Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui J. V. dėl išlaikymo priteisimo, valstybės institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimu buvo išspręstas nepilnamečio vaiko K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimas, iš atsakovo dukros išlaikymui buvo priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-31 iki vaiko pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimas – 14 400 Lt, išmokant šią sumą per dvejus metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu teismo sprendimu, prašo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 1210 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 27 830 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustato teisiškai reikšmingus faktus, atsižvelgdamas į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Minėta įstatyme nustatyta išlaikymo pareiga tėvams išlieka ir tuo atveju, jeigu vaikas su vienu iš tėvų negyvena. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, svarbi yra šalių turtinė padėtis, jų gaunamos pajamos, išlaidos, vaikui būtiniems poreikiams tenkinti išlaidų dydis atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą, kitas aplinkybes. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis nustatomas tik visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes, išsaugant protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi teikiamas išlaikymas bet kuriuo atveju privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai (gabaus vaiko, kuris papildomai mokosi muzikos, dailės ar kitų dalykų, poreikiai didesni, todėl išlaikymas turi būti didesnis nei vaiko, kuris niekuo kitu papildomai neužsiima), sveikatos būklė (silpnos sveikatos, sergančio vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.), amžius (augant vaiko poreikiai didėja ir pan.).Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai.

Šalių nepilnametė dukra yra 4 metų amžiaus, lanko darželį. Duomenų, jog dukra lanko apmokamus būrelius ar dėl sveikatos būklės yra papildomų išlaidų, nėra. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovė samdo auklę. Apeliantė teigia, kad dukros poreikiams patenkinti reikalinga mėnesiui 2420 Lt pinigų suma. Iš bylos duomenų neaišku koks yra ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovas yra bedarbis (b.l.53, 56). Abi šalys nuosavybės teise transporto priemonių ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė teigdama, jog dukros išlaidos maistui sudaro 600 Lt per mėnesį, tokių teiginių nepagrindė. Pateikti čekiai už maisto prekes paneigia tokias ieškovės nurodytas išlaidas, kadangi tokia suma nesusidaro. Ieškovė neįrodė, jog turi papildomų 50 Lt išlaidų medicinos prekėms, tokių įrodymų nepateikė, išskyrus duomenis apie turėtas 20 Lt išlaidas (b.l. 15). Taip pat nepateikė įrodymų, jog moka 1000 Lt už buto nuomą, buto nuomos sutartis nėra pakankamas įrodymus, kuris patvirtintų tokias ieškovės išlaidas. Minėta nuomos sutartis neturi teisinės įrodomosios reikšmės, kadangi sutartis prieš trečiuosius asmenis, t.y. atsakovą, turi įrodomąją reikšmę tik tuomet kaip ji yra įregistruota viešame registre (LR CK 6.579 str. 4 d.). Pažymėtina, jog iš apeliantės ieškinio ir byloje esančių įrodymų konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad ji bylos iškėlimo momentu gali skirti dukros išlaikymui 2420 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog nėra tikslių duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas, jos nurodytas išlaidas (būsto nuoma, savęs išlaikymas, studijos ir kt.), ieškovė pagal bylos įrodymus nėra pajėgi teikti dukrai tokį išlaikymą, kurį teigia teikianti. Be to, jos paskaičiuotos mėnesinės dukters išlaikymo išlaidos nepagrįstos bylos įrodymais, nes pateikti įrodymai patvirtina tik dalį išlaidų. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog ieškovė neįrodė jos nurodomo vaiko išlaidų dydžio, todėl nepagrįstas teiginys, kad jai tenka neproporcingai didelė išlaikymo dalis. Be to, ieškovė yra dirbanti, o atsakovas pajamų neturi. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl bylos šalių dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jų turtinei padėčiai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi mokėti 400 Lt nepilnametei dukrai kas mėnesį. Taigi, šioje byloje teismas tinkamai nustatė išlaikymo proporcingumą šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu netinkamai taikė materialinės teisės normas, atmetamas.

Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl to, kad buvo absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, vadovaujantis LR CPK 329 str. 3 d. 1 p., kadangi byla buvo išnagrinėta be ieškovės atstovo dalyvavimo. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu grįsti apeliacinį skundą gali tik tas asmuo, be kurio žinios buvo išnagrinėta byla, jeigu jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Ieškovė teismo posėdyje dalyvavo, todėl šiuo pagrindu negalį grįsti apeliacinio skundo. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, jog visoms bylos šalims buvo tinkamai pranešta apie 2009-02-17 vyksiantį teismo posėdį (b.l. 76-79), tame tarpe ir ieškovės atstovui. Pažymėtina, jog byloje yra pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo (b.l. 72-73). Nors dokumentas ir tiesiogiai nėra įvardintas kaip išvada, tačiau pagal jo turinį ir argumentus minėtas raštas traktuotinas kaip išvada, kurioje sutinkama su ieškovės prašymu priteisi išlaikymą ir įsiskolinimą.

Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimas vyko nuo 2009 metų spalio mėnesio, vyko daug teismo posėdžių (b.l. 63-64, 69-71, 81-82), todėl apeliantė ir jos atstovas turėjo daug laiko ir galimybių pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje ieškovę atstovavo advokatas, ir tai yra tinkamas šalies atstovavimas (LR CPK 51 str. 2 d.). Teismas vertino visus per visą procesą šalių pateiktus įrodymus, žodžiu ir raštu pateiktus paaiškinimus. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jos teisės duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus.

Atmestini apeliantės argumentai, jog jokie teisės aktai nenumato išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo dvejiems metams. Pažymėtina, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 284 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, jog atsakovas yra bedarbis, pajamų neturi ir išdėstė įsiskolinimo mokėjimą dvejiems metams.

Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje tiek proceso teisės normas, tiek išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, tinkamai įvertino bylos įrodymas, teisingai nustatė faktines aplinkybes. Apeliantės nurodyti apeliaciniame skunde argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistina 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. N. 9,75 Lt (devynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.