Utenos apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., būdamas (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad 2019-07-25 poilsiavietėje „Tolieja“ suorganizuotoje šventėje „Supynės Festival 2019“, adresu Molėtų r., Poviliškio k., įmonei priklausančioje prekybos vietoje M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dirbtų (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. prekiautų gaiviaisiais gėrimais ir sidru tik po to, kai sudaryta bei pasirašyta darbo sutartis, darbuotojui įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią pranešta ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taip pat D. B. neužtikrino, kad minėtoje prekybos vietoje, kur buvo prekiaujama alkoholiniu gėrimu – sidru, už pirkėjams parduotas prekes gautiems pinigams apskaityti būtų įrengtas kasos aparatas. Tokie veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 160 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. B. savo kaltę pripažino, teigė, kad dėl padaryto gailisi. Nurodė, kad Vilniuje turi kavinę, kurią vasaros sezonui uždarė. Atsirado galimybė prekiauti festivalyje ir M. Š., kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) užsiimanti didmenine gaiviųjų gėrimų ir sidro prekyba, paragino tai padaryti. D. B. teigė manęs, kad kasos aparato lauko prekyboje uždarame renginyje nereikia, tad gavo licenciją ir pardavinėjo gėrimus. Su lauko prekyba nelabai buvo anksčiau susidūręs, tad per mažai pasidomėjo. Pas jį atėjo pasikalbėti festivalyje taip pat buvęs M. Š. ir pastarojo D. B. paprašė jį išleisti pailsėti. Tuo metu ir įvyko patikrinimas. Vėliau grįžęs inspektoriaus neberado. M. Š. pamiršo pasakyti, kad gėrimų nepardavinėtų. Nurodė, kad įmonė dar dirba į minusą, turi 70 tūkst. Eur skolos. Teigė, kad nėra piktybinis žmogus, moka mokesčius, anksčiau jokių nusižengimų VMI nėra užfiksavusi. Viešųjų darbų atlikti nelabai galėtų dėl savo užimtumo, o jei būtų paskirta bauda, prašė ją išdėstyti.

Liudytojas M. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad D. B. įmonės vardu pirko iš jo (duomenys neskelbtini) gėrimus ir prekiavo jais festivalio metu. Nurodė, kad užėjo į palapinę, kur prekiavo D. B., ir išleido jį pailsėti. Tuo metu atėjusiam inspektoriui pardavė prekes. D. B. įmonėje įdarbintas nebuvo. Nurodė, kad nesiruošė prekiauti ir pripažįsta, kad pasielgė lengvabūdiškai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 160 straipsnio 1 dalyje, be žodinių D. B. ir liudytojo M. Š. paaiškinimų, įrodyta byloje surinktais ir posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2019-08-28 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMI-05-ANR_P-116-2019, 2019-08-19 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59) FR1042-3131, 2019-07-25 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1050-999, 2019-07-25 rašytiniu M. Š. paaiškinimu, 2019-07-30 rašytiniu D. B. paaiškinimu, PVM sąskaita faktūra SN Nr. 03763-1, 2019-07-18 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vienkartinės licencijos išdavimo Nr. B6-556 ir jos pagrindu išduota licencija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (7.2E) DV_S Dėl informacijos apie M. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekybą ar paslaugas be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintų kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 28 punkte nurodyta, kad aprašo 23.15–23.18 ir 23.23 papunkčiuose nurodytais atvejais turi būti naudojami kasos aparatai, kai prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais arba variklių degalais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. B., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, leido M. Š. dirbti teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir tinkamai nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą, taipogi renginio metu prekiavo alkoholiniu gėrimu – sidru, neturėdamas kasos aparato. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 160 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus D. B. asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), dirbantis), nusižengimų pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad anksčiau nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, jam už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 160 straipsnio 1 dalyje, skirtinos minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos baudos (ANK 32, 34 straipsniai).

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į D. B. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas D. B. paskirtos galutinės baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimties mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 160 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimčiai mėnesių ir nustatyti, kad įsiteisėjus šiam nutarimui, bauda turi būti sumokėta kas mėnesį iš eilės dvidešimt mėnesių (iki mėnesio paskutinės dienos, pradedant nuo to mėnesio, kada nutarimas įsiteisės) mokant po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant įmokos kodą 1001, gavėją VMI, gavėjo kodą 188659752, bei mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad baudos išdėstymas nekliudo visą baudą sumokėti iš karto.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstine, ANK 676 straipsnyje nustatyta, tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.