Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-908-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-14
Bylos Nr.
2A-908-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
O. L.
Atsakovas
I. S.
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-908-345/09Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18; 121.21.;44.2.4.1;
44.2.4.2; 44.5.2.16; 73.2.6.1;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovei O. L.,atsakovei I. S. ir jos atstovui advokatui Domantui Skebui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovei I. S., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 33 298,13 Lt turtinę žalą, kuri susideda iš 880 Lt išleistų ieškovės priežiūrai, kuomet ji buvo 4-rių balų komos būsenoje, 3 080 Lt išleistų gydantis ligoninėje maistui, higieninėms prekėms, invalidumo vežimėliui, galvos tomografijai atlikti, 4 190 Lt išleistų reabilitacijos laikotarpiu nuo 2005-08-31 iki 2005-10-21 maitinimui, benzinui, priežiūrai, med. priemonėms, pakartotinai galvos tomografijai, 2 700 Lt išleistų odontologo paslaugoms, 2 500 Lt auksinių papuošalų, mobilaus telefono netekimo ir rūbų sugadinimo išlaidos, 12 600 Lt negautų pajamų ir 6 400 Lt prarastų pajamų, nes po autoįvykio galėjo atlikti tik žemesnės kvalifikacijos darbą ir dirbti tik 5 valandas per dieną bei 1 800 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų realiai turėtų 800 Lt vieno advokato ir 1 000 Lt antrojo advokato paslaugoms atlyginti taip pat prašė priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, viso 83 298,13 Lt. Nurodė, kad atsakovė 2007-05-30 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 281 str. 3 d., bei Vilniaus apygardos teismas 2007-09-21 nuosprendžiu pripažino teisę ieškovei į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad dėl autoįvykio sukeltų pasekmių teko patirti didelius dvasinius išgyvenimus ir fizines kančias, praktiškai iš naujo reikėjo mokytis vaikščioti, kalbėti, bendrauti, laikyti daiktus ir daug kitų dalykų, todėl turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Prašė įvertinti, kad iš paminėtų sumų atsakovė atlygino tik 851,87 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ją, kaip netinkamą atsakovę pakeisti tinkamu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“. Nurodė, jog buvo nubausta baudžiamąja tvarka, vykdydama sprendimą atlygino ieškovei 850 Lt turtinę žalą. Atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, pagal draudimo polisą bei draudimo taisykles draudimo bendrovė privalo atlyginti nukentėjusiajam turtinę bei neturtinę žalą polise nustatytose ribose. Atsakovė po autoįvykio laiku pranešė apie draudiminį įvykį draudimo kompanijai, todėl mano, jog yra įvykdžiusi savo, kaip draudiko įsipareigojimus. O tolimesniais veiksmais, susijusiais su žalos atlyginimu, privalo užsiimti draudimo bendrovė bei nukentėjusysis.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nesikreipė dėl 2005-08-01 eismo įvykio metu žalos atlyginimo, nesilaikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės I. S. ieškovei O. L. 2 700 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos. Konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina tik 2 700 Lt turėtas išlaidas odontologo paslaugoms. Teismas laikė, jog kitoje dalyje ieškinys, dėl turtinės žalos atlyginimo byloje surinktais dokumentais nėra pagrįstas. Priteisdamas 15 000 Lt neturtinę žalą atsižvelgė į ieškovei padarytos turtinės žalos dydį, ieškovės patirtą skausmą, pergyvenimus ir nepatogumus, taip pat, kad ieškovei autoįvykio pasekoje padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovei atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 185 str. 1 d., nes neįvertino pateiktų įrodymų, bylos aplinkybių, neatsižvelgė į šiuo ginčo atveju aktualius įstatymus. Pažymi, kad įvykio dieną jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo ir jo dydžio, privalėjo remtis eismo įvykio metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, pagal kurias (11 str. 1 d., 16 str. 1 d.) ieškovės patirtą žalą draudimo išmokos sumoje turėjo atlyginti ne atsakovė, o tretysis asmuo. Sprendime teismas dėl šių argumentų nepasisakė, nenurodė, kokiu pagrindu tokie reikalavimai atmesti. Ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo išsprendimo teise. Nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus nukentėjusiojo asmens reikalavimai dėl patirtos žalos atlyginimo yra nukreiptini tiesiogiai ne į draudėją, o į draudiką. Draudėjui pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą kyla tik tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas. Apeliantės nuomone, teismas savo motyvų, kodėl neturtinės žalos suma būtent tokia, konkrečiai nepagrindė, sprendime pateikdamas tik abstrakčius argumentus, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepaisydamas proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės nuomone, teismas visapusiškai išnagrinėjęs žalos atlyginimo klausimus, tinkamai taikė įstatymus ir pagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš kalto asmens.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovės I. S. 2005-08-01 vairuojamas automobilis apvirto, ir įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta keleivės O. L. sveikata, o automobilio keleiviui V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovė I. S. už kelių eismo taisyklių 53, 172 str. pažeidimus nuteista pagal BK 281 str. 3 d., nukentėjusiąjai O. L. pripažinta teisė į civilinį ieškinį, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas iš atsakovės I. S. ieškovei O. L. priteisė 2 700 Lt turtinę ir 15 000 Lt neturtinę žalą. Atsakovė nesutinka su priteista žala nurodydama, jog turtinė ir neturtinė žala turėjo būti priteista ne iš atsakovės, o iš AB „Lietuvos draudimas“, nes įvykio metu atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

LR CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. LR CK 6.254 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė yra draudžiama pagal specialųjį – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymą (TPVCAPDĮ). Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Šia draudimo sutartimi siekiama sumažinti dėl prievolės atlyginti trečiajam nukentėjusiam asmeniui žalą atsiradusius neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai, kartu apsaugant ir nukentėjusiojo turtinius interesus.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, t.y., kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi du asmenys – žalą padaręs asmuo ir draudikas, šių minėtų asmenų pareigų atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu. Pagal LR CK 6.254 str. 2 d., žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (LR CK 6.251 str.). Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiąjam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t.y., atsakingas už žalą asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Sprendžiant, kokią žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, taip pat vadovaujamasi LR CK 6.249–6.250 str. nuostatomis. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (LR CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, nes jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato draudimo 500 000 eurų draudimo sumą asmeniui (iš jų 500 eurų neturtinei žalai atlyginti) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Nagrinėjamu atveju byloje iškilęs ginčas, kas privalo atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą - atsakovė, kuri pripažinta kalta dėl eismo įvykio ar draudimo bendrovė, kurioje buvo apdrausta atsakovės, kaip transporto priemonės valdytojos civilinė atsakomybė.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (TPVCAPDĮ), teisę į draudimo išmoką, mokamą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, turi trečiasis nukentėjęs asmuo. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba TPVCAPDĮ) 17 str., 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui (13 str. 1 d.). Įstatyme nukentėjusiu trečiuoju asmeniu įvardytas asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo (2 str. 15 d.). Įstatymas reglamentuoja tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovė prašė teismo pakeisti draudimo bendrovės procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovą, tačiau ieškovė nesutiko. LR CPK 45 str. 3 d. nustatyta, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Taigi, atsižvelgiant į LR CK 6.254 str. 2 d. nuostatas, kad žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (LR CK 6.251 str.), ir ieškovė nesutiko atsakovu patraukti draudimo bendrovės, pagrįstai žala priteista iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė raštu kreipėsi į nukentėjusią informuodami, kad dėl atsakovės 2005-08-01 sužalojimo eismo įvykio metu yra administruojama asmens žalos byla, taip pat prašė užpildyti pridėtos formos prašymą nurodant banko rekvizitus, jog draudimo bendrovė galėtų pervesti draudimo išmoką. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad nukentėjusi kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo įstatymo numatytose ribose, todėl draudimo bendrovė neturėjo teisinio pagrindo atlyginti jai žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalą iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad 2008-11-12 bylos nagrinėjimo metu draudimo bendrovės atstovas nurodė, kad draudimo bendrovė sutinka žalą padariusiam asmeniui atlyginus nukentėjusiam žalą, išmokėti neturtinę žalą 500 eurų sumoje.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 880 Lt išleistų ieškovės priežiūrai, kuomet ji buvo 4-rių balų komos būsenoje, 3 080 Lt išleistų gydantis ligoninėje maistui, higieninėms prekėms, invalidumo vežimėliui, galvos tomografijai atlikti, 4 190 Lt išleistų reabilitacijos laikotarpiu nuo 2005-08-31 iki 2005-10-21 maitinimui, benzinui, priežiūrai, med. priemonėms, pakartotinai galvos tomografijai, 2 700 Lt išleistų odontologo paslaugoms, 2 500 Lt auksinių papuošalų, mobilaus telefono netekimo ir rūbų sugadinimo išlaidų, 12 600 Lt negautų pajamų ir 6 400 Lt prarastų pajamų, nes po autoįvykio galėjo atlikti tik žemesnės kvalifikacijos darbą ir dirbti tik 5 valandas per dieną.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pirmos instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2700 Lt dantų protezavimui išlaidas, nes byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų jog ieškovė turėjo didesnes, nei baudžiamojoje byloje atlygintas 851,87 Lt išlaidas. Kolegija sutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada, nes byloje, rašytinių įrodymų, išskyrus dantų protezavimui turėtas 2 700 Lt išlaidas, bei baudžiamojoje byloje atlygintas 851,87 Lt išlaidas, nepateikta. Kadangi ieškovės reikalavimai priteisti didesnę nei 2 700 Lt turtinę žalą nepagrįsti rašytiniais įrodymais, atitinkamai nėra teisinio pagrindo keisti teismo sprendimo šioje dalyje.

Apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teismas priteisdamas 15 000 Lt neturtinę žalą nemotyvavo, kodėl priteista tokio dydžio neturtinė žala. Priteista tokio dydžio neturtinė žala yra neproporcinga, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, todėl yra mažintina. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus.

Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y., savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.

Pirmos instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą konstatavo, kad 15 000 Lt neturtinė žala priteistina atsižvelgiant į ieškovei padarytus sunkius sužalojimus, dėl ko ieškovė patyrė skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus, taip pat į padarytą turtinę žalą, atsakovės jauną amžių ir, kad ji neturi savarankiško pajamų šaltinio. Taigi, šiuo atveju kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo priteista neturtine žala. Pažymėtina, kad vadovaujantis M. Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvada Nr. G 4750/05(01), ieškovei konstatuoti – aksonalinis galvos smegenų pažeidimas, koma, kaktikaulio ir dešinio smilkinio lūžis, veido kaulų lūžiai, nosies kaulų lūžiai, gilios žaizdos kairiame antakyje, kaktoje, susiūtos dviejų aukštų siūlėmis, dešinės akies poslinkis į priekį, išmušti priekiniai dantys (reikalingas protezavimas) ir kiti sužalojimai ir atliktos operacijos. Taigi, ieškovė yra jauno amžiaus, o įvykio metu jai buvo sulaužyti veido kaulai ir išmušti priekiniai dantys. Tokio pobūdžio sužalojimai neabejotinai yra sunkaus pobūdžio, dėl ko ieškovė patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus dėl sveikatos ir sužalojimo pasekmių, taip pat ir išvaizdos ateityje, dvasinį sukrėtimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Taigi, žala padaryta sveikatai ir išvaizdai, o išgyvenimai ir pasekmės, dėl sužalojimų turės ieškovės įtakos sveikatai ir ateityje. Tuo tarpu atsakovė yra jauna, sveika, darbinga, todėl objektyviai vertinant yra pajėgi atlyginti ieškovei 15 000 Lt neturtinę žalą, kurią, atsižvelgiant į atsakovės kaltę, padarytus daugybinius sužalojimus, nukentėjusios jauną amžių, padarytos žalos pasekmes, sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bei pasekmes kurios išliks visada, nėra pagrindo pripažinti neprotingai didele ar nepagrįsta. Taigi, esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmos instancijos teismo priteista 15 000 Lt neturtinė žala yra neproporcinga, ar prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutinkamai su LR CPK 93 str., atmetus apeliacinį skundą atmestinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski