Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Albinui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1986 m. balandžio 22 d. Kelmės rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 10 klasių išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, neįgalaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. 2012 m. birželio 12 d. apie 15 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį, S. M. priklausantį automobilį SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. A. iš esmės kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 12 d. atvežęs tėvus į Kelmės ligoninę, automobilį pasistatė L. Giros gatvėje. Išvažiuodamas matė stovintį kitą automobilį, tačiau kaip į jį atsitrenkė nežino, nes smūgio nepajuto, jokio garso negirdėjo. Jis turi klausos sutrikimų, nešioja klausos aparatą, tą dieną jo nebuvo užsidėjęs, todėl įsitikinęs, kad dėl to neišgirdo atsitrenkimo garso. Iš Kelmės ligoninės tėvus vežė į Šiaulius. Šiaulių ligoninės aikštelėje pamatė išdužusį savo automobilio galinį žibintą, tuomet suprato, kad kažkur atsitrenkė, tačiau policijai apie tai nepranešė. Pripažįsta, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į šalikelėje prie Kelmės ligoninės stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad eidamas link savo automobilio, kurį buvo pastatęs gatvės šalikelėje prie Kelmės ligoninės, pamatė atbuline eiga besisukantį automobilį, išgirdo trenksmą, matė, kaip nuo smūgio sujudėjo jo automobilis. Automobilis, kuris atsitrenkė, stabtelėjo ir nuvažiavo link miesto centro. Jis vijosi nuvažiuojantį automobilį, mojavo rankomis, šaukė, tačiau vairuotojas nesureagavo, net neatsisuko ir automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Jis matė nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį, kurį užsirašė, apie eismo įvykį mobiliuoju telefonu pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai išmatavo įvykio vietą, nubraižė schemą. Šalia jo automobilio mėtėsi išdužusios nuvažiavusio automobilio žibinto šukės.

Liudytojai P. B. ir T. B., Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnai, parodė, kad 2012 m. birželio 12 d. po pietų, gavę pranešimą apie įvykdytą eismo įvykį ir vieno vairuotojo pasišalinimą, nuvykę į nurodytą įvykio vietą Kelmėje, L. Giros gatvėje. Kelkraštyje stovėjo SUBARU markės automobilis, kurio galinis bamperis buvo apgadintas. Automobilio savininkas ir jo sutuoktinė paaiškinę, kad važiuodamas atbuline eiga kitas automobilis atsitrenkė į jų stovintį automobilį, nurodė atsitrenkusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykio schemoje (5 b. l.) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio judėjimo kryptis, kliudytas stovinčio automobilio SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairysis kampas. Šio automobilio galinio bamperio apgadinimai užfiksuoti ir foto nuotraukose, darytose eismo įvykio vietoje (6-8 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos (9 b. l.) matyti, kad automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. A..

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (10 b. l.), foto nuotraukų (12-14, b. l.) matyti, kad 2012 m. birželio 14 d. apžiūrint T. A. automobilį RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti įskilęs galinis kairės pusės žibintas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad T. A., vairuodamas automobilį RENAULT 19, (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį SUBARU FORESTER ir jį apgadino, nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. T. A., vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos gatvės šalikelėje, nesilaikė visų atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai atidus aplinkai, kairiąja galine automobilio dalimi kliudė stovintį kitą automobilį, ko pasekoje, apgadino svetimo automobilio galinį bamperį, tokiu būdu šio automobilio savininkui buvo padaryta turtinė žala.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 231.1. punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punkto nuostatas, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos (5 b. l.), fotonuotraukų (6-8, 12-14 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros akto (10 b. l.), nukentėjusiojo S. M. parodymų, T. A. paaiškinimų, T. A. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į stovintį SUBARU automobilį, dužo T. A. automobilio žibintas, buvo deformuotas SUBARU bamperis girdėjosi ne tik smūgio garsas, bet ir matėsi stovinčio SUBARU sujudėjimas po smūginio kontakto, T. A. vairuojamame automobilyje, jo teigimu, buvo ir du keleiviai - jo tėvai. Abiejų automobilių apgadinimai nėra nežymūs ir nepastebimi. Pagal padarytų apgadinimų pobūdį, eismo įvykio eigą ir aplinkybes, vairuotojas T. A. turėjo girdėti ir jausti, suprasti, kad kliudė kitą automobilį, kuris buvo aiškiai matomas, gabaritais didesnis nei jo vairuojama transporto priemonė. Be to, T. A. po kurio laiko, jo teigimu, nuvažiavęs į Šiaulius, pamatė išdaužtą savo automobilio žibintą, tačiau policijai ir tuomet apie galimai įvykdytą eismo įvykį nepranešė, nepasidomėjo, ar nėra paieškomas. Taigi, vertindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad T. A. suprato padaręs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tą padarė sąmoningai, suvokdamas, kad apgadino kitą transporto priemonę bei siekdamas išvengti atsakomybės.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad T. A. veikoje yra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtys.

T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena nusižengęs (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nusižengia ir baudžiamas pirmą kartą, yra neįgalus, socialiai remtinas, todėl jam skirtina švelniausia nuobauda, numatyta sunkesniojo iš jo įvykdytų pažeidimų įstatymo sankcijoje, - minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo. Pažeidėjo ar jo šeimos narių neįgalumas nėra išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų netaikyti įstatymo numatytas sankcijas už įvykdytus teisės pažeidimus. T. A. tvirtinimas, kad pasišalinimui iš eismo įvykio vietos įtakos turėjusi ta aplinkybė, kad jis turi klausos sutrikimų, o tą dieną nebuvo užsidėjęs klausos aparato, kas sutrukdė išgirsti smūgio garsą, negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, švelninančia atsakomybę. Priešingai, tai parodo vairuotojo neatidumą ir abejingumą eismui ir eismo saugumui, nes žinodamas, kad klausos sutrikimas gali sukelti nepageidaujamai neigiamų pasekmių, privalėjo būti ypatingai atidus arba, pamiršęs klausos aparatą, nutraukti vairavimą, grįžti jo pasiimti ir pan. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

- įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vienam) mėnesiui;

- pripažinti kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi T. A. galutinę nuobaudą paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.