Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. A. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo spręsti teismo nuožiūra (43-45 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (5-10 b. l.) matyti, kad V. A. ir V. A. turi santuokoje gimusį sūnų V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. K. (buv. A.), gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo kopijos (4 b. l.) matyti, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini). V. A. po mirties testamento nepaliko, po jo mirties palikimo niekas nėra priėmęs (19 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (17-18 b. l.) matyti, kad V. A. pagal 1992-02-19 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8-1937 priklausė ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimų matyti, kad pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio vaikai E. V. K. ir V. A. V. atsisakė jiems po tėvo V. A. mirties priklausančios palikimo dalies pareiškėjos naudai (20-29 b. l.). Pareiškėjos V. A. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjos pridėtos mokėjimo kvitų kopijos (30-38 b. l.) ir liudytojo K. M. parodymai teismo posėdyje.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja V. A., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos sutuoktinis V. A. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, o pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. V. K. ir V. A. V. atsisakė palikimo priėmimo pareiškėjos naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytus pareiškimus dėl palikimo atsisakymo pareiškėjos vaikai pasirašė 2015-11-05 (duomenys neskelbtini). Pagal 1992-07-21 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 42 str. 2 d. nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Kadangi paveldėtino nekilnojamojo turto buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl klausimas dėl palikimo atsisakymo turėtų būti sprendžiamas pagal CK normas. Pagal CK 5.60 str. 1 d. įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Pareiškimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo vietos notarui (CK 5.60 str. 3 d.). Nurodyti pareiškimai patvirtina, kad pareiškėjos vaikai yra aiškiai išreiškę valią atsisakyti jiems priklausančios palikimo dalies. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio V. A. mirties atsiradusį palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. V. A. testamento nepaliko, jo sutuoktinė V. A. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. V. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. A. mirusio sutuoktinio V. A. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.