Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei N. A. (P.) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovės N. A. (P.) (toliau – ir atsakovė) 865,80 Lt (250,75 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausiusio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, minimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Atsakovei buvo siunčiami pranešimai, tačiau ji į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 21–25) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 665,30 Lt arba 192 eurus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370) patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, kad nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka būtų kreipusis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 865,80 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovės valdomo turto paskirtis – butas, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A438-2143/2012 ir kt., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 8 d., todėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priverstinio išieškojimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. terminas yra pasibaigęs, todėl prašymo dalis dėl 82 Lt įsiskolinimo priteisimo už 2008 metus ir 118,50 Lt įsiskolinimo priteisimo už 2009 metų pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius atmesta kaip nepagrįsta. Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, todėl 665,30 Lt (865,80 Lt – 200,50 Lt) įsiskolinimo suma priteista pareiškėjui.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 28–30) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. MAĮ nustato sutrumpintą priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Pareiškėjas remiasi minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 ir 2, 5 dalimis ir teigia, kad apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas. Kita vertus, pritaikius tokį valiutos konvertavimą, skolininkui sumažėja mokėtina vietinės rinkliavos suma, o tai pažeidžia teisingumo principą tiek pareiškėjo, tiek savivaldybės, tiek kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Tuo pačiu pabrėžia, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, jog atsakovas nepripažįsta jam pareikšto reikalavimo, nėra, be to, atsakovas neprašė taikyti senaties termino. Teismas netinkamai taikydamas senaties termino institutą priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo taisymą sąlygoja netinkamas MAĮ bei Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymas.

Ieškinio senaties vietinės rinkliavos priteisimo bylose aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs pirmiau ir ne kartą - vietinės rinkliavos priteisimas laiko atžvilgiu vykdytinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.).

Kitokiai išvadai teisėjų kolegija neturi teisinių priežasčių, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo senaties instituto taikymo iš principo pripažintinas nepagrįstu, bet tam tikras teismo sprendimo pataisymas yra reikalingas.

Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. spalio 8 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas priteisė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taip, MAĮ pagrindu vietinė rinkliava neturėjo būti priteista už visus 2008 m., kas ir padaryta. Tačiau turėjo būti priteista už visus 2009 m. (šioje dalyje prašymas tenkintas tik iš dalies), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi ir yra keistinas.

Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, perskaičiuodamas priteistą vietinės rinkliavos sumą iš litų į eurus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, teisėjų kolegija sutinka, kad yra netaikytina minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015) perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, vis dėlto turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus priteistiną bendrą 783,80 Lt sumą į eurus, ji šiuo atveju yra lygi - 227 Eur.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš N. A. (P.) 227 eurus (du šimtus dvidešimt septynis eurus) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.