Utenos apylinkės teismo nutarimas

2016-02-19 · Byla Nr. A2.6.-10-266/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-19
Bylos Nr.
A2.6.-10-266/2016
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00517-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Danguolė Andrijauskienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A.2.10--266/2016Proceso Nr. 4-14-3-00517-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2; 45.4; 45.4.4; 45.4.5; 52.3 (N)ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 19 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą –Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovei Laurai Laurinavičiūtei,

viešame posėdyje išnagrinėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. gruodžio 17 d., apie 16 val., Anykščiuose Vilniaus g. 30 vairuodamas automobilį AUDI80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į parduotuvės kampą, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais V. S. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje , 130 straipsnio 1 dalyje.

Posėdžio metu V. S. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad tą dieną , apie 16 valandą, jis atvažiavo į stovėjimo aikštelę prie parduotuvės NORFA, esančios prie gaisrinės , ir laukė , kol ateis jos draugė R. S.. Jis pastatė automobilį aikštelėje ties gaisrine . R. S. atėjusi padėjo pirkinius į automobilį ir nuėjo į parduotuvę Anykštukas . Tuomet jis apsisuko ir važiavo prie parduotuvės Anykštukas palaukti R. S.. Prie parduotuvės jis pradėjo apsisukinėti. Iš galo privažiavo kitas automobilis, kuris trukdė jam manevruoti. Tuomet jis pavažiavo į priekį, kad galėtų apsisukti. Sukanti jis užvažiavo ant šaligatvio ir panduso, kuris yra ties parduotuvės durimis. Važiuojant jis pajuto , jog kažkas „čirkštelėjo“ ir jis pagalvojo, jog automobilio bamperiu pasiekė pandusą. Nematė, jog atsitrenkė į parduotuvės kampą. Nebuvo išlipęs ir nežiūrėjo ką kliudė. Prie parduotuvės Anykštukas laukė apie 10 minučių. Kai parvažiavo namo, tai išgėrė 50 gramų degtinės, nes buvo sušalęs. Neužilgo į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jie pasakė, jog jis apgadino parduotuvės kampą ir pasišalino iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai namuose rado ir žibinto geltoną stikliuką, kurį buvo gavęs iš draugo . Kadangi planavo pakeisti stikliuką savo mašinos, todėl ir laikė namuose, nes jį reikėjo dar išvalyti. Tą vakarą jis nebūtų pakeitęs sudužusio automobilio žibinto stikliuko. Jis nesiruošė slėpti įvykio ir neslėpė. Pareigūnas jam sakė, kad jam išvažiuojant iš aikštelės, kažkoks žmogus jam mojavo sustoti, tačiau jis to žmogaus nematė ir nesustojo. V. S. nurodė, jog jis pripažįsta, jog kliudė parduotuvės sienos kampą, tačiau nenori sutikti, jog jis iš įvykio vietos pabėgo. Prašė neatimti teisės vairuoti automobilį, nes jis yra neįgalus, jam pastoviai reikia važiuoti pas gydytojus. Paskirtos baudos mokėjimą prašė išdėstyti dalimis.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą –Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovė Laura Laurinavičiūtė paaiškino, jog V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis būdamas eismo dalyviu, įvykus eismo įvykiui, nepasiliko eismo įvykio vietoje, iki aplinkybių išsiaiškinimo vartojo alkoholį . Tą dieną policijos komisariato budėtojas gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniaus gatvėje, kad apgadinta parduotuvės Anykštukas siena. Policijos pareigūnai atvykę į vietą, bendravo su parduotuvės savininku M. Š., kuris įvykio nematė, tačiau įvykį matė pašalinis žmogus, kuris ir pranešė savininkui apie įvykį, pasakė automobilio, kuris kliudė parduotuvės sieną , numerį. Pagal mašinos valstybinį numerį pareigūnai nustatė, jog automobilis priklauso V. S. ir atvyko į (duomenys neskelbtini)kaimą. V. S. prisipažino, jog buvo prie parduotuvės, jog vairuodamas automobilį atsitrenkė į bordiūrą. Policijos pareigūnai apžiūrėjo V. S. automobilį, jį nufotografavo ir matėsi pagal automobilio apgadinimus ir sienos apgadinimus, jog V. S. , vairuodamas savo automobilio, kliudęs parduotuvės sieną, išvažiavo iš įvykio vietos. V. S. nurodė, jog parvažiavęs išgėrė alkoholio ir jam buvo nustatytas 0,11 promilių neblaivumas. V. S. pareigūnams teigė, jog nebuvo išlipęs iš savo automobilio ir neapžiūrėjo į ką atsitrenkė. Atstovė nurodė, jog V. S. pagrįstai surašytas protokolas dėl padarytų pažeidimų. Policijos pareigūnas nekvalifikavo V. S. veiksmų pagal ATPK 127 str. 2 dalį, tačiau aprašomojoje dalyje ši veika nurodyta ir todėl ji mano, jog reikia dar papildomai kvalifikuoti ir pagal ATPK 127str., 2 dalį.

Liudytoja R. S. parodė, jog tą dieną , po darbo, ji nuėjo į parduotuvę NORFA apsipirkti. Būdama parduotuvėje, ji sulaukė V. S. skambučio, jog jis atvažiavo jos paimti ir laukia aikštelėje. Apsipirkusi ji padėjo maišelį su produktais į V. S. automobilį, o pati nuėjo į parduotuvę Anykštukas . Parduotuvėje buvo pardavėja ir jos savininkas. Ji ten užtruko apie 10-15 minučių. Išėjus iš parduotuvės ji sėdo į V. S. automobilį, kuris stovėjo lygiagrečiai su parduotuvės durimis . Parvažiavus į namus, maždaug po 15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jie nurodė, jo V. S. apdaužė parduotuvės sienos kampą ir pasišalino iš įvykio vietos. Prieš tai, V. S., parvažiavęs į namus, išgėrė degtinės, nes buvo sušalęs. Ji nematė įvykio ir nežino kaip viskas įvyko. V. S. jai sakė, jog jis užkliudė mašinos apačią , tačiau ji apgadinimų nematė, nes nežiūrėjo.

Liudytojas M. Š. parodė, kad tą dieną jis buvo parduotuvėje, kai įėjęs į parduotuvę pažįstamas žmogus pasakė, jog mašina atsitrenkė į parduotuvės kampą ir jį apgadino, kad tai padaręs vairuotojas iš įvykio vietos išvažiavo. Jis iš karto išėjo į lauką ir pamatė apgadintą parduotuvės sienos kampą. Kitas žmogus pasakė jam to automobilio valstybinį numerį. Kadangi buvo apgadinta jo parduotuvės siena ir padaryta žala , tai jis pranešė apie įvykį pranešė policijai. Gal po trijų valandą jam paskambino pats vairuotojas ir jie sutarė dėl padarytos žalos atlyginimo . Kitą dieną padarytą žalą 60 eurų V. S. atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be to, V. S. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais: 2015-12-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu , išsamiu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos ir automobilio fotonuotraukomis.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant ar asmens veika (pasitraukimas iš įvykio vietos ) pasireiškė tyčios forma , būtina įvertinti padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. 2015m. gruodžio 17d., apie 16 valandą , vairuodamas automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevravo Anykščių mieste Vilniaus g. Nr.30 prie parduotuvės Anykštukas. Apsisukdamas jis automobilio priekine dešine puse kliudė parduotuvės UAB Anykštukas sienos kampą ir jį apgadino. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam , o jeigu tai neįmanoma- policijai. Byloje surinkti duomenys, pateiktos fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, jog V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia , suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį ir tikėdamasis išvengti atsakomybės. Kaip nustatyta iš fotonuotraukų, tai V. S. automobilis atsitrenkė į parduotuvės sienos kampą, nes atsitrenkimo metu iškrito iš jo automobilio priekinės dešinės pusės bamperio rūko žibintas ir buvo apgadintas sienos kampas, ant žemės nubyrėjo statybinių medžiagų dalelės, todėl nieko nepagrįstas V. S. teiginys, jog jis tokio smūgio nepajuto ir nesuprato, jog atsitrenkė į sieną. Pateiktos fotonuotraukos rodo, jog smūgis į sieną buvo pakankamai aukštai. Be to, pateiktose nuotraukose matyti šaligatvis išklotas trinkelėmis, todėl niekuo nepagrįstas V. S. teiginys, jog jis manė, kad atsitrenkė į pandusą. Atsitrenkdamas į parduotuvės sienos kampą, V. S. jį apgadino, t.y. padarė turtinę žalą, todėl privalėjo apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam , o jei to padaryti nebuvo galima, tai policijai, tačiau to nepadarė, išvažiavo iš įvykio vietos namo. Automobilio vairuotojas V. S. turėjo būti susipažinęs su KET nuostatomis. Sukėlęs eismo įvykį , jis turėjo žinoti ir KET 222p., numatytus reikalavimus tokiais atvejais. Tai, kad V. S. netinkamai suvokė savo veiksmų teisėtumą, neatleidžia jo nuo kylančios atsakomybės. Liudytojas M. Š. parodė, jog jis tuo metu buvo parduotuvėje , kai įėjęs žmogus jam pranešė apie apgadintą parduotuvės sieną. Jis greitai išėjo į lauką , matė apgadintą sieną, tačiau automobilio nebebuvo, tik sužinojo automobilio numerį. Kadangi jam padaryta turtinė žala, todėl jis pranešė į policiją. Visa tai įvertinus, teismas daro išvadą, jog V. S. pažeidė KET 219,222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje .

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t.y., kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl eismo įvykio, teismas konstatuoja, jog V. S. veiksmuose nėra pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina. (LR ATPK 250str.1d.,1.) Kaip byloje nustatyta, jog Anykščiuose Vilniaus g. 30 įvyko eismo įvykis, kurio metu V. S. vairuodamas automobilį atsitrenkė į parduotuvės sienos kampą ir jį apgadino Kaip teigia V. S. , jis nesuprato, jog atsitrenkė į parduotuvės sienos kampą, manė, jog kliudė pandusą , todėl sugrįžęs į namus išgėrė 50 gramų degtinės, nes buvo sušalęs. Atvykus policijos pareigūnams, V. S. eismo įvykio aplinkybių neneigė, tik tvirtino, jog smūgio nepajutęs, tačiau pripažino, jog galėjo kliudyti. Iš karto susisiekė su parduotuvės savininku . Patikrinus jo girtumą , buvo nustatyta 0,11 promilės. Nustatytas V. S. girtumas po eismo įvykio neviršija leistinos normos, t.y. 0,4 promilių. Įvertinus 5 procentų paklaidą , matyti, jog V. S. buvo blaivus ir tas jo alkoholio vartojimas po eismo įvykio netrukdė policijos pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybių.

Dėl pažeidimo , numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje . Atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą iškyla tuomet, kai padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kelio ar kitų įrenginių sugadinimą. Kaip nustatyta , kelių eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas, t.y., UAB Anykštukas parduotuvės sienos kampas. Surašant V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą , policijos pareigūnas pažeidimo aprašomojoje dalyje nurodė šio pažeidimo esmės ir aplinkybes, tik nenurodė kodekso straipsnio. LR ATPK 284 straipsnio nuostatos leidžia teismui, nagrinėjančiam bylą, nurodyti kodekso straipsnį ar dalį , jeigu pažeidimas yra įrodymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos šis pažeidimas yra įrodytas. V. S., vairuodamas automobilį atsitrenkė į parduotuvės sienos kampą , jį apgadino ir M. Š. padarė turtinę žalą 60 eurų sumai, todėl V. S. veiksmai papildomai kvalifikuotini pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tokios nuomonės buvo ir policijos komisariato atstovė. Papildomas V. S. veikos kvalifikavimas pagal LR ATPK 127 str., 2 dalį, nesunkina jo padėties, nes šio straipsnio sankcija , palyginus su ATPK 130 str.,1 dalyje numatytomis nuobaudomis yra žymiai švelnesnė.

Kaip matyti ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato , jog pasitraukimas iš eismo įvykio , su kuriuo susijęs vairuotojas , pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą nuo 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslu, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008m.sausio 21d., 2011m., sausio 31d., 2012m. rugsėjo 25d., ir kiti nutarimai) Individualizuojant skiriamas nuobaudas reikia nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinio teisės pažeidimas. Tais atvejais , kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30/1 straipsnio nuostatos leidžia asmeniui , padariusiam administracinį teisės pažeidimą , skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30/1 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t.y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių , rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą . Šioje byloje V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, jis nedirba, yra neįgalus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo padaryti pažeidimai nėra itin šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius ( nežymiai apgadinta parduotuvės sienos kampas ) iš esmės yra mažareikšmis. Po įvykio V. S. nesislėpė, netrukdė policijos pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybių, iš karto atlygino padarytą žalą. V. S. yra neįgalus, turi lankytis pas gydytojus, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, būtų apsunkintas jam susisiekimas su gydytojais ne Anykščių mieste. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais , teismas mano, jog V. S. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30/1 straipsnio nuostatas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą terminą trumpesniam laikui, nei numatyta įstatymo sankcijos minimume , nes paskyrimas sankcijoje numatytos nuobaudos- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų metų laikui- būtų neproporcingas administracinio teisės pažeidimo sunkumo laipsniui ir kilusiems padariniams. Todėl V. S. pagal ATPK 130str.1 dalį skirtina minimali bauda ir teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos bausmės subendrintinos sunkesne nuobauda apimant lengvesnę (LR ATPK 33 straipsnis). Tenkintinas V. S. prašymas ir paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. l p., teisėja,

nutarė:

V. S. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 28 eurų baudą;

už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu V. S. paskirti galutinę nuobaudą – 868 ( aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis ) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATP 126 straipsnio 4 dalį, V. S. nutraukti.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis ir V. S. įpareigoti baudą mokėti taip : iki 2016m. kovo 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2016 m. balandžio 30d., sumokėti 50 eurų ; iki 2016 m. gegužės 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2016m. birželio 30d., sumokėti 50 eurų ; iki 2016m. liepos 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2016m. rugpjūčio 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2016m. rugsėjo 30d., sumokėti 50 eurų; iki 2016m. spalio 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2016m. lapkričio 30d., sumokėti 50 eurų; iki 2016m. gruodžio 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2017m. sausio 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2017m. vasario 28d., sumokėti 50 eurų; iki 2017m. kovo 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2017m. balandžio 30d., sumokėti 50 eurų; iki 2017m. gegužės 31d., sumokėti 50 eurų; iki 2017 m. birželio 30d. mokėti 68 eurus. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio teisės pažeidimo numerį ROIK: 15052111661.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Zita Gavėnienė