Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo, suinteresuoti asmenys – A., B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

5.1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad A. posėdyje negalėjo dalyvauti dėl valstybės nustatyto izoliacijos termino karantino metu, dėl ko ilgą laiką nebūdamas darbe, netektų darbo ir pajamų, negalėtų teikti dukrai tinkamą išlaikymą.

5.2. Teismas vienašališkai nagrinėjo bylą, nesiaiškindamas, kad tėvas gyvenant (duomenys neskelbtini) vedžiojo dukrą į darželį, pasiimdavo iš darželio, o laiko, kad tėvas nesirūpina dukra.

5.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad A. dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir sužinojęs apie pablogėjusią sugyventinės E. sveikatą pats skambino pareiškėjui, kad padėtų pasirūpinti tinkama vaikų priežiūra. Šios aplinkybės įrodo, kad jis bendravo su savo šeima, palaikė artimus ryšius.

5.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė teigė, kad susisiekus su ugdymo įstaiga išsiaiškinta, kad tėvas nesilankė joje, tačiau pareiškėjo teiginys yra paremtas trijų mėnesių laiko atkarpa, kai E. apsigyveno (duomenys neskelbtini) mieste nuo 2020 metų vasario mėnesio. (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigą C. lankė nuo 2020 metų vasario mėnesio, kai A. dirbo užsienyje. Pareiškėjas nesidomėjo ir netyrė aplinkybių, ar tėvas domėjosi dukra ir ar lankėsi (duomenys neskelbtini) vaikų ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini), kurį lankė apie tris metus. Toks pareiškėjo atstovo pasisakymas rodo, kad atstovas yra šališkas ir siekia, kad C. būtų perduota būtent B. priežiūrai. A. mano, kad tai daroma dėl dabartinių B. santykių su savo sugyventine D., kuriai teismo yra priteista išmokėti didelį priteistą ieškinį. Tikėtina, kad dalis abiejų mergaičių globai skirtų pinigų bus panaudoti šio ieškinio padengimui.

5.5. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad B. gyvena ne jam priklausančiame name, kad namo savininko sutikimo priimti gyventi vaikus nėra pateikta byloje.

5.6. Suinteresuotas asmuo A. informavo teismą, kad B. sugyventinė D. turėjo psichikos sutrikimą, gydėsi ligoninėje. Šią aplinkybę teismas atsisakė tirti nelaikydamas ja reikšminga, nors tokioje aplinkoje yra apgyvendinta mažametė C.

5.7. A. (duomenys neskelbtini) pareiškus norą pasiimti dukrą C., atsirado konferencinio ryšio metu (duomenys neskelbtini) pateikta F. informacija, kad A. galbūt tampė ją už plaukų, spardė, trenkė per veidą, skruostą, nors jos mama E. dėl tokio tariamo smurto niekur nesikreipė.

5.8. (duomenys neskelbtini) bendraujant tiesiogiai su Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus vyr. specialiste (duomenys neskelbtini) rajone V., psichologe, dukra C. ir F., jokios informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje negauta.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

7.1. Suinteresuoto asmens A. nedalyvavimas teismo posėdyje nesudarė kliūčių bylos išnagrinėjimui, nes jį atstovavo profesionalus teisininkas advokatas. A. buvo žinoma, kad šis klausimas bus nagrinėjamas teisme. Teismas užtikrino visiems proceso dalyviams teisę ir galimybę išdėstyti savo poziciją byloje ir tinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui.

7.2. A. buvo rekomenduota bei siūloma specialistų pagalba, siekiant padėti atkurti, stiprinti ir puoselėti tarp jo ir dukters nesusiformavusius šeimyninius ryšius, atkreiptas jo dėmesys, jog, specialistų vertinimu, tėvui yra būtina lankyti psichologo konsultacijas, kad deramai suvokti savo mažametės dukters interesus ir poreikius susiklosčiusioje krizinėje situacijoje, kad tinkamai pasirengti laikui, kuomet galės būti pradėti organizuoti jo susitikimai su vaiku. Tačiau A. pats laisvai apsisprendė grįžti į (duomenys neskelbtini).

7.3. Tarnybos specialistams (duomenys neskelbtini) dar gyva būdama mažametės C. motina E. nurodė, kad išlaikymo vaikui tėvas neteikia, todėl pasibaigus karantinui, ji ketino kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Todėl argumentai, jog jis privalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), kad neprarastų darbo ir galėtų tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką, laikytini nepagrįstais.

7.4. Argumentas, kad pareiškėjo atstovas yra šališkas yra tik deklaratyvus teiginys, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. Sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti nepilnametę C. iš jos tėvo buvo priimtas vadovaujantis išskirtinai vaiko interesais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o Skyriaus padalinys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje veikė ir toliau, atstovaudamas šio vaiko interesus, veikia Tarnybos vardu, sprendimus suderina su Skyriaus vedėja. Be to, tai, kad proceso šalys ar šalis kitaip vertina Tarnybos dokumentuose užfiksuotą informaciją, laiko ją neobjektyvia, savaime neteikia pagrindo nesivadovauti juose nurodytais duomenimis ar pripažinti juos šališkais.

7.5. Tarnyba (duomenys neskelbtini), t. y. tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas dėl be tėvų globos ir priežiūros likusios C., nuvyko į mergaitės dėdės B. namus, įsitikino, kad vyro namų ir šeimos aplinka yra saugi mažametei ir užpildė vaiko laikino apgyvendinimo aktą (duomenys neskelbtini), kuris yra pateiktas į bylą. Šis dokumentas yra pakankamas patvirtinti, jog atsakingas ir įgaliotas Tarnybos atstovas patikrino B. buities sąlygas (ištyrė B. gyvenamąją vietą, kaip tai vadina suinteresuotas asmuo A.) ir nustatė, jog jos yra tinkamos vaikui. Detalesni ir konkretūs duomenys apie B. buities sąlygas nėra reikšmingi ir reikalingi teismui sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti Tarnybos prašymą ir leisti paimti vaiką C. iš tėvo.

7.6. Tęsdami C. situacijos vertinimą, Tarnybos specialistai vaiką dėdės B. namuose aplankė (duomenys neskelbtini) (Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šio apsilankymo metu buvo užpildytas (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (duomenys neskelbtini), kurio Tarnyba pirmosios instancijos teismui neteikė, nes šiame akte užfiksuotos aplinkybės nėra reikšmingos ir tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu.

7.7. Tarnybos mobiliosios komandos vyriausiajai specialistei (psichologei), teikiant pagalbą C. seseriai F., gauta informacija (iš paties vaiko) apie galimą A. fizinio smurto naudojimą nepilnamečių mergaičių C. ir jos sesers F. atžvilgiu. Tarnyba informavo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veiklų registravimo skyriuje dėl minėtų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnyba, sužinojusi apie galimą smurtą prieš vaiką naudojimą, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti kompetentingoms institucijoms, tačiau neturi pareigos apie tai informuoti galimai smurtavusio asmens.

9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

9.1. A. nesirūpino savo dukra C. ir sugyventine E. bei neteikė joms išlaikymo. E. (B. sesuo) pasibaigus karantino laikotarpiui ketino kreiptis į teismą, dėl vaiko išlaikymo priteisimo.

9.2. Apie E. ligos būklę B. informavo A. prieš 1 metus sms žinute. B. sulaukė iš A. skambučio neva B. išsigalvoja prasimanytus dalykus ir sako netiesą bei kad tokiu atveju A. pasiims C., o jos seserį F. B. galės pasilikti sau. E. būklė blogėjo palaipsniui po dukros C. gimimo, nustačius onkologinę ligą. Tai buvo besivystantis procesas. B. su Vilniaus Santariškių onkologijos klinikomis bendravo ir domėjosi sesers būkle. Nebuvo jokio skambučio iš A., sužinojęs apie pablogėjusią sugyventinės būklę, jis nesusisiekė ir neprašė pasirūpinti vaikais.

9.3. E. nebebendraudavo su A., jis neteikė vaiko išlaikymo ir nebevedė bendro ūkio, ruošėsi kreiptis į teismą. Telefonu nebebendraudavo, nes pokalbio metu A. išplūsdavo ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, būdavo agresyviai nusiteikęs. Po pokalbio pablogėdavo sveikata, nes A. grasindavo pasiimti C. išsivežti į (duomenys neskelbtini).

9.4. B. žinojo, kad sesers prognozes išgyventi yra mažos, todėl tam buvo ruoštasi. Su E. buvo sutaręs, kad ji su vaikais kraustysis į (duomenys neskelbtini), nes tik taip galės kuo daugiau padėti sergančiai sesei, o po jos mirties rūpintis vaikais. Su vaikais B. gyvena ne jam priklausančiame būste, bet įsirenginėja nupirktą didesnį, visos šeimos poreikius atitinkantį namą, o dabartinis periodas yra laikinas.

9.5. Po E. mirties, vaikams bendraujant su priskirta psichologe, B. sužinojo, kad A. buvo naudojęs smurtą prieš savo sugyventinę E., dukrą C. ir F. Dėl minėtų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

9.6. A. jau buvo teistas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl smurto prieš E. ir jos dukrą F. Bendraujant su vaikais, jie minėjo, kad tokių atvejų buvo daugiau, į teisėsaugos pareigūnus E. kreiptis bijodavo, nes buvo prigrasinta A. Nebenorėjo, kad A. grįžtų į jos namus, tačiau neturėdavo jėgų jam pasipriešinti. E. džiaugėsi galėdama išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini) ir persikelti į (duomenys neskelbtini), kur jai ir jos vaikams buvo gera, žinant, kad B. galės suteikti pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką C. iš jos tėvo A.

Pagrindinės faktinės aplinkybės

13. Bylos šalių paaiškinimais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad C., gimusi (duomenys neskelbtini), ir jos šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo tada, kai (duomenys neskelbtini) paskambino C. tėvas A., kuris tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Jis pranešė, kad jo dukros C. motina E. galbūt nebegali pasirūpinti mergaite ir užtikrinti jos poreikių tenkinimo. Tarnybos specialistai, patikrinę gautą informaciją, priėmė sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai.

14. Tarnyboje (duomenys neskelbtini) gautas policijos pranešimas, jog savo namuose mirė E., kuri sirgo onkologine liga. Vaikais pasirūpins į įvykio vietą atvykęs mirusiosios brolis B. Atsižvelgiant į tai, našlaitėmis likusios dukros C. ir jos sesuo F. (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendintos mirusiosios E. brolio B. šeimoje.

15. A. (duomenys neskelbtini) raštu sutiko, kad C. būtų nustatyta laikinoji priežiūra B. gyvenamojoje vietoje iki (duomenys neskelbtini), t. y. kol grįžus iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pasibaigs saviizoliacijos laikotarpis. Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) nustatė vaiko apsaugos poreikį ir organizavo C. laikinąją priežiūrą pas B.

16. Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) organizavo A. ir jo dukros C. susitikimą. Jo metu A. nebesutinkant tęsti laikinąją priežiūrą dukrai C. B. gyvenamojoje vietoje, laikinoji priežiūra jai buvo nutraukta. Tačiau Tarnybos specialistai nusprendė, kad galimybės nedelsiant grąžinti mergaitę tėvui nėra, toks grąžinimas nebūtų saugus vaikui, todėl C. buvo laikinai apgyvendinta B. šeimoje iki bus atliktas pakartotinis vaiko situacijos vertinimas ir priimti sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonės, Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) nustatė vaiko apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti mergaitę iš jos tėvo išdavimo.

17. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi leista paimti nepilnametę C. iš jos tėvo A. A. atskiruoju skundu prašo šią nutartį panaikinti.

Dėl teisinio reglamentavimo

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).

19. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

20. Kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

21. CK 3.254 straipsnis nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

22. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, be kita ko, privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas). Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat, be kita ko, privalo vadovautis biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais (VTAPĮ 4 straipsnio 2 punktas).

23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus ir vaiko situacijos vertinimą, kurio metu yra priimami vienas iš trijų sprendimų: 1) nenustačius vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, baigti pranešimo nagrinėjimą (VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalis); 2) nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ar 3) nustatyti vaiko apsaugos poreikį (VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalis).

24. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą VTAPĮ 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis).

25. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalis). Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vieno iš vaiko tėvų (ar abiejų tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 2 dalis).

26. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalis). VTAPĮ 36⁵ straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.

27. Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus (VTAPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą (VTAPĮ 37 straipsnio 2 dalis). Taikant atvejo vadybą, pagalba vaikui ir šeimai turi būti orientuota į kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos teikimą, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba, kad būtų padėta vaikui ir šeimai išspręsti iškilusias problemas (VTAPĮ 37 straipsnio 3 dalis). Jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta arba šeima įvykdo visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuojamas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai. Atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai, nedelsiant organizuojamas ir tais atvejais, kai atvejo vadybos metu šeimai iškeltas sąlygas galima įvykdyti vaikui esant šeimoje, nesukeliant realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis).

28. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. VTAPĮ 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją) (VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalis).

29. Jeigu VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalyje ir 36³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka (VTAPĮ 43 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile: 1) giminaičiams; 2) asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais; 3) vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms; 4) šeimoms; 5) globos centrui; 6) šeimynoms; 7) vaikų globos institucijoms (CK 3.264 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.249 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas brolių ir seserų neišskyrimo, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus, principas.

30. Tarnyba, nustatydama būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį siekia šių tikslų: apsaugoti vaiką ir suteikti šeimai paramą bei reikalingą pagalbą tais atvejais, kai tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą kyla sunkumų vykdant savo pareigas ir įgyvendinant vaiko teises. Tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ar savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir pagalbą teikiančių institucijų, taip pat tarp pačių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą, vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi tinkamai rūpintis vaiku, o viena iš rūpinimosi formų yra ir bendradarbiavimas su pagalbą vaikui teikiančiomis institucijomis. Sąžiningas asmuo turėtų vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus.

31. Vaiką nusprendžiama paimti iš tėvų imantis skubių vaiko gelbėjimo veiksmų iš jam grėsmingos situacijos arba dėl to, kad jiems teikiama pagalba neduoda laukiamų rezultatų ir pasibaigus įstatymo nustatytam pagalbos teikimo terminui vaiką nebus saugu palikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą priežiūrai. Aplinka, iš kurios paimamas vaikas, paėmimo metu gali būti nepavojinga vaikui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji daro žalą vaikui dėl tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nepriežiūros, netinkamo ugdymo ir auklėjimo proceso organizavimo. Tačiau pažymėtina, jog vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

32. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

33. Iš bylos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) A. neterminuotai apribota tėvų valdžia, nepilnamečio vaiko P. atžvilgiu. Šiame sprendime teismas, be kita ko, konstatavo, jog A. yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros, auklėjimo, išlaikymo, bendravimo su juo, t. y. visiškai nesirūpina savo sūnumi.

34. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1, 3 dalyse, nustačius, jog A. smurtavo prieš nukentėjusias E. bei F.. Nukentėjusioji E. apklausos metu nurodė, jog A. smurtavo C. akivaizdoje. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – tai, be kita ko, vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

35. Tarnybos teigimu, A. (duomenys neskelbtini) grįžus į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) bendraujant telefonu jis buvo informuotas, kad bus organizuojamas pagalbos ir socialinių paslaugų jam teikimas, su tikslu padėti ugdyti tėvystės įgūdžius, kurti, stiprinti, puoselėti ryšius su C. bei kt., kad atsirastų prielaidos, būtinos vaiko saugiau grįžimui į šeimą. Tačiau Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų (mobiliosios komandos narių) (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliajai komandai nepavyko užmegzti kontakto su A., jis nerodė iniciatyvos bendrauti ir bendradarbiauti, atsisakė siūlomos pagalbos jo šeimai. A. šių aplinkybių nepaneigė.

36. Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko F. galimai patirto fizinio smurto“ patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) d. ir (duomenys neskelbtini), teikiant pagalbą C. sesei F., tiesioginiame kontakte ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant vaizdo konferencinį skambutį, nepilnametė F. pasakojo, kad jos patėvis A., C. tėvas, blogas žmogus, namuose buvo baisu, buvo smurtas. Vaiko pasiteiravus, kaip ji patyrė galimą smurtą iš patėvio, atsakė: ją patėvis mušė, spardė, trenkė per veidą, skruostą, labai skaudėjo, paėmė už plaukų, verkiau, liūdna buvo, jis mumis nesirūpindavo, tik gerdavo, baisu būdavo, jis sesę mušė, kaip ir mane. Vaiko teigimu, patėvis jas mušė, kai būdavo girtas ir ne, jis ir mamą mušė. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą ją mušė patėvis, mergaitė atsakė: neseniai, sausio mėnesį, pasakiau mamai, mama jo irgi bijojo, jis ir sesę mušė. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

37. Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) susitikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis Tarnybos specialistė susitiko su laikinuoju prižiūrėtoju B., jo drauge D., vaikais C. ir F. Bandyta pakalbinti C., vaikas buvo linkęs į kontaktą, tačiau buvo įsikibusi į sesės F. ir D. rankas, todėl buvo nutarta, kad tėvo ir vaiko susitikime vaikas C. kartu dalyvaus su sese F. ir D. Vaikas C. atrodė emociškai sutrikusi, įsitempusi pamačiusi tėvą A.. Vaikas kalbinama tėvo nėjo į kontaktą, apsikabino D. ir nereagavo į tėvo kalbinimus. Vaikas C. buvo labai stipriai apsikabinusi D. Specialistė bandė pakalbinti vaiką C. ar vaikas nori likti patalpoje su tėčiu, vaikas sukiojo galvą į šonus tyliai atsakydama ne. Paklausus, ar vaikas eis pasisveikinti su tėčiu, vaikas C. sukiojo galvą į šonus, tyliai atsakė ne. Vaiko tėvas A. nepasinaudojo specialistės rekomendacijomis dėl bandymo pakalbinti vaiką. Vaiko tėvas sėdėjo nuošaliau nuo vaiko, neatsistojo ir nepriėjo prie vaiko, nedėjo pastangų, kad vaikas atsisuktų kalbinamas. Vaiko tėvas A. kalbino dukrą, tačiau ji sėdėjo nusisukusi ir į kalbinimus sukiojo galvą į šonus, todėl buvo nuspręsta, kad susitikimą reikia nutraukti, kadangi vaikas atrodė emociškai sutrikusi ir nepasiruošusi susitikimui su tėvu.

38. Tarnybos specialistų (duomenys neskelbtini) organizuotame susitikime A. buvo informuotas, kad susitikimas organizuojamas siekiant tinkamai, dalyvaujant tėvui, įvertinti C. situaciją, sudaryti galimybę tėvui aplankyti vaiką, stebėti ir įvertinti vaiko ir tėvo santykį, ryšį, aptarti galimus sprendimus, siekiant užtikrinti saugią aplinką nepilnamečiam vaikui. Tačiau A. su Tarnybos specialistėmis aptaręs esamą situaciją nurodė, jog nori čia ir dabar pasiimti dukrą C.. Nurodė, kad daug laiko praleidžia užsienyje, nuo sausio mėnesio gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Kol kas pats mergaite rūpintis neketina ir kad (duomenys neskelbtini) išvyks atgal į (duomenys neskelbtini), o dukrą paliks prižiūrėti savo motinai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), prašys nustatyti laikinąją priežiūrą tėvų prašymu. Nurodė, jog C. savo senelę (A. motiną) pažįsta, paskutinį kartą jos matėsi per Naujuosius metus. Pažymėjo, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) planuoja susitvarkyti dokumentus ir tada išsivežti mergaitę su savimi.

39. Tarnybos specialistų (duomenys neskelbtini) organizuotame susitikime A. nurodė, kad prieš tai su dukra buvo telefonu kalbėjęs vasario mėnesį, o matėsi sausio mėnesį, kai gyveno su šeima (duomenys neskelbtini) prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini). Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. pranešimo“ duomenimis Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) susisiekė nuotoliniu (vaizdinio ryšio) būdu, bendravo ir su E. dukromis. Bendraujant su C., išsiaiškinta, kad mergaitė kalba labai mažai. C. iš pažiūros atrodė tvarkinga, daug šypsojosi, sušukuotais plaukais. Paklausus kaip ji laikosi, mergaitė palinksėjo (iš to buvo galima suprasti, kad gerai) ir nusišypsojo. Bendraujant su mergaite, ji sėdėjo apsikabinusi savo sesę F., abi atrodė artimos ir laimingos. Vėliau, bendraujant su F., mergaitė pasakė, kad jos su sese C. viskuo yra aprūpintos, mama jomis rūpinasi labai gerai. Kalbant su mergaite, prie jos priėjo sesė C. ir ją apsikabino. Susisiekus telefonu su ugdymo įstaiga, kurią lanko C. išsiaiškinta, kad mergaitės ugdymu rūpinosi jos mama. C. auklėtojos teigimu, mergaitės tėvo ji nėra mačiusi, visada vaiką atvesdavo ir pasiimdavo mama.

40. Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis Tarnybos specialistai (duomenys neskelbtini) apsilankė C. laikino apgyvendinimo pas B. vietoje ir nustatė, kad mergaitei yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, reikalingos jos poreikiams tenkinti. Tarnybos specialistams kalbinant mergaitę ji elgėsi ramiai, buvo žvali, tačiau kalbėjo labai mažai ir nerišliai. Išsiaiškinus, kad C. nustatytas vystymosi raidos sutrikimas, bendrauti padėjo jos sesuo F. N. paaiškino, jog C. supranta, kad mirė mama, todėl jos abi su sese gyvena pas mamos brolį B. Pas jį joms patinka, su sese turi savo kambarį, namuose yra daug vietos, lauke – kieme gali žaisti. Mergaitė teigė, kad ir C. nori likti gyventi pas B. kartu su ja, todėl prašė, kad jų neišskirtų, nes viena prie kitos yra pripratusios ir nori būti kartu.

41. B. teigimu, C. jo namuose jaučiasi gerai, laisvai, turi savo kambarį, yra prižiūrėta, mylima. Jis sutinka pasirūpinti mirusios sesers nepilnametėmis dukromis F. ir C. Pasak B., jo ryšys su C. yra stiprus, tad jis sutinka bei nori būti jos globėju ir priduria, kad vaiko motina prieš mirtį prašė, kad jis užaugintų abi jos mergaites.

42. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. iš esmės yra nusišalinęs nuo C. priežiūros ir auklėjimo, nebendrauja su dukra, jų ryšys yra nutrūkęs, jos neišlaiko. Šių aplinkybių nepaneigia, tai jog A. tik (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) Eur perlaidą B. vardu, skirtą dukros C. išlaikymui, kadangi nėra duomenų apie A. anksčiau teiktą išlaikymą. Taip pat šių aplinkybių nepaneigia atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) A. vedžiojo dukrą į darželį, pasiimdavo iš darželio, kadangi nuo atskirajame skunde nurodomų aplinkybių yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas. Pažymėtina ir tai, kad artimiausiu metu A. apskritai neketino betarpiškai rūpintis vaiku, t. y. įgyvendinti tėvo teises ir pareigas, nes nurodė, kad planuoja išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir palikti dukrą savo mamai. Į (duomenys neskelbtini) A. faktiškai išvyko, taigi, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad atkurti ryšį su dukra, kuri dėl mamos mirties neabejotinai patyrė didelį stresą, padėti dukrai išgyventi sunkų laikotarpį būnant kartu su ja.

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) susitikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, taip pat sutinka su Tarnybos išvada, jog A. stokoja tėvystės įgūdžių, apie savo vaiko C. fizinius ir emocinius bei specialiuosius poreikius žino tik paviršutiniškai, negeba atliepti mergaitės jausmų, nuvertina vaiko išgyvenamą motinos netektį bei artimo ryšio su seserimi reikšmę. Dabartiniu metu tėvas ir dukra negali atkurti artimų santykių. Kita vertus, neaišku kada jis juos ketina atkurti, kadangi tik abstrakčiai nurodo, kad ketina mergaitę pasiimti su savimi, kai išvykęs į (duomenys neskelbtini) susitvarkys dokumentus.

44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad C. dėl mažo amžiaus ir raidos sutrikimo kalba mažai ir nerišliai, ją supranta tik patys artimiausi žmonės. Jos ryšys su seserimi F. yra itin glaudus ir stiprus. Byloje pakanka objektyvių duomenų konstatuoti, kad dėdė B. ir jo šeimos nariai yra artimi C., vaikas su jais jaučiasi saugiai, juo yra tinkamai rūpinamasi, ji apgyvendinta saugioje ir artimoje jai aplinkoje. Mergaitės tėvas gyvena ir dirba kitoje šalyje ((duomenys neskelbtini)), konkrečių duomenų apie ketinimą grįžti į Lietuvą nėra, o mergaitės socialiniai ryšiai yra susiformavę Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo manymu, mergaitei ką tik netekus mamos, staigus jos atskyrimas nuo sesers bei kitų su vaiku artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, sukeltų jai didelį stresą. Mažametei, kuri tik ką neteko motinos, tai būtų dar viena skaudi netektis, sukelianti realų pavojų vaiko psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Be to, tokiu būdu būtų pažeistas CK 3.249 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas brolių ir seserų neišskyrimo, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus, principas.

45. Vertinant A. nurodyto asmens, t. y. jo motinos, galimybes prižiūrėti mažametę, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka pirmenybė šiuo atveju turėtų būti teikiama dėdei B., kadangi nėra jokių duomenų apie C. ir senelės emocinį ryšį. Aplinkybė, kad senelė su anūke matėsi prieš pusę metų (per Naujuosius metus), kad anūkė pažįsta senelę, nepatvirtina fakto, kad C. atskyrimas nuo sesers ir apgyvendinimas pas močiutę, kurią ji tik pažįsta, t. y. iš esmės nepažįstamoje aplinkoje, atitiktų geriausius vaiko interesus, nesukeltų vaikui papildomų neigiamų išgyvenimų, galinčių sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

46. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti bylos nedalyvaujant A., kad B. gyvena ne jam priklausančiame name, o namo savininko sutikimo priimti gyventi vaikus nėra pateikta byloje, kad B. sugyventinė D. turėjo psichikos sutrikimą, gydėsi ligoninėje. Pirma, teismo posėdžio nei A., nei jį posėdyje atstovavęs advokatas atidėti neprašė, todėl A. nedalyvavimas teismo posėdyje buvo jo apsisprendimo padarinys. Antra, byloje nėra duomenų, kad kas nors reikštų pretenzijas, kad kartu su B. name gyvena C. ir F. Trečia, faktas, kad asmuo sirgo kokia nors liga, dar nereiškia, kad jo aplinka tampa nesaugi ar kitaip netinkama gyventi kitiems. Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui abejoti C. dabartinės gyvenamosios vietos ir ją supančios aplinkos saugumu.

47. Apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl atskirajame skunde nurodyto galimo Tarnybos šališkumo ar finansinio B. ir D. intereso globoti C., nes šie teiginiai remiasi tik hipotetinėmis prielaidomis, o ne konkrečiais faktais.

48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad C. grąžinimas tėvui A. esamomis aplinkybėmis neatitiktų geriausių C. interesų, sudarytų realias sąlygas sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.