Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-09-05 · Administracinė byla Nr. A-5364-662/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
A-5364-662/2019
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00166-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
Advokatai
Eglė Vrubliauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-5364-662/2019Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00166-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant užsieniečiui G. S. (G. S.), jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams M. K. ir A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Tadžikistano Respublikos piliečio G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Tadžikistano Respublikos piliečio G. S. (G. S.) sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2019 m. liepos 15 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti Tadžikistano Respublikos pilietį G. S. (G. S.) (toliau – ir Užsienietis) Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus paruošti reikiami dokumentai ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad Užsienietis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu 2019 m. liepos 11 d. buvo grąžintas iš Amsterdamo pagal Dublino III reglamentą ir pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą. Iš Užsieniečio paaiškinimų nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2017 m. gruodžio 17 d., turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, 2017 m. gruodžio 22 d. išvyko į Vokietiją ir ten pasiprašė prieglobsčio. Vokietija nustatė, kad už jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika ir priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į Lietuvą pagal Dublino III Reglamentą, tačiau užsienietis nenorėjo būti grąžintas į Lietuvą ir 2019 m. sausio 11 d. pabėgo į Nyderlandų Karalystę, kur taip pat pasiprašė prieglobsčio. Užsienietis iš Nyderlandų buvo grąžintas į Lietuvą. Lietuvoje 2019 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Patikrinus Užsienietį per užsieniečio registro vizų modulį buvo nustatyta, kad Užsieniečiui išduota Šengeno „C“ tipo viza Kazachstano Respublikoje, Lietuvos Respublikos Generaliniame konsulate Almatoje galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 14 d. Vokietija Užsieniečiui paskelbė draudimą atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. sausio 10 d. Duomenų apie Užsieniečio Lietuvoje deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, pateikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir jos metu teikiamomis garantijomis ir visais įmanomais būdais bando įsitvirtinti Europos Sąjungoje, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 6 ir 7 punktuose, 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 114 straipsnio 2 dalyje.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis nori būti laisvas. Atvykęs pirmą kartą į Lietuvą išsigando ir išvyko į Vokietiją, kur gyveno vienerius metus. Sužinojęs, kad jį norima grąžinti į Lietuvą, pabėgo į Nyderlandus, iš kur jį atsiuntė į Lietuvą. Dabar bėgti nėra prasmės.

4. Užsieniečio atstovė nurodė, kad dėl jauno amžiaus Užsienietis neišmano, kurioje valstybėje jis turi teikti prašymą dėl prieglobsčio. Buvo Lietuvoje, bet prieglobsčio neprašė, pasiprašė prieglobsčio Vokietijoje, bet neapgalvotai pasielgė – išvyko į Nyderlandus. Lietuva prisiėmė atsakomybę dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo, tuo pripažindama, kad būtent šiam asmeniui išdavė vizą, tuo patvirtindama Užsieniečio tapatybę. Yra pagrindas paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. liepos 15 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 1 punktu, 116 ir 117 straipsniais, nusprendė sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 15 d.

6. Teismas, įvertinęs Užsieniečio asmens byloje esančius dokumentus bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertino, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, taip pat siekiama Užsienietį, kuriam nustatytas draudimas atvykti į Šengeno erdvę, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko, todėl yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Teismas nurodė, kad Užsienietis 2019 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu Užsieniečio prašymas nepriimtas nagrinėti iš esmės, todėl yra prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

7. Teismas, akcentuodamas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Užsienietis, 2017 m. gruodžio 17 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio neprašė. Pasinaudodamas Lietuva kaip tranzitine valstybe, nuvyko į Vokietiją ir ten pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Vokietijai prieglobsčio procedūroje priėmus Užsieniečiui nepalankų sprendimą, Užsienietis išvyko į kitą valstybę ir ten pateikė prašymą dėl prieglobsčio, iš kur buvo perduotas Lietuvai ir pasiprašė prieglobsčio.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad siekiant, jog Užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, būtina taikyti jam judėjimo laisvės apribojimą. Nustatytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu duoti Užsieniečio paaiškinimai apie tai, kad, Vokietijai priėmus sprendimą perduoti jį Lietuvai, norėdamas būti laisvas, išvyko į kitą valstybę, leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis gali dar kartą pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo, tuo trukdydamas priimti reikalingus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Todėl Užsieniečiui negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

III.

9. Užsienietis G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ­ Teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo skyrimo, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 1 punkto nuostatas.

11. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, privalo būti tenkinamos šios sąlygos, t. y. pirma, sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); antra, yra rimtas pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Ginčo nėra, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Užsienietis žino, kad jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinės ir vis vien grąžintų į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, todėl išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį nėra tikslinga. Užsieniečio išsiuntimo / grąžinimo klausimas nėra išspręstas, o prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjamas, todėl Užsienietis, suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos.

12. Teismas sulaikymo pagrindus taikė formaliai, pažeisdamas gero administravimo principą, dėl ko Užsieniečio judėjimo laisvė suvaržyta nepagrįstai.

13. Teismas nepagrįstai grindė Užsieniečio sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes, pirma, Lietuva priėmė atsakomybę dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo, pripažindama, kad būtent šiam asmeniui išdavė Šengeno vizą, t. y. asmens tapatybė nustatyta. Duomenų apie tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, siekiant identifikuoti jo asmenybę, byloje nėra.

14. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios būtinumą sulaikyti Užsienietį, o tokia priemonė konkrečiu atveju būtų neproporcinga.

15. Užsienietis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį. Taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Užsienietis kelią grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl Užsieniečiui turi būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

Atsiliepimas

16. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Užsieniečių registracijos centras, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti jo grąžinimą į užsienio valstybę: Užsienietis kreipėsi dėl vizos išdavimo, kuri jam reikalinga dėl verslo; į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2017 m. gruodžio 17 d. su viza, tačiau prieglobsčio neprašė, nors tokią galimybę turėjo; nuvyko į Vokietiją ir iki vizos galiojimo pabaigos neišvyko; 2,5 metus slapstėsi Europos Sąjungos teritorijoje vengdamas perdavimo į Lietuvos Respubliką; piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Užsieniečiui buvo žinomi jo savavališko, be tinkamų kelionės dokumentų išvykimo iš Vokietijos į Niderlandų Karalystę motyvai, Užsienietis turėjo aiškų tikslą ­– išvengti perdavimo į Lietuvos Respubliką. Tokio Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis, kadangi Užsieniečiui buvo pranešta apie priimtą sprendimą dėl jo perdavimo Lietuvai, tačiau jis pabėgo. Užsieniečio nurodoma aplinkybė, kad Lietuvoje jam kilo pavojus nėra paremta jokiais įrodymais. Užsieniečio tikrasis ketinimas buvo nuvykti į Vokietiją ir ten pasilikti. Užsieniečio elgesys yra spontaniškas, paremtas tuo metu jį užvaldžiusiomis emocijomis ir norais, nesusimąstant apie savo veiksmų pasekmes bei priimant neapgalvotus sprendimus. Yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, trukdys priimti reikalingus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl sprendimo sulaikyti Tadžikistano Respublikos pilietį G. S., gim. (duomenys neskelbtini).

19. Pirmosios instancijos teismas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkino ir sulaikė Tadžikistano Respublikos pilietį G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. spalio 15 d.

20. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 2 dalies, 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 1 punkto nuostatas.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

22. Byloje nustatyta, kad šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija) prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Pažymėtina, jog Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo šiuo metu nagrinėja Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

23. Sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019).

24. Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindžia Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 1 punktu. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas) arba kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko (3 punktas). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes (sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais) yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);

25. Teisėjų kolegijos vertinimu Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 2 dalyje reglamentuoti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę (užsienietis 2018 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo statusą). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 5 dalies 1 punktu, nes Tadžikistano Respublikos piliečio G. S. asmenybė dar tik nustatinėjama, taip pat nėra pakankamai duomenų, iš kurių neginčytinai būtų galima nustatyti, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės teigimu, nagrinėjant Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikta tik pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, todėl gali būti tikslinga atlikti papildomas apklausas, siekiant visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Tai reiškia, jog Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra visiškai aiškūs. Kita vertus, atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį kitose valstybėse, kai jo atžvilgiu priimamas nepalankus sprendimas, yra rimtas pagrindas manyti, kad bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe. Be to, siekdamas išvengti perdavimo į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos, pasinaudojo laisvu asmenų judėjimo režimu ir neteisėtai bei sąmoningai išvyko į Nyderlandų Karalystę, kas taip pat vertintina kaip nebendradarbiavimo faktas su kompetentingomis institucijomis.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 1 punkte numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.

27. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatyti Įstatymo 113 straipsnio reglamentuoti užsieniečio sulaikymo pagrindai ir jį sulaikyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimas, nors priimtas remiantis ne visai teisingais motyvais, yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio Tadžikistano Respublikos piliečio G. S. (G. S.), gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasMilda VainienėDalia Višinskienė