Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime ir (duomenys neskelbtini) išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, 1 sulaikymo, suėmimo ir (duomenys neskelbtini) parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina. Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 667,27 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. M. nukentėjusiosios R. G. naudai priteista 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiosios R. G. civilinio ieškinio dalis atmesta. Priteistos iš T. M. nukentėjusiosios R. G. naudai 605 Eur atstovavimo išlaidos. Priteista iš T. M. 607,50 Eur valstybei už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai R. G.. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmesti nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko bei nukentėjusiosios R. G. apeliaciniai skundai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo T. M. bei jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinį skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. balandžio 9 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 laisvės atėmimo bausmės – 2022 m. liepos 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 29 d. – 2 metai 11 dienų.

3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. kovo 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Nutarta pakartotinai nuteistąjį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2023 m. rugsėjo mėnesį.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo T. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

II. Skundo prašymai ir argumentai

5. Nuteistasis T. M. prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK nuostatas.

6. Skunde nurodoma, jog lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir būnant nuolat prižiūrimam, padėti nuteistajam resocializuotis visuomenėje.

7. Sprendimas nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra aiškiai pagrįstas. Nuteistojo nuomone, sprendimas neatitinka lygtinio paleidimo siekiamų tikslų bei naudos nuteistajam. Nuteistasis akcentuoja, jog likęs neilgas lygtinio paleidimo laikas leis jam greičiau reabilituotis visuomenėje ir gyventi pagal visus visuomenės gyvenimo principus. Likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinka nuteistajam neleis reabilituotis gyvenimui visuomenėje.

8. Nuteistasis, prašydamas leisti jam resocializuotis visuomenėje, atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai, (duomenys neskelbtini), sutinka su lygtinio paleidimo sąlygomis, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą bei darbą ir tuo pačiu prisidės prie šeimos bei vaikų gerovės ir jų išlaikymo. Prie skundo nuteistasis pridėjo motinos sutikimą dėl gyvenamosios vietos, pažymą apie jo priėmimą į darbą.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. M. skundas atmestinas.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo T. M. skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis yra išsamiai motyvuota, pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

11. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

12. Taigi, BVK nustatytas vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad galima būtų padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas T. M. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis T. M. atliko 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2022 m. liepos 9 d., vadinasi, nuteistasis T. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė egzistuojant materialiojo pagrindo taikyti T. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

15. Nors skunde nurodoma, jog sprendimas nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra aiškiai pagrįstas, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atmesti nuteistojo T. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

16. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo T. M. elgesio pokyčiai: 2021 m. gruodžio 1 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, jis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, jo adaptacijos procesas pataisos įstaigoje vertinamas, kaip sėkmingas; 2021 m. gruodžio 22 d. dalyvavo pokalbyje su pataisos įstaigos psichologu, rekomenduota stebėti nuteistojo elgesį bei nuotaikas, atsižvelgiant į nuteistojo psichikos sveikatos istoriją; nuteistasis sportuoja; mokosi užsienio kalbos. Nuo 2022 m. gruodžio 29 d. nuteistajam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – reklamų ir pardavimo skelbimų kūrimu bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones – asmeninį kompiuterį. Duomenų, kad nuteistasis T. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą organizuojamuose užimtumo renginiuose. Bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Šios nustatytos aplinkybės parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, buvo vadovaujamasi 2023 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis, analizuotos tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vertinant jas kaip visumą.

18. Nors T. M. yra įsitikinęs, kad būdamas laisvėje galės tinkamai integruotis į visuomenę, prižiūrimas Probacijos tarnybos, vesti tinkamą gyvenimo būdą bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau, kaip matyti, 2023 m. kovo 21 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė T. M. pakartotinio nusikalstamo rizika. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė nuo tyrimo, atlikto 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. išliko nepakitusi. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. kovo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai ir net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis T. M. nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju T. M. bausmės atlikimo pabaiga yra 2025 m. balandžio 9 d., tačiau 2023 m. dar yra nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Be to, 2022 m. rugsėjo 15 d. nuteistajam buvo atliktas seksualinio smurto rizikos vertinimas, taikant SVR-20 metodiką, kurio metu konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio seksualinio smurto rizika šiuo metu yra aukšta. Taip pat pastebėtina, kad ir socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai (ypatingai tęstiniam psichiką veikiančių medžiagų vartojimui), seksualinio smurto rizika išliks nepakitusi.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. turima nuolatinė gyvenamoji vieta; galimybė dirbti laisvėje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie veiksniai neatsveria nustatytų keturių statinių ir net aštuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo T. M. darbinė oficialaus darbo patirtis nedidelė, bausmės atlikimo metu nedirba, reiškia pateisinančias nuostatas dėl nedarbo (mažas atlygis, nekaltai atlieka laisvės atėmimo bausmę ir pan.), profesinės kvalifikacijos neįgijo, nes nemato prasmės įgyti profesiją vien dėl „popieriuko“. Nors nuteistajam šiuo metu leidžiama vykdyti individualią veiklą, tačiau jis nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių gaunamas pajamas už vykdomą individualią veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių kontekste ir faktas, jog byloje yra pateikta MB „M.“ direktoriaus D. R. pažyma apie tai, kad nuteistąjį įmonė priims (duomenys neskelbtini) pareigoms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, nesudaro pakankamo pagrindo nebejotinai spręsti, kad nuteistasis T. M. būdamas laisvėje iš tiesų tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, grįžęs iš laivės atėmimo vietos įstaigos, turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei turi (duomenys neskelbtini) vaikus, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Nors galima darbo vieta, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą bei neužtikrina, kad laisvėje T. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

20. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo asmens duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (turi leidimą užsiimti individualia apmokestinamąją veikla, buvo kviestas pirminiam pokalbiui su įstaigos psichologu), tačiau nėra duomenų apie nuteistojo dalyvavimą intervencinėse priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, motyvacijos nenusikalsti didinimui, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gerbūvio darbų atlikimą. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbinės veiklos, lėšų valdymo įgūdžių, gyvenimo stiliaus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, emocinės gerovės, agresyvaus elgesio ir mąstymo bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nenuoseklus, vieną kartą skatintas (2021 m. rugpjūčio 10 d. panaikinta prieš terminą anksčiau skirta nuobauda), vieną kartą baustas drausmine nuobauda (2021 m. gegužės 6 d.). Vien aplinkybė, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, panaikinant prieš terminą anksčiau skirtą nuobaudą, dar neleidžia neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje yra baigta.

21. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. T. M. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už psichotropinės medžiagos platinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą bei neteisėtą laisvės atėmimą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 metais T. M. taip pat buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už išžaginimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis asmeniniam naudojimui. Taip pat praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, jis neįvykdė teismo skirto įpareigojimo sumokėti baudą. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotus kriminogeninius veiksnius, rizika, jog nuteistasis T. M. nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

22. Sistemiškai įvertinus nuteistojo T. M. nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą su kitais nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančiais duomenimis, skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo padaryta išvada, kad nuteistojo T. M. pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

23. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam T. M. likęs neilgas lygtinio paleidimo laikas, kuris leis jam greičiau reabilituotis visuomenėje ir gyventi pagal visus visuomenės gyvenimo principus, be to, likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinka nuteistajam neleis reabilituotis gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (6 balsai prieš) netaikyti T. M. lygtinio paleidimo. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

24. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis T. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.