- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-136-337/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimto įtariamojo V. S. skundą dėl 2009-12-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam V. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. įtariamas tuo, kad jis, 2009 m. spalio 7 d., apie 16.35 val., Panevėžyje, prie prekybos centro „P. L.“, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų D. S. ir D. Ū. atžvilgiu, tai yra papurkšdamas dujų į akis D. S. ir D. Ū., tuo pakuždamas nukentėjusiųjų pasipriešinimą, iš D. S. pagrobė svetimą, „P. L.“ priklausantį turtą – pinigus –16900 Lt, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Be to, jis įtariamas tuo, kad 2009 m. gruodžio 3 d., apie 16.10 val., įsibraudamas į UAB „P.L.“ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą UAB „P. L.“ darbuotojos D. S. atžvilgiu, o būtent papurkšdamas dujas jai į veidą dujų balionėliu, pagrobė svetimą – UAB „P.L.“ priklausantį turtą – pinigus – 23400 litų, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-12-04 nutartimi V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, o skundžiama Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-12-30 nutartimi įtariamajam V. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, pratęsimo pradžią skaičiuojant nuo anksčiau paskirto suėmimo termino pabaigos.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis V. S. prašo panaikinti 2009-12-30 Panevėžio m. apylinkės teismo nutartį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią švelnesnę kardomąją priemonę. Teigia, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi. Mano, kad teismo išsakyta pozicija apie nusikaltimo sunkumą ir įstatymo sankcijoje numatytą griežtą laisvės atėmimo bausmę suponuoja nuomonę, kad jis jau yra beveik nuteistas už veiką, kurios nepadarė, ir jau savaime jis beveik pripažįstamas kaltu įvykdžius minėtas nusikalstamas veikas, nors tai neatitinka teisinėje valstybėje deklaruojamos nekaltumo prezumpcijos. V. S. skunde nurodo, kad jo tikslas yra, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kuo galima greičiau ir objektyviau ištirtų įvykdytą nusikaltimą, ir kaltus asmenis patraukdami baudžiamojon atsakomybėn, panaikintų jam metamus nepagrįstus, neteisingus įtarimus. Suimtasis skunde nukreipia į tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius suimtų asmenų teises. V. S. manymu, tai, jog jis yra įtariamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, yra didžiulė ikiteisminio tyrimo pareigūnų klaida. Ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-16 jis yra parašęs prašymą, kuriame nurodė tiesos baudžiamojoje byloje nustatymui reikšmingas aplinkybes – tai, kad jis vieno iš nusikaltimų, kurių padarymu yra įtariamas, vykimo metu, buvo visai kitoje nei įvykdyta nusikalstama veika vietoje. Šios jo nurodytos aplinkybės, galinčios kardinaliai pakeisti baudžiamosios bylos eigą, nebuvo patikrintos. Be to, pareiškime bei nutartyje remiamasi procesiniu veiksmu – asmens atpažinimu, kurio metu jis, V. S., buvo atpažintas „iš ūgio, kūno sudėjimo, apatinio žandikaulio“. V. S. nurodo, kad šio procesinio veiksmo metu jis vienintelis iš atpažinime dalyvavusių vienodo kūno sudėjimo asmenų buvo apsirengęs sportiniais, išsiskiriančiais rūbais. Minimame procesiniame veiksme dalyvavusio gynėjo pastabos yra įrašytos į protokolą. Suimtajam nesuprantama, kodėl jis nedalyvavo pratęsiant kardomąją priemonę, kai dėl kardomosios priemonės pratęsimo buvo atvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio AVPK areštinę.
Skunde suimtasis nurodo, kad yra neteistas, 2009 metų kovo mėnesį jam buvo atlikta galvos smegenų operacija – pašalintas smegenų auglys ir jis dabar turi būti pastoviai stebimas medikų, be to, po 2009-12-03 įvykdyto jo sumušimo jis patiria didžiulius galvos skausmus. Šie duomenys apie jo sveikatą yra žinomi prokurorei bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau ši informacija apie labai prastą jo sveikatos būklę yra ignoruojama. V. S. mano, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti jam taikant vieną ar kelias švelnesnes priemones, be to, jo tėvai gali sumokėti užstatą. Teigia, kad jį paleidus iš suėmimo, jis kiek galėdamas toliau padės ikiteisminio tyrimo pareigūnams šioje baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą, nuo pareigūnų ir teismo nesislapstys, kviečiamas atvyks ir liudytojų neįtakos.
Teismo posėdyje suimtasis V. S. bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas V. S. pratęsta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Apylinkės teismas, pratęsdamas V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teisingai konstatavo, kad nutarties dėl suėmimo pratęsimo priėmimo dieną suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę. Byloje surinkti duomenys, t. y. paties įtariamojo, taip pat liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys ir kita bylos medžiaga leidžia teigti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis V. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, už kurias sankcijose numatytos griežtesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.
Skundžiama nutartimi įtariamajam V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ar daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Tyčinių veikų, kurių padarymu įtariamas V. S., pobūdis ir sunkumas – jis įtariamas padaręs du tyčinius nusikaltimus panaudojant fizinį smurtą, vienas kurių priskiriamas apysunkių, o kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat gresiančių griežtų bausmių tikimybė, bei tai, kad įtariamasis būdamas darbingas nedirba bei neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje V. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė – suėmimas V. S. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, kad būdamas laisvėje jis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nors suimtasis V. S. nėra teistas, tačiau jis įtariamas padaręs dvi tyčines BK 180 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas nuosavybei panaudojus fizinį smurtą, po vienos iš jų jis buvo tuoj pat sulaikytas, be to, jis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik V. S. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta. Aukščiau nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai yra patvirtinti šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, kuriais abejoti nėra pagrindo. Skunde nurodomos aplinkybės, jog įtariamasis yra neteistas, jam 2009 m. kovo mėn. buvo atlikta galvos operacija, išvados dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrįstumo nekeičia bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų suėmimo pagrindų buvimo nepaneigia. Suimtasis teigia apie jam būtinąjį periodinį sveikatos patikrinimą bei medicininės pagalbos suteikimą. Dėl šių aplinkybių teismas pažymi, jog duomenų, kad suimtajam reikalinga medicininė pagalba negali būti suteikta jam esant suimtam, byloje nėra. Tokie duomenys nepateikti ir skundą nagrinėjančiam teismui.
Suimtojo teiginiai apie švelnesnių kardomųjų priemonių galimą paskyrimą, taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo taipogi nepaneigia. Kartu pažymėtina, kad kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo švelnesne kardomąja priemone iniciatyvą ir teisę bylai esant ikiteisminiame tyrime turi tik prokuroras (BPK 139 str.).
Įtariamasis skunde pažymi, jog jis nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamo 2009-10-07 nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis pažymi, jog nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės termino pratęsimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas pratęsti jam suėmimą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl suimtojo argumentų apie jo kaltės dėl jam inkriminuojamo 2009-10-07 plėšimo nebuvimą bei įrodymų vertinimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje šiuo metu yra baigtas ir vyksta supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, po ko seka bylos su kaltinamuoju aktu perdavimas pirmosios instancijos teismui, kuris skunde keliamus kaltės bei įrodymų vertinimo klausimus išspręs priimdamas įstatymu numatytą procesinį sprendimą.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas V. S. pratęsta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str. 1 d., 2 d.,
nutaria:
Suimtojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-12-30 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.