Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-2883-54/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Timorus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trakų akmuo“, trečiajam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ direktoriui Bronislavui Zubui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Timorus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Trakų akmuo“ ir prašė priteisti iš atsakovo 3 776 000 Lt dydžio nuostolių sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas pateikė prašymą, kuriuo prašė, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) areštuoti atsakovui UAB „Trakų akmuo“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pas atsakovą arba trečiuosius asmenis esantį ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo nepakankant – pinigines lėšas 3 776 000 Lt sumai bei uždrausti atsakovui visa apimtimi šiuo nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, o jo nesant arba nepakankant ir piniginėmis lėšomis, disponuoti (įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias visas teises);

2) uždrausti atsakovui (įskaitant, bet neapsiribojant bendrovės darbuotojais, atstovais, kitais įgaliotais asmenimis) atlikti bet kokius ieškovui UAB „Timorus“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose žemės kasimo, lyginimo, rekultivavimo ir kitus darbus.

Prašyme nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti neužtikrintas arba užtikrintas ne visa apimtimi. Vien didelė pareikšto reikalavimo suma turėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovas didelės vertės nekilnojamojo turto neturi, iš vykdomos veiklos gauna mažai pelno, daugumą įsipareigojimų kreditoriams yra užtikrinęs hipotekomis. Ieškovas siekia užtikrinti dėl atsakovo savavališkų ir neteisėtų veiksmų patirtų nuostolių atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Trakų akmuo“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą bei iš jo kylančias visas teises bei mažinti turto vertę. Nesant (trūkstant) tokio turto, teismas nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį bei mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Teismas nutarė, kad bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma iš esmės neturi viršyti ieškinio sumos, t.y. 3 776 000 Lt. Teismas taip pat uždraudė atsakovui UAB „Trakų akmuo“ (įskaitant, bet neapsiribojant bendrovės darbuotojais, atstovais, kitais įgaliotais asmenimis) atlikti bet kokius ieškovui UAB „Timorus“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose žemės kasimo, lyginimo, rekultivavimo ir kitus darbus.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nekilnojamojo turto areštas mažiausiai pažeidžia atsakovo interesus, tačiau iš pridėtų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad UAB „Trakų akmuo“ turimo nekilnojamojo turto - žemės sklypų su statiniais - neužtenka užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Minėti žemės sklypai yra įkeisti, todėl įkaito turėtojas turėtų pirmenybės teisę iš įkeisto daikto išsireikalauti skolos padengimą. Dėl šios priežasties teismas taikė ir kito atsakovui priklausančio turto, t.y. kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštą. Kadangi žemės kasimo, lyginimo ir kt. darbų vykdymas yra vienas iš ieškinio dalykų, teismas uždraudė atlikti šiuos veiksmus. Teismas sprendė klausimą nepranešęs atsakovui, nurodęs, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Trakų akmuo“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis, kaip juridinis asmuo, vykdo arba turi teisę vykdyti veiklą, susietą su kasyba ir karjerų eksploatavimu, jis neturi teisės aktų nustatyta tvarka suteiktų teisių naudoti naudingųjų iškasenų išteklių telkinių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi materialinę bazę vystyti karjerų eksploatavimą. Ieškovas pareiškė ieškinį, norėdamas praturtėti atsakovo sąskaita ir privesti bendrovę prie bankroto, pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

2. Ieškovas neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Paskaičiavus įmonės gaunamą pelną už iš 200 000 m³ iškastos žemės pagamintą produkciją, jis tesudarytų 811 000 Lt. Įvertinus tai, kad atsakovas nemenką dalį karjerinės technikos yra įsigijęs lizingo būdu, gaunamas pelnas ženkliai sumažėja. Apeliantas nesutinka, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra didelės sumos turtinis ginčas. Be to, įmonės finansiniai rodikliai įrodo, jog įmonė neturėtų problemų įvykdyti ateityje galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

3. Žvyras, į kurio kasimą pretenduoja ieškovas, yra valstybės nuosavybė, todėl UAB „Timorus“ neturi jokio juridinio pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius (LR Konstitucijos 47 str., Žemės gelmių įstatymo 2 str.). Jei nuostoliai bus įrodyti, tai į nuostolių atlyginimą teisę išimtinai turi tik valstybė.

4. Dėl grėsmės, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas bei realios grėsmės, jog laikinąsias apsaugos priemones reikia taikyti nepranešus atsakovui apeliantas nurodo, kad įmonė kiekvienais metais plečia savo veiklą bei didina gamybos apimtis, ji yra pelningai veikianti, mokanti mokesčius bendrovė. Įmonė, saugodama ir vertindama užimtas rinkoje pozicijas, gerą vardą bei įvaizdį, būdama Lietuvos karjerų asociacijos narė, niekada nesiėmė ir ateityje neplanuoja imtis neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų pakenkti priimamiems teismo sprendimams.

5. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Trakų akmuo“ yra Lietuvos rinkoje senai veikianti, pelningai dirbanti ir gerai žinoma įmonė, o UAB „Timorus“ įkurta 2006 m. kovo mėn., apie save ir savo veiklą jokių duomenų neteikia, tikėtina, jog ir realios veiklos nevykdo, todėl laikinųjų priemonių taikymas 3 776 000 Lt apimtimi aiškiai suteikia pranašumą ieškovui, o atsakovui gali būti pražūtingas. Nėra šalių interesų pusiausvyros, kadangi negalima lyginti veikiančios, visuomenės ir verslo pripažinimą turinčios įmonės su įmone, kuri net internete neskelbia jokių duomenų apie save bei savo vykdomą veiklą. Ieškovas siekia pasipelnyti iš atsakovo bendrovės, keldamas nepagrįstus reikalavimus.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), o dispozityvumo principas suteikia ieškovui teisę pareikšti reikalavimą savo nuožiūra pasirinktam atsakovui (CPK 13 str.). Taigi ieškovas gali laisvai pasirinkti asmenį, iš kurio reikalaus priteisti pinigų sumą.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Pažymėtina, jog atsakovo tinkamumo, ieškinio sumos, ieškovo teisės vykdyti veiklą, susietą su kasyba ir karjerų eksploatavimu, klausimai yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 45 str., 265 str.). Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl apelianto turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, neturi pagrindo analizuoti, ar ieškovas turi teisę vykdyti kasybos darbus, ar ieškinio suma paskaičiuota tinkamai, ar ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas tinkamam atsakovui. Aplinkybė dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo taip pat negali turėti reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

CPK 144 straipsnio pirmoji dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Šioje byloje pareikšto ieškinio suma yra 3 776 000 Lt. Iš atsakovo pateiktos 2007 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (b.l. 45) matyti, kad UAB „Trakų akmuo“ grynasis pelnas sudaro 1 693 812 Lt. Remiantis šia ataskaita negalima daryti išvados, kad atsakovo UAB „Trakų akmuo“ grynojo pelno ir pareikšto ieškinio, jį teismui patenkinus, sumos santykis užtikrintų gerą bendrovės finansinę padėtį, o ieškinio suma bendrovei yra nedidelė. Esant šioms aplinkybėms, galima teigti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, todėl yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi atsakovui nėra uždrausta naudotis areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, kas užtikrintų prisiimtų bei būsimų įsipareigojimų vykdymą bei įmonės funkcionavimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, taip pat turi nepažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, teisingumo principų (CPK 3 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio dalyko (b.l. 1-6) - prašymo priteisti 3 776 000 Lt dydžio nuostolių sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas - pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus atsakovo turto, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui UAB „Trakų akmuo“ (įskaitant, bet neapsiribojant bendrovės darbuotojais, atstovais, kitais įgaliotais asmenimis) atlikti bet kokius ieškovui UAB „Timorus“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose žemės kasimo, lyginimo, rekultivavimo ir kitus darbus.

Pažymėtina, kad tokia teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškovo pareikštu reikalavimu, t.y. prašymu priteisti nuostolius (CPK 145 str. 2 d.). Reikalavimas dėl žemės kasimo, lyginimo, rekultivavimo ir kitų darbų draudimo nėra pareikštas. Taigi ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštu ieškinio reikalavimu, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės taikyti nėra teisinio pagrindo.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino visų faktinių šiam klausimui spręsti svarbių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė iš dalies neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovui UAB „Trakų akmuo“ (įskaitant, bet neapsiribojant bendrovės darbuotojais, atstovais, kitais įgaliotais asmenimis) uždrausta atlikti bet kokius ieškovui UAB „Timorus“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose žemės kasimo, lyginimo, rekultivavimo ir kitus darbus.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.