Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nepakeisdamas jo turinio. Taigi poreikis aiškinti teismo sprendimą atsiranda, kai jis yra neaiškus, pvz. sprendime nenurodyti daikto, iš kurio vertės siekiama išieškoti, individualūs požymiai, neaptarta, kokia valiuta turi būti įvykdyta prievolė, nekonkretinama, nuo kurios dienos skolininkas yra laikytinas praleidusiu terminą piniginei prievolei įvykdyti ir privalo mokėti palūkanas ir pan. Vadovaujantis aukščiau paminėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio nuostatomis teismas gali papildomai išaiškinti tiek faktinius, tiek teisinius sprendimo motyvų aspektus, tačiau aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės, analizuoti sprendime neaptartų klausimų.

Susipažinus su pateikto prašymo turiniu ir jo priedais nustatyta, kad 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 22-3N-2010 buvo nuspręsta už skolą iš varžytinių parduoti įkeistus daiktus: 687/1300 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 172,49 kv. m., baigtumas 67 proc., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 22-3N-2010 yra aiškiai nurodytas už skolą iš varžytynių parduotinas turtas. Todėl 2010-04-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 22-3N-2010 laikytina tikslia ir aiškia.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (LR CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus LR CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto.

Esant nepakeistoms paminėtoms LR CPK ir LR CK nuostatoms ir tokiam Lietuvos Aukščiausiojo teismo paminėtų teisės normų išaiškinimui, antstolis privalo šiuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu vadovautis, todėl aiški Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta tokių nutarčių vykdymo tvarka analogiškoje situacijoje pakartotinai antstoliui neaiškintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 278 str., 290 str., 291 str., 544 str.,589 str., 593 str. teismas

nuta r i a:

pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu per šį teismą Klaipėdos apygardos teismui.