Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjos individualios įmonės D. L. grožio salono „Monrida“ atstovėms D. L. ir K. D., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Marcinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės D. L. grožio salono „Monrida“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2014-03-24 sprendimo Nr. (31.1)-RS2-307 „Dėl prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja individuali įmonė D. L. grožio salonas „Monrida“ skundu nurodo, jog 2014-03-03 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai padavė prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 96,11 kv.m. ploto komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2013 metus. Argumentuoja, jog atitinka sąlygas dėl pritaikymo nekilnojamojo turto lengvatos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (2011-07-28 sprendimo Nr. T2-235 redakcija ir 2011-11-24 sprendimo Nr. T2-366 redakcija) patvirtinto Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse veiklą, skatinančią turizmą, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.4.1 punktą ir 2.4.7 punktą. Nurodo, jog jai priklausančios patalpos yra Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16075 (buvęs U17), nes 2013 metais vykdė dvi veiklas, skatinančias turizmą: mažų parduotuvėlių, kurių prekybinės salės plotas iki 100 kvadratinių metrų, ir vykdančių nelicencijuojamą veiklą (Aprašo 2.4.1 punktas) ir Pareiškėjos teigimu, patalpose yra įrengta maža parduotuvėlė, kurioje prekiaujama dekoratyvine ir gydomąja kosmetika, šios prekybinės veiklos plotas sudaro 40 procentų viso patalpų ploto, bei teikia nemokamas sanitarinių mazgų paslaugas, apie kurių teikimą matomoje vietoje pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus yra įrengtas sutartinis informacinis ženklas ir 2013-01-02 raštu informuotas VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-03-24 sprendimu Nr. (31.1)-RS2-307 „Dėl prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą“ informuota, jog prašymas Savivaldybės tarybai nebus teikiamas svarstyti, nes ji neatitinka Aprašo reikalavimų nekilnojamojo turto mokesčio lengvatai pritaikyti. Argumentuoja, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų individualiems administraciniams aktams, nes yra nemotyvuotas, nenurodyta, kokių duomenų pagrindu konstatuota, jog patalpose nevykdoma parduotuvėlių veikla ir neteikiamos sanitarinių mazgų paslaugos. Pažymi, jog VšĮ Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centras yra išdavęs pažymą dėl įmonės teikiamų viešųjų paslaugų, atitinkančių Aprašo 2.4.7 punkto reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas, kuriuo jos prašymas neteiktas Tarybai svarstyti, neatitinka Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų vietos savivaldos principų ir kompetencijos tarp savivaldos institucijų paskirstymo. Prašo panaikinti sprendimą ir įpareigoti atsakovę artimiausiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje pateikti svarstyti prašymą dėl lengvatos už 2013 metus suteikimo.

Pareiškėjos atstovės prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtino pareiškėjos teiginių dėl jo vykdomos veiklos, atitinkančios Aprašo 2.4.1 punktą ir 2.4.7 punktą. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyrius, pagal Aprašo 13 punktą, 2014-03-10 patikrinęs grožio saloną „Monrida“, nustatė, kad jame nėra įrengtos atskiros prekybinės salės patalpos, atitinkančios mažos parduotuvėlės statusą, o kosmetikos prekybai įrengtas stendas bendrose grožio salono, teikiančio kirpyklos paslaugas, patalpose. Atsakovės teigimu, pareiškėjos nurodyta VšĮ Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centro 2014-03-07 pažyma Nr. 2014/20 dėl jos teikiamų viešųjų paslaugų, atitinkančių Aprašo 2.4.7 punkto reikalavimus, išduota pagal paties pareiškėjos pateiktą informaciją, tačiau faktiškai nepatikrinta. Gavus šią pažymą, Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus specialistas, atliekantis patikrinimą dėl pareiškėjo vykdomos veiklos atitikties Aprašo 4.2.1 punkto reikalavimams, siekė patikrinti, ar deklaruota informacija apie viešųjų paslaugų vykdymą, teisinga, tačiau į sanitarinių mazgų patalpą nebuvo įleistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes surašyta 2014-03-14 išvada Nr. VS-1598, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos vykdoma veikla neatitinka Aprašo 2.4.1 punkto ir 2.4.7 punkto reikalavimų. Nesutinka, kad pažeidė savivaldos institucijų kompetencijos ribas. Nurodo, jog pagal Aprašo 12 punktą prašymus dėl lengvatos suteikimo nagrinėja Mokesčių skyrius ir tik nustatęs, jog prašymas atitinka Aprašo reikalavimus, teikia svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (Aprašo 16 punktas), o priešingu atveju pagal Aprašo 17 punktą Mokesčių skyrius siūlo Administracijos direktoriui nepatenkinti prašymą. Pažymi, jog ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas teisinis pagrindas (b.l. 33-36).

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-24 sprendimo Nr. (31.1)-RS2-307 „Dėl prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą“, kuriuo pareiškėjai individualiai įmonei D. L. grožio salonui „Monrida“ netaikyta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata už 2013 metus už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 7).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, vietos savivaldos įstatymas ir kiti teisės aktai. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti. Savivaldybės tarybos teisė ir išimtinė kompetencija įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte. Kriterijų, kuriais vadovaujantis tai būtų galima padaryti, nenurodyta nei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, nei vietos savivaldos įstatyme. Tokiu atveju kriterijus nustatyti turi teisę pačios savivaldybių tarybos. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T2-200 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų Klaipėdos miesto istorinėse dalyse teikimo“ (2011-07-28 sprendimo Nr. T2-235 ir 2011-11-24 sprendimo Nr. T2-366 pakeitimų redakcijos) patvirtinti Nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų dydžiai ir Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimo asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse veiklą, skatinančią turizmą, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Iš pareiškėjos individualios įmonės D. L. grožio salono „Monrida“ 2014-03-03 prašymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo ir skundo turinio matyti, jog siekdama, kad jos nekilnojamajam turtui būtų pritaikyta lengvata, prašymą grindžia dviem pagrindais: vykdomos veiklos atitikimu Aprašo 2.4.1 punkto sąlygoms, t.y. mažų parduotuvėlių, kurių prekybinės salės plotas iki 100 kvadratinių metrų, ir vykdančių nelicencijuojamą veiklą, bei atitikimu Aprašo 2.4.7 punktui, t.y. sanitarinių mazgų, atitinkančių higienos normas, viešų paslaugų teikimas (b.l. 8-9). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja vykdo veiklą Klaipėdos miesto istorinėje dalyje. Pareiškėjai priklausančios patalpos yra Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16075 (buvęs U17) (b.l. 19-20). Įvertinus visumą surinktų įrodymų, pripažįstama, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog pareiškėjos vykdoma veikla neatitinka kriterijų, pagal kuriuos ją būtų galima priskirti veiklai, skatinančiai turizmą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teiginį, kad pareiškėjos vykdoma veikla neatitinka Aprašo 2.4.1 punkto, argumentuoja tuo, jog grožio salone „Monrida“ nėra įrengta atskira prekybinė salė, atitinkanti mažos parduotuvėlės statusą. Iš bylos duomenų matyti, jog pagrindinė pareiškėjos vykdoma veikla yra grožio salono paslaugos (b.l. 27), tačiau tai nereiškia, jog grožio salone negali būti prekiaujama dekoratyvine ir gydomąja kosmetika. Pareiškėjos teigimu, ji vykdo šią veiklą. Aprašo 2.4.1 punkte (2011-11-24 Tarybos sprendimo Nr. T2-366 redakcija) įtvirtinta sąlyga, jog lengvata netaikoma mažoms parduotuvėlėms, vykdančioms juvelyrinių gaminių iš brangiųjų metalų prekybos, padėvėtų rūbų bei dėvėtos avalynės prekybos veiklą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja vykdo nurodytą veiklą. Pareiškėja taip pat nepatenka į Aprašo 8 punkte nurodytų subjektų, kuriems netaikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, ratą. Apraše nėra reglamentuota, kas yra maža parduotuvėlė, kaip ji turi būti įrengta, ar būtinai turi būti atskira patalpa, ar ji turi turėti atskirą kasos aparatą ir tvarkyti atskirą buhalterinę apskaitą ir pan. Aplinkybę, kad pareiškėjos vykdoma veikla – prekyba kosmetinėmis priemonėmis iš stendo – neatitinka mažos parduotuvėlės statuso atsakovė grindžia Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus 2014-03-14 išvada Nr. VS-1598 (b.l. 38), kurioje nenurodyta, kokiais kriterijais ir teisės aktais vadovaujantis surašyta tokia išvada. Išvados teisinį pagrindą sudaro tik nuorodos į Aprašo nuostatas, reglamentuojančias Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus kompetenciją surašyti tokią išvadą, bet nėra pagrindimo, kodėl tokios išvados padarytos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie apžiūros akto surašymą, grožio salono apskaitos analizę, patvirtinančią, kiek procentų metinių grožio salono pajamų sudaro pajamos iš prekybos kosmetika ir pan., kurie leistų pagrįsti teiginį, jog pareiškėjos vykdoma veikla neatitinka Aprašo 2.4.1 punkto reikalavimų.

Aprašo 2.4.7 punkte veikla, skatinančia turizmą, nurodyta sanitarinių mazgų, atitinkančių higienos normas, viešų paslaugų teikimas. Aprašo 7 punkte nurodyta, jog asmuo, norintis gauti lengvatą šiuo pagrindu, privalo matomoje vietoje įrengti su VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centru suderintą sutartinį ženklą, informuojantį apie teikiamas nemokamas paslaugas miestiečiams ir turistams (7.1 punktas) ir raštu informuoti VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą apie pradėtas teikti 2.4.7 punkte nurodytas paslaugas bei pridėti įrengto sutartinio ženklo fotokopiją (7.2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, jog abi 7 punkte nurodytas pareigas pareiškėja įvykdė, t.y. įrengė informacinį ženklą (b.l. 27) ir apie teikiamas paslaugas informavo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą, kuris apie tai patvirtino 2014-03-07 išvada Nr. 2014/20 (b.l. 13, 39). VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras 2014-05-29 rašte nurodė, jog 2013 metai turistams teikė informaciją apie galimybę pasinaudoti sanitarinių mazgų viešomis paslaugomis D.L. grožio salone „Monrida“. Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus 2014-03-14 išvadoje Nr. VS-1598 (b.l. 38) nenurodyta, kokių įrodymų pagrindų teigiama, jog ši paslauga nebuvo teikiama ir byloje nėra šį teiginį pagrindžiančių duomenų. Atsakovės argumentas, jog VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras 2014-03-07 išvadą Nr. 2014/20 surašė faktiškai nepatikrinęs pareiškėjos pateiktos informacijos, nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamu atveju, nes Apraše nereglamentuota VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro išvados teikimo tvarka. Aprašo 14 punkte įtvirtinta, jog dėl prašymo atitikties 2.4.7 punktui VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras teikia išvadą ir tokia išvada yra pateikta. Tai, jog grožio salonas „Monrida“ nėra strateginėje vietoje, kur stebimi intensyvūs turistų srautai ir yra nedidelė galimybė, jog minėtoje vietoje turistai intensyviai naudojasi sanitarinių mazgų viešomis paslaugomis taip pat nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjos vykdomos veiklos atitiktį Aprašo 2.4.7 punkto reikalavimams (b.l. 50-52). Aprašas nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos taikymo Aprašo 2.4.7 punkto pagrindu nesieja su turistų ir lankytojų srautais ir jų intensyvumu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija plečiamai interpretuoja Aprašo nuostatas pareiškėjos nenaudai, tačiau nepagrindžia įrodymais ir objektyviais duomenimis. Konstatuotina, jog pareiškėjos veikla, numatyta Aprašo 2.4.7 punkte, sudaro savarankišką pagrindą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatai pritaikyti, tačiau nagrinėjamu atveju lengvata nepritaikyta nepagrindus tokio sprendimo objektyviais faktais ir teisės aktų normomis. Akcentuotina, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012, 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 taip pat pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

Pareiškėjai argumentuojant, jog ginčijamą sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas, t.y. ne Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bet administracijos direktorius, pažymėtina, jog prašymų dėl lengvatų teikimo nagrinėjimo tvarka reglamentuota Aprašo 9 – 17 punktuose. Pagal Aprašo 12 punktą gautus prašymus nagrinėja Savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Mokesčių skyrius. Tuo atveju, kai pateiktas prašymas atitinka reikalavimus, Mokesčių skyrius siūlo Savivaldybės administracijos direktoriui teikti svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai projektą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo (Aprašo 16 punktas), o kai prašymas neatitinka reikalavimų, Mokesčių skyrius siūlo Savivaldybės administracijos direktoriui atmesti prašymą (17 punktas). Iš šių Aprašo nuostatų matyti, jog savivaldybės administracijos direktorius turi teisę netenkinti prašymo dėl lengvatos suteikimo, tačiau priešingu atveju, t. y. dėl lengvatos suteikimo, savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, sprendimą priima savivaldybės taryba, o tai atitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sprendimą priėmė neanalizuodama faktinių aplinkybių, sprendime nenurodė argumentų, sprendimas nesuteikti pareiškėjai nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos pagrįstas ne objektyviais duomenimis. Tai, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiškai nuo jo atleisti, nereiškia, jog neprivaloma pagrįsti išvadų išsamaus tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012). Nurodyti trūkumai vertintini kaip akivaizdžiai trukdantys asmeniui apsiginti, o teismui patikrinti, ar buvo nurodyti tinkami motyvai (argumentai), ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nepiktnaudžiaujama valdžia (suteiktais įgaliojimais). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-24 sprendimas Nr. (31.1)-RS2-307 naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos individualios įmonės D. L. grožio salono „Monrida“ 2014-03-03 prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo už 2013 metus už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti iš dalies pareiškėjos individualios įmonės D. L. grožio salono „Monrida“ skundą,

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-24 sprendimą Nr. (31.1)-RS2-307 „Dėl prašymo suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą“,

įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti individualios įmonės D. L. grožio salono „Monrida“ 2014-03-03 prašymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos suteikimo už 2013 metus už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.