Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Laimutis Alechnavičius, sekretoriaujant D. Musneckaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. S. skundą dėl Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus komisaro inspektoriaus 2007 01 08 nutarimu Nr. E504034 S. S. pagal ATPK 127 str. 2 d., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta 160 Lt bauda už tai, kad jis 2006 11 06 apie 08.10 val. Vilniaus mieste Strelčiukų - Žemoji g. vairuodamas automobilį Audi 100 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius, tuo pažeidė KET 172 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad 2006 11 06 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E504034 ir skundžiamame 2007 01 08 nutarime Nr. E504034 išdėstytos faktinės aplinkybės nėra patvirtintos byloje esančiais įrodymais.

Skundžiamu 2007 01 08 nutarimu Nr. E504034 administracinė nuobauda S. S. paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., nustatančią, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (b.l. 7) bei skundžiamo nutarimo (b.l. 6), S. S. padaryto pažeidimo esmė yra tai, kad jis vairuodamas automobilį pasirinktu greičiu neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu, apgadino abu automobilius ir tuo pažeidė KET 172 p. reikalavimus. Taigi nagrinėjamoje byloje tam, kad galima būtų konstatuoti, jog S. S. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti, ar vairuodamas automobilį S. S. pažeidė KET 172 p. reikalavimus ir ar būtent jo veiksmai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

KET 172 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis kilo susidūrus priešpriešiais važiuojantiems S. S. ir nukentėjusiojo vairuojamiems automobiliams esant slidžiai kelio dangai (b.l. 8, 14, 15). Eismo įvykio metu S. S. vairuojamas automobilis Audi 100 Avant buvo ties kelkraščiu. Nukentėjusiojo L. Č. L. automobilio Audi 80 dešinės pusės ratų važiavimo žymes tvirtina, kad iki automobilių susidūrimo, jo metu ir po jo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis važiavo kelkraščiu ir tokiu atstumu nuo S. S. automobilio, kad automobiliai įprastomis sąlygomis automobiliai susidurti negalėjo, t.y. tarp jų buvo pakankamas atstumas automobiliams saugiai prasilenkti (b.l. 8). Iš eismo įvykio vietos schemos, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta automobilio Audi 100 Avant priekinio bamperio kairė pusė, kairysis priekinis sparnas ir kairysis priekinio posūkio žibintas, kad smūgis tekęs į priekinį bamperį iš priekio, o automobilio Audi 80 apgadintas kairys galinis sparnas iš karto virš galinio rato, galinis bamperis kairėje pusėje ir kairys galinis žibintas, kad smūgis šiam automobiliui tekęs iš šono į sritį ties galiniu kairiuoju ratu (b.l. 8, 17-23). Tokie automobilių sugadinimai važiuojant automobiliams lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu prasilenkimo momentu atsirasti negalėjo. Nurodyti automobilių sugadinimai galėjo kilti tik vieninteliu atveju – kai S. S. automobilis judėjo tiesiai pagal savo nudėjimo kryptį, o L. Č. L. automobilis judėjo šonu, t.y. kairiuoju šonu į S. S. automobilį (slydo). Todėl darytina išvada, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo neteisingai nustatytas autoavarijos mechanizmas ir kartu neteisingai įvertinta autoavarijos kilimo priežastis. Skundžiamo nutarimo išvada, jog eismo įvykis kilo todėl, kad vairuodamas automobilį S. S. nesugebėjo sustabdyti automobilio, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Dėl išdėstyto Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus komisaro inspektoriaus 2007 01 08 nutarimas Nr. E504034 vertintinas kaip nepagrįstas ir naikintinas, o byla grąžintina Eismo priežiūros tarnybai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus komisaro inspektoriaus 2007 01 08 nutarimą Nr. E504034, kuriuo S. S. paskirta 160 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Eismo priežiūros tarnybai.

Dėl šio nutarimo per 10 dienų gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.