per tris mėnesius Valstybės įmonės Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filiale kaip to reikalavo tuo metu galiojusio LR CK 255 ir 255¹ straipsniai. Ieškovė įsigytame bute negyveno. 2007 m. pabaigoje ieškovė sužinojo, kad 2007-05-30 atsakovai jos įsigytą butą pardavė D. B.. Klaipėdos miesto 3-ajame policijos komisariate 2007-12-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., dėl apgaule savo ar kitų naudai didelės vertės svetimo turto įgijimo. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2010-08-13 nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pagal LR BK 182 str. 2 d. ir dėl svetimo turto sunaikinimo pagal LR BK 187 str. 1 d. nutraukė. Neįregistravus buto nuosavybės teisės ieškovės vardu, butas liko atsakovų nuosavybe, todėl jie be pagrindo įgijo ieškovės už butą sumokėtus pinigus. Kadangi atsakovai visą laiką žinojo, jog parduotas butas liko jų nuosavybe, jie neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiomis lėšomis. Už naudojimąsi ieškovei priklausančia 42 000 Lt suma atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios už paskutinius 5 metus iš viso sudaro 10 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. atsiliepimu į ieškinį prašo teismo taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovas mano, kad pasibaigus terminui, per kurį ieškovė turėjo įregistruoti nuosavybę į parduotą butą, ieškovei atsiranda pagrindas reikalauti grąžinti jos sumokėtus pinigus, taigi nuo 1998-04-30 pradedamas skaičiuoti ir senaties terminas ieškiniui pareikšti. Pagal tuo metu galiojusią civilinio kodekso redakciją, buvo numatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, kadangi apie tai, jog ieškovė neįregistravo iš jų įgyto buto, jie sužinojo tik 2007 metais, kai buvo areštuotos atsakovų sąskaitos už skolas, kurios susidarė dėl nesumokėtų buto, (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių. Atsakovai įvairiausiais būdais bandė surasti ieškovę, kad išsiaiškintų susidariusią situaciją, tačiau jos rasti nepavyko nei bute, (duomenys neskelbtini), nei turimais telefonais, nei per žinomas jos gimines. Kadangi atsakovai buto išlaikyti patys neturėjo galimybės, jie nusprendė šį butą parduoti. Atsakovai neturėjo pagrindo informuoti buto pirkėjo D. B. apie tai, kad butą buvo pardavę anksčiau, nes turtas dėl ieškovės kaltės liko atsakovų nuosavybe, tai patvirtina viešo registro informacija, o tarp atsakovų ir ieškovės buvę teisiniai santykiai pirkėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo traktuoti, jog atsakovai pinigus iš ieškovės įgijo be pagrindo, kadangi atsakovai pinigines lėšas iš ieškovės gavo pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes iki šio ieškinio pareiškimo ji nesikreipė į atsakovus, reikalaudama grąžinti pinigus už butą. Tai, kad ieškovė ilgą laiką nereikalavo grąžinti pinigų, kvalifikuotina kaip dovanojimas, todėl iš atsakovų negali būti išreikalautas. Jeigu teismas netraktuotų ieškovės veiksmų kaip dovanojimo, 42 000 Lt suma galėtų būti traktuojama kaip atsakovų skola ieškovei. Tokiu atveju ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už paskutinius 5 metus atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė nepagrindė žalos leistinais įrodymais ir atsakovų kaltės dėl atsiradusių nuostolių nėra. Ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ne jos tikėtinas pajamas, o realias, įrodytas ir neišvengiamai gautinas pajamas, nepriklausančias nuo įprastos gyvenimiškos rizikos, taip pat pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad tos pajamos negautos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismo posėdyje atsakovas pareiškė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Papildomai paaiškino, kad 2006 m. sužinojo, kad butas dar neįregistruotas ieškovės vardu ir priklausė atsakovams. Sumokėjo 4 000 Lt už komunalines paslaugas, antstoliams sumokėjo vykdymo išlaidas, antrą kartą butą pardavė D. B. už 220 000 Lt. Kadangi 2006 m. jis išsiskyrė su žmona, prašo įsiskolinimą priteisti atskiromis dalimis, sutinka sumokėti pusę sumos.
Atsakovė R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi kitais būdais jų įteikti atsakovei nepavyko (CPK 130 str. 1 d.). Po pranešimų paskelbimo spaudoje buvo gautas atsakovės prašymas dėl procesinių dokumentų siuntimo, kuriame ji nurodė, kad atsitiktinai iš buvusio sutuoktinio R. V. sužinojo apie jiems pareikštą ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo. Kadangi ji gyvena Ukmergėje ir jos finansinė padėtis yra sunki, ji neturi galimybės atvykti į Klaipėdą. Teismo posėdyje atsakovė R. V. nedalyvavo. Teismo šaukimas buvo išsiųstas atsakovės prašyme nurodytu adresu, todėl laikytina, kad atsakovė apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 1998-01-30 notarės patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė nupirko iš atsakovų butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 42 000 Lt. Ieškovė neįregistravo Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisės į įsigytą butą. Atsakovai 2007-05-30 minėtą butą pardavė D. B. už 220 000 Lt.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Remiantis 2000 m. liepos 18 d. LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, šiuo įstatymu patvirtinto civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie tai, kad atsakovai pardavė jos įsigytą butą D. B., sužinojo 2007 m. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai ieškovei pasibaigė įstatymo nustatytas terminas įregistruoti nuosavybę į parduotą butą, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, nes atsakovai antrą kartą pardavė ieškovės nupirktą butą. Taigi konstatuotina, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.
Dėl be pagrindo įgyto turto
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB transporto firma ,,Transmitto“ v. UAB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011).
Atsakovas teigia, kad pinigines lėšas iš ieškovės gavo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nėra visų būtinų sąlygų konstatuoti, kad turtas įgytas be pagrindo. Su tokiu atsakovo teiginiu negalima sutikti, kadangi CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 str. 2 d.).
Pagal 1998-01-30 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalį, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo imperatyviai nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino, taip pat nurodyta, kad nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Kadangi ieškovė per įstatymo nustatytą terminą neįregistravo nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1998-01-30 su atsakovais sudaryta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis negalioja (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d.).
Taigi pripažintina, kad pagrindas, kuriuo atsakovai įgijo iš ieškovės pinigines lėšas, išnyko, kai atsakovai sužinojo, jog ieškovei parduoto buto nuosavybės teisė liko įregistruota jų vardu, ir po to dar kartą pardavė šį butą kitam asmeniui.
Taip pat nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pasibaigus įregistravimo terminui, ieškovė ilgą laiką nesikreipė į atsakovus dėl pinigų grąžinimo, todėl tai kvalifikuotina kaip dovanojimas. Ieškovė neišreiškė savo valios sudaryti su atsakovais pinigų dovanojimo sutartį. Pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį, tokia sutartis turi būti rašytinės formos.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovai be pagrindo įgijo 42 000 Lt sumą ieškovės sąskaita.
Dėl palūkanų už be pagrindo įgytą sumą
Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovė nurodo, kad atsakovai visą laiką žinojo, jog parduotas butas liko jų nuosavybe, nes laikoma, jog visi žino viešuosiuose registruose įrašytus duomenis. Ieškovė, atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, priskaičiavo penkių procentų metines palūkanas nuo 42 000 Lt sumos už paskutinius penkerius metus, iš viso 10 500 Lt.
Kadangi pati ieškovė turėjo pareigą įregistruoti nuosavybės teisę į nupirktą butą, tačiau šios pareigos per nustatytą terminą neįvykdė, negalima laikyti, kad atsakovai turėjo žinoti apie jiems išlikusią nuosavybės teisę į butą nuo tada, kai baigėsi minėtas terminas, per kurį ieškovė turėjo įregistruoti nuosavybės teisę į butą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas teisme pripažino, jog aplinkybę, kad ieškovei parduotas butas vis dar priklausė jam ir jo sutuoktinei, sužinojo 2006 m. Tai patvirtina ir byloje pateiktas Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros 2010-08-13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame taip pat nustatyta, kad abu atsakovai apie tai, jog ieškovei parduotas butas įregistruotas jų vardu, sužinojo 2006 m. Įvertinus tai, kad atsakovai, antrą kartą pardavę minėtą butą, nepagrįstai naudojosi ieškovei priklausančia pinigų suma, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų penkių procentų metines palūkanas už penkerius metus yra pagrįstas.
Dėl solidarios atsakovų atsakomybės
Atsakovas R. V. prašo priteisti iš jo tik pusę ieškovės reikalaujamos sumos, motyvuodamas tuo, kad yra nutraukęs santuoką su atsakove R. V.. Buto pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove buvo sudaryta 1998-01-30, t. y. atsakovų santuokos metu. Sutartį pasirašė abu atsakovai kaip sutuoktiniai. Byloje esančiais duomenimis, abu atsakovai šį butą antrą kartą pardavė D. B. ir tokiu būdu abu atsakovai iš ieškovės be pagrindo įgijo 42 000 Lt sumą. Atsižvelgiant į CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad pagal prievoles, kylančias iš santuokos metu sudarytų sandorių, abu sutuoktiniai atsako solidariai, laikytina, kad sutuoktiniai solidariai atsako ir tuo atveju, jeigu santuokos metu be pagrindo įgijo kito asmens turtą.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina be pagrindo įgyta 42 000 Lt suma ir 10 500 Lt palūkanų.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos kompensacinio pobūdžio 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 300 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 237,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmeniškai tik atsakovei R. V. ir dėl to juos atsakovei reikėjo įteikti viešo paskelbimo būdu (atsakovė prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismui pateikė jau po to, kai procesiniai dokumentai jai buvo įteikti paskelbiant pranešimą spaudoje), remiantis teisingumo ir protingumo principais, 237,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, ieškovei priteistinos tik iš atsakovės R. V.. Kadangi prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, likusios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 300 Lt žyminio mokesčio, ieškovei priteistinos iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 150 Lt. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo R. V. priteistina 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės R. V. – 387,60 Lt.
Kadangi 2011-05-17 teismo nutartimi ieškovė buvo atleista nuo 1275 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, šios bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei E. J. solidariai iš atsakovų R. V. ir R. V. 42 000 Lt be pagrindo įgytą sumą, 10 500 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 52 500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei E. J. iš atsakovo R. V. 1 062,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei E. J. iš atsakovės R. V. 654,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš kiekvieno atsakovo po 637,50 Lt žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.