- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- A-999-492/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01281-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legra“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Rokiškio miškų urėdijai
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Legra“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Rokiškio miškų urėdijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Legra“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydamas panaikinti: 1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-298 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir spendimas Nr. 1SS-(7.5.)-298); 2. NŽT Rokiškio skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 25SD-(14.25.104.)-2768 „Dėl Zlūbiškio durpių telkinio“ (toliau – ir sprendimas Nr. 25SD-(14.25.104.)-2768); 3. NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 25SK-(14.25.110.)-1072 „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 229-1), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, Jūžintų seniūnijoje, Zalūbiškio kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatytų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir sprendimas Nr. 25SK-(14.25.110.)-1072); 4. NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 „Dėl Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646).
Pareiškėjas nurodė, kad yra durpių perdirbimo įmonė, ruošianti skirtingos frakcijos durpių žaliavą, skirtą profesionaliai substratų gamybai, pagrindinė jos veiklos vieta – Galų k., Kazitiškio sen., Ignalinos r. Įvertinus viešai pateikiamą formaciją apie Zalūbiškio durpyną, nuspręsta išplėsti gamybą ir kreiptis dėl durpių gavybos atnaujinimo Rokiškio r. esančiame Zalūbiškio durpių telkinyje. Pažymėjo, kad Zalūbiškio durpių telkinys įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklių registre. Pareiškėjas nurodė 2013 m. lapkričio 19 d. pateikęs prašymą NŽT Rokiškio skyriui dėl Zalūbiškio durpių telkinio, prašydamas stabdyti žemės sklypo formavimo ir perdavimo miškų urėdijai ar kitiems fiziniams / juridiniams asmenims procesą, kol bus baigtos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. NŽT Rokiškio skyrius atsisakė tenkinti minėtą prašymą. Nesutiko su atsakovo argumentu, kad Zalūbiškio durpių telkinys panaikintas ar kitaip pakeistas jo statusas. Tvirtino, kad ginčijamo žemės sklypo statusas lieka nepakitęs – detaliai išžvalgytas Zalūbiškio durpių telkinys, todėl būtina vadovautis nustatytu sklypo statusu, pagal kurį sklypas yra detaliai išžvalgytas, esamas, tinkamas tolimesnei eksploatacijai – nėra išnaudotas. Mano, kad tokiam sklypui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. 121 patvirtinto Išnaudotų durpynų naudojimo pagal tikslinę paskirtį plano (toliau – ir Planas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. gegužės 6 d. įsakyme Nr. 131/189 patvirtintos Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programos (toliau – ir Programa) nuostatos. Atsakovas nenurodo ir neaišku, kuo remiantis žemės sklypui, kuriame yra Zalūbiškio durpių telkinys, taikytos procedūros, įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Mano, kad Įsakymas Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646) ir sprendimas Nr. 25SK-(14.25.110.)-1072 priimti be teisinio pagrindo, vadovaujantis teisės aktu, kuris šiuo atveju netaikytinas: Metodikoje nėra jokios nuorodos, kad ji taikytina naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoms, o Žemės reformos įstatyme yra nuoroda į atskirus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Laikėsi pozicijos, kad negalėjo būti rengiamas Zalūbiškio durpių telkinio žemėtvarkos projektas ir Rokiškio miškų urėdijai suprojektuotas 47,94 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 229-1/3, nes šiuo veiksmu pakeičiama žemės paskirtis ir nustatoma miškų ūkio paskirties žemė, o tai neteisėta ir pažeidžia galiojančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, jo 5.3 punktą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 121 nuostatas Zalūbiškio durpynas turi būti paliekamas renatūralizacijai, šis įsakymas pakeistas 2004 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. D1-410. Tvirtino, kad atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją akivaizdu, kad Zalūbiškio durpynas, kurio išteklių likutis – 19 000 t., niekaip negali būti vertinamas ir skiriamas išnaudotų durpynų naudojimo programai.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, skundžiami sprendimai ir įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktais, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, prašė pareiškėjo skundo netenkinti (I t., b. l. 59–68).
Atsakovas paaiškino, kad Rokiškio r. Jūžintų kadastro vietovės teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinta NŽT Rokiškio skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2)-928, į jame patvirtintą Laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens sklypų sąrašą įtraukta, be kita ko, Zalūbiškio kaime esanti laisva valstybinė žemė, ši informacija buvo paskelbta NŽT interneto tinklalapyje ir Rokiškio rajono laikraštyje „Gimtasis laikraštis“ (Nr. 126 (10322); skelbime buvo nurodytas terminas (2011 m. lapkričio 9 d.), iki kada NŽT Rokiškio skyriui pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, nuomoti iš valstybės ar naudoti patikėjimo teise žemę, turėjo pateikti prašymus. Urėdija prašymą suprojektuoti 500,00 ha žemės Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte naudoti patikėjimo teise NŽT Rokiškio skyriui pateikė 2011 m. lapkričio 8 d. NŽT Rokiškio skyriaus įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-992 „Dėl sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus įgyti nuosavybėn žemę, mišką, nuomoti ir patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovėje, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), į kurį Urėdija įtraukta kaip asmuo, pageidaujantis valdyti patikėjimo teise 500 ha ploto valstybinę žemę. Pagal Metodikos 31 punktą patvirtintas pretendentų sąrašas yra teisinis pagrindas žemėtvarkos skyriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. 2011 m. gruodžio 22 d. įvyko asmenų, pateikusių prašymus patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę Jūžintų kadastro vietovėje, susirinkimas, jo metu Urėdijai be kitų pageidaujamų patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypų suprojektuotas 47,94 ha žemės sklypas, Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646, plane pažymėtas Nr. 229-1 (buvusio Zalūbiškio durpyno teritorijoje). Parengtas Rokiškio r. Jūžintų k. v. žemės reformos žemėtvarkos projektas NŽT Rokiškio skyriuje eksponuotas nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. vasario 28 d., visi suinteresuoti asmenys per projekto viešo svarstymo laikotarpį galėjo dėl šio projekto pareikšti NŽT Rokiškio skyriui pasiūlymus ir pretenzijas; ši informacija buvo paskelbta NŽT interneto tinklalapyje ir Rokiškio r. laikraštyje „Gimtasis laikraštis“ (Nr. 17 (10362)). Pretenzijų dėl parengto projekto nepareikšta. Sprendime Nr. 25SK-(14.25.110.)-1072 suformuotas 47,5547 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 7330/0003:12) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre valstybinės žemės patikėtinio – NŽT – vardu. Remdamasis teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 70 punkte nurodė, kad pagal Tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakyme Nr. 39 patvirtintos Kietųjų naudingųjų išteklių klasifikacijos 24 punkte nurodytus kriterijus naudingųjų iškasenų telkiniai priskiriami valstybės išperkamiems. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, pažymėjo, kad Tarnyba 1998 m. kovo 20 d. rašte Nr. 1-19-181 „Dėl valstybės išperkamų naudojamų telkinių žemių“, adresuotame Panevėžio apskrities viršininkui, nurodė, kad į naudojamų telkinių, kurių žemes išperka valstybė, sąrašą įrašyti telkiniai, kurių naudotojai pagal Įstatymą ir Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarką, patvirtintą Lietuve Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarime Nr. 792, su Tarnyba yra sudarę išteklių naudojimo sutartis arba pateikę prašymus jas sudaryti. Minėtame sąraše buvęs Zalūbiškio durpynas neįrašytas; rašto priede „Panevėžio apskrities naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių sąrašas“ įrašytas vienintelis Rokiškio r. esantis Degesynės durpių telkinys. Nurodytų duomenų pagrindu parengtas ir Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 24 d įsakyme Nr. 1295ž patvirtintas Rokiškio r. Jūžintų k. v. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, patikslintas Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. 2421ž ir NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-928. Šiame plane buvusi Zalūbiškio durpyno teritorija priskirta laisvos žemės fondo žemei, o Rokiškio r. Jūžintų k. v. žemėtvarkos projektas, patvirtintas įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646, buvo rengiamas vadovaujantis šiuo valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planu. NŽT Rokiškio skyrius jokios kitos informacijos apie Rokiškio r. esantį Zalūbiškio durpių telkinį iš Tarnybos negavo, nors Tarnyba NŽT Rokiškio skyriui nuolat teikia informaciją ir grafinę medžiaga apie Žemės gelmių gistre įregistruotus ir aprobuotus naujus (išžvalgytus) telkinių plotus, esančius Rokiškio r. savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas iki 2013 m. lapkričio 19 d. nesikreipė į NŽT dėl buvusio Zalūbiškio durpių telkinio žemės gelmių detalaus tyrimo (žvalgybos) laisvoje valstybinėje žemėje ir neatliko jokių veiksmų, nurodytų teisės aktuose tam, kad galėtų atlikti geologinius darbus buvusiame Zalūbiškio durpyne, kurio užimama teritorija iki Jūžintų k. v. žemėtvarkos projekto patvirtinimo (2012 m. gegužės 11 d.) buvo priskirta laisvos žemės fondo žemei. Sprendime Nr. 25SD-(14.25.104.)-2768 cituojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 121, kuriame patvirtintas Planas, Plane nurodant, kad Zalūbiškio durpynas turi būti paliekamas renatūralizacijai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. D1-410 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 121 „Dėl Išnaudotų karjerų ir durpynų naudojimo pagal tikslinę paskirtį plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtiname Pažeistų durpynų (pelkių) naudojimo pagal tikslinę paskirtį plane Zalūbiškio durpynas priskirtas prie durpynų, kurie gali būti panaudoti kitos ūkinės veiklos vystymui. Pažeistų durpynų (pelkių) naudojimo pagal tikslinę paskirtį plane nurodyti pakeitimai dėl Zalūbiškio durpyno naudojimo faktiškai nekeičia buvusio Zalūbiškio durpyno statuso, nes Zalūbiškio durpių telkinys nepriskirtas prie durpynų, kurie gali būti panaudoti durpių gavybai. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 22 d.), pagal kurį parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami su Tarnyba, jeigu projektuojamoje teritorijoje yra naudojamų ar išžvalgytų nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT jokios kitos informacijos apie Rokiškio r. buvusį Zalūbiškio durpių telkinį (ar šis telkinys išžvalgytas ir nenaudojamas) nėra gavusi, į tai, kad jis Pažeistų durpynų (pelkių) naudojimo pagal tikslinę paskirti plane nepriskirtas prie durpynų, kurie gali būti panaudoti durpių gavybai, Jūžintų kadastro vietovės žemėtvarkos projektas nebuvo derintas su Tarnyba. Atsiliepime cituojamos Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 3D-130/D1-144, jų 2 ir 3.3 punktai, nurodoma, kad pareiškėjas, leidimui, suteikiančiam teisę Zalūbiškio durpyne atlikti žvalgybą ir paiešką bei šį durpyną naudoti, gauti prašymą turėtų suderinti pagal Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos 25 punkte nustatytą tvarką.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismą sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra (b. l. 53–54).
Tarnyba nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385 (2011 m. rugpjūčio 17 d. redakcija) patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18.6 punktą parengti žemėtvarkos tvarkos projektai turi būti derinami su Tarnyba, jeigu projektuojamoje teritorijoje yra naudojamų ar išžvalgytų nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių. Zalūbiškio durpių telkinys įrašytas Žemės gelmių registre kaip detaliai išžvalgytas nenaudojamas naudingųjų iškasenų telkinys. Pažeidžiant minėto teisės akto nuostatas parengtas teritorijos, kurioje išsidėstęs Zalūbiškio durpių telkinys, žemės reformos žemėtvarkos projektas su Tarnyba nederintas. Skundžiamame NŽT sprendime pateikti faktai dėl Tarnybos pateiktos informacijos Panevėžio apskrities viršininko administracijai apie Panevėžio apskrities naudingųjų iškasenų telkinių pasiskirstymą ne visiškai atitinka tikrovę. Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 5.2 punktą, Tarnyba teikė visų Rokiškio rajono naudojamų telkinių duomenis, kuriais vadovaujantis šių telkinių užimami plotai buvo priskirti valstybės išperkamai žemei. Zalūbiškio durpių telkinys į šį sąrašą nepateko, kadangi jis tuo metu buvo nenaudojamas. 2001 m. Tarnyboje parengtas ir perduotas Panevėžio apskrities viršininko administracijai visų Panevėžio apskrities naudingųjų iškasenų telkinių sąvadas, kuriame buvo išskirti ir Rokiškio rajono išžvalgyti naudojami bei nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai; šiame sąvade Zalūbiškio durpių telkinys priskirtas prie detaliai išžvalgytų nenaudojamų telkinių, kuriems žemės reformos požiūriu taikytina Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostata, jog nenaudojamų telkinių teritorijoje žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus, t. y. bendrąja tvarka ši žemė priskiriama neprivatizuojamai žemei. Šiuo metu Zalūbiškio durpių telkinys įrašytas Žemės gelmių registre kaip detaliai išžvalgytas nenaudojamas naudingųjų iškasenų telkinys, kurio ištekliams taikytinos Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės gelmių išteklius naudoti ateityje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismą sprendimą priimti savo nuožiūra, nurodė, kad sprendimo Nr. 25SK-(14.25.110.)-72 pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 44/1669603) įregistruota: 47,5547 ha miškų paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2848-6077, esantis Rokiškio r. sav., Zalūbiškio k., Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į jį, NŽT patikėjimo teisė į šį žemės sklypą ir šiam žemės sklypui nustatyti kelio servitutai (0,1627 ha ploto ir 0,0719 ha ploto) ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo registro įstatymo 4 straipsnis) (b. l. 36–37).
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Rokiškio mišikų urėdija (toliau – ir Urėdija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, prašė skundo netenkinti (b. l. 126–127).
Urėdija pažymėjo, kad NŽT Rokiškio skyrius 2011 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 25SD-1427 informavo Urėdiją apie pradedamą rengti Rokiškio r. Jūžintų sen. Jūžintų kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nurodė, kad pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypus, gali pateikti prašymus NŽT Rokiškio skyriui. NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 2 d. įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-928 nustatytu terminu Urėdija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 3 d. raštu Nr. (12-1)-D8-2117 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2D-1142-(8.2), pateikė 2011 m. lapkričio 7 d. prašymą Nr. B1-522 Jūžintų kadastro vietovėje 500 ha plote suprojektuoti žemės sklypus miškų įveisimui. Tenkinant nurodytą prašymą, Jūžintų kadastro vietovėje buvo suprojektuotas 47,5547 ha žemės sklypas nenaudojamame Zalūbiškio durpyne; už žemės sklypo projektavimo darbus sumokėta Urėdijos lėšomis. Remiantis sprendimu Nr. 25SK-(14.25.110.)-1072, 47,5547 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2848-607, kadastrinis Nr. 7330/0003:12 Jūžintų k. v., esantis Rokiškio r., Jūžintų sen., Zalūbiškio k., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtiniu įregistruota NŽT iki atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo perduoti šį žemės sklypą patikėjimo teise Urėdijai valstybinėms funkcijoms atlikti. Pareiškėjas, teigdamas, kad Zalūbiškio durpių telkinys įregistruotas Lietuvos Respublikos gelmių išteklių registre, nepateikia tai patvirtinančių atitinkamų valstybės institucijų išduotų oficialių įrodymų. Remiantis skundžiamais sprendimais, rengiant ir tvirtinant Jūžintų kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektą, pastarasis rėmėsi oficialia Tarnybos pateikta informacija, kad minėtoje teritorijoje nėra naudojamų ar išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių. Taigi, skundžiami sprendimai ir įsakymas yra teisėti ir jų naikinti nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu (I t., b. l. 166-177) pareiškėjo UAB „Legra“ skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 „Dėl Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (su pakeitimais, padarytais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2)-1475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 „Dėl Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“) ir jame patvirtintą Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą tiek, kiek 47,5547 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 229-1, suprojektuotas valstybės įmonei Rokiškio miškų urėdijai. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 25SK-(14.25.110.)-1072 „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 229-1), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, Jūžintų seniūnijoje, Zalūbiškio kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatytų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ 1 punktą. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-298 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 25SD-(14.25.104.)-2768 „Dėl Zalūbiškio durpių telkinio“. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 5.2 punktą (originali redakcija), teikė visų Rokiškio rajono naudojamų telkinių duomenis, kuriais vadovaujantis šių telkinių užimami plotai buvo priskirti valstybės išperkamai žemei. Zalūbiškio durpių telkinys į šį sąrašą nepateko, kadangi jis tuo metu buvo nenaudojamas. Pabrėžta, kad Zalūbiškio durpynas nuo 1997 m. liepos 17 d. iki šiol įrašytas į valstybinį Žemės gelmių registrą, šio fakto jokia valstybės institucija ignoruoti negali. Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18.6 punktą (2011 m. rugpjūčio 17 d. redakcija) NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas, prieš priimdamas 2012 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 „Dėl Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (b. l. 72–76), privalėjo parengtą žemėtvarkos projektą derinti su Tarnyba, jeigu projektuojamoje teritorijoje yra naudojamų ar išžvalgytų nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių; šiuo atveju projektuojamoje teritorijoje buvo išžvalgytas nenaudojamas durpynas. Teismas pabrėžė, kad ši Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo norma nėra savitikslė, nes ji skirta užtikrinti valstybės žemės gelmių išteklių tinkamą valdymą, naudojimą, disponavimą, o žemės gelmių ištekliai yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (žr. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Net nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas (tai ypač aktualu šioje administracinėje byloje), nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje (Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis).
Teismas konstatavo, kad NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas, prieš priimdamas 2012 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 „Dėl Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ jo nederino su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, todėl įsakymas Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 yra neteisėtas, neatitinkantis paminėtų teisės aktų nuostatų, inter alia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, jo 9 straipsnyje, įtvirtintų valstybės turto valdymo, naudojimo visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principų. Atsižvelgiant į tai, NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 „Dėl Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (su pakeitimais, padarytais NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 25VĮ-(14.25.2)-1475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 „Dėl Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“) ir jame patvirtintas Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas tiek, kiek 47,5547 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis Nr. 229-1, suprojektuotas valstybės įmonei Rokiškio miškų urėdijai, panaikinti.
Skundžiami vėlesni sprendimai iš esmės yra panaikinti todėl, kad jie negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jeigu tokiu nėra įsakymas Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 25SK-(14.25.110.)-1072 „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 229-1), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, Jūžintų seniūnijoje, Zalūbiškio kaime, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatytų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ 1 punktas panaikinti, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5.)-298 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 25SD-(14.25.104.)-2768 „Dėl Zalūbiškio durpių telkinio“ panaikinti kaip dėl paminėtų argumentų nepagrįstai bei neteisėtai įtvirtinantys UAB „Legra“ skundo nagrinėjimą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 554, jo dalis, yra grindžiamas pripažintais neteisėtais bei šiuo teismo procesiniu sprendimu panaikintais administraciniais sprendimais.
III.
Atsakovas NŽT Rokiškio skyrius (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 187-195), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ir pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliantas mano, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovo priimtus teisės aktus. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškia jo teisių pažeidimas, kokias konkrečias teises ar teisėtus interesus jis turi ir gina. Laikosi pozicijos, kad Tarnyba nebuvo pateikusi atsakovui duomenų apie Zalūbiškio durpyną, todėl jis nebuvo įtrauktas į neprivatizuojamos žemės plotą. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytą argumentą, kad pareiškėjas iki 2013 m. lapkričio 19 d. nesikreipė į NŽT dėl buvusio Zalūbiškio durpių telkinio žemės gelmių detalaus tyrimo (žvalgybos) laisvoje valstybinėje žemėje ir neatliko jokių veiksmų, nurodytų teisės aktuose tam, kad galėtų atlikti geologinius darbus buvusiame Zalūbiškio durpyne, kurio užimama teritorija iki Jūžintų k. v. žemėtvarkos projekto patvirtinimo, buvo priskirta laisvos žemės fondo žemei. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, kad apie Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą buvo paskelbta NŽT svetainėje, vietinėje spaudoje, projektas buvo viešai eksponuojamas, todėl pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su šia viešai prieinama informacija. Akcentuoja, kad teismas nevertino Tarnybos teiginių, jog 2001 m. Tarnyboje buvo parengtas ir perduotas Panevėžio apskrities viršininko administracijai Panevėžio apskrities naudingųjų iškasenų telkinių sąvadas, kuriame buvo išskirti Rokiškio rajono išžvalgyti naudojami ir nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai. Šiame sąvade Zalūbiškio durpių telkinys buvo priskirtas prie detaliai išžvalgytų nenaudojamų telkinių, kuriems taikytinos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatos, t. y. bendrąja tvarka ši žemė priskiriama neprivatizuojamai žemei. Mano, kad Tarnyba niekuo nepagrindė minėto teiginio, nepateikė teismui šį faktą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad prašė pirmosios instancijos teismo pripažinti Tarnybos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Mano, kad toks veiksmas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip sudarant galimybę objektyviai įvertinti surinktus įrodymus, kurių faktiškai nevertino pirmosios instancijos teismas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Rokiškio mišikų urėdija pareiškimu prisidėjo prie apeliacinio skundo (II t., b. l. 7-8). Prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ir pareiškėjo skundą atmesti.
Urėdija nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 1-4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Legra“ užsiima durpių perdirbimo veikla, todėl turi teisinį suinteresuotumą ginčo žemės sklypu, kuris buvo perduotas Urėdijai. UAB „Legra“ yra numačiusi investicijas į Zalūbiškio durpyną, apskaičiavusi durpių kiekius, sudarančius prielaidą ekonomiškai naudingai eksploatacijai. Pažymi, kad NŽT neginčijo pareiškėjo teisinio suinteresuotumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl laiko tokį argumentą nauju, rodančiu siekį vilkinti teismo procesą. Pareiškėjas mano, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pritaria teismo atliktam įrodymų vertinimui. Pažymi, kad apeliantas neneigia, jog Zalūbiškio durpių telkinio žemėtvarkos projektas parengtas ir Urėdijai 47,49 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas suprojektuotas neteisėtai, o tik bando pateisinti savo neteisėtą veikimą informacijos neturėjimu. Tikina, kad informacija apie Zalūbiškio durpyną atsakovui turėjo būti žinoma iš 2001 metų naudingųjų iškasenų telkinių sąvado. Pažymi, kad prie Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1295ž pateiktas žemėlapis aiškiai parodo, jog Rokiškio rajono Jūžintų kadastro vietovėje yra Zalūbiškio durpynas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, dalies, kuria buvo suprojektuotas ir perduotas valdyti patikėjimo teise trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Rokiškio miškų urėdijai 47,5547 ha ploto žemės sklypas, į kurį patenka Zalūbiškio durpių telkinys, taip pat NŽT Rokiškio skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir NŽT 2014 m. vasario 5 d. sprendimo, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus sustabdyti 47,5547 ha žemės sklypo perdavimą patikėjimo teise Rokiškio miškų urėdijai bei NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra durpių perdirbimo veikla užsiimanti bendrovė, kuri turi interesą naudoti Zalūbiškio telkinyje esančias naudingąsias iškasenas – durpes, ginčijamais sprendimais šis interesas yra pažeistas, kadangi Zalūbiškio telkinys perduotas patikėjimo teise valdyti Rokiškio miškų urėdijai, pakeista žemės naudojimo paskirtis į miškų ūkio.
Apelianto manymu, pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą jis gina ir kuo pasireiškia jo ginamos teisės (teisėto intereso) pažeidimas, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pareiškėjo suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.
Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo suinteresuotumą patvirtina aplinkybė, jog bendrovė yra durpių perdirbimo įmonė, taigi ji turi teisėtą interesą, gavusi atsakingos institucijos leidimą, naudoti žemės gelmių išteklius ir šis teisėtas interesas galimai yra pažeistas ginčijamais administraciniais teisės aktais pakeitus žemės, kurioje yra Zalūbiškio durpių telkinys, paskirtį į miškų ūkio ir perdavus šią žemę patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai, todėl pareiškėjo teisėtas interesas gintinas teisme.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijoje yra naudingųjų iškasenų (durpių) telkinys, 1997 m. liepos 17 d. įregistruotas Žemės gelmių registre (I t., b. l. 55-57). Registro duomenimis naudingosios iškasenos pagal kategoriją (121) yra priskirtos detaliai išžvalgytiems vertingiems ištekliams (1999 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos 4 priedas). Registro duomenimis ištekliai yra nenaudojami. Pažymėtina, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių Zalūbiškio durpių telkinio priskyrimą detaliai išžvalgytiems nenaudojamiems telkiniams.
Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) buvo numatyta, kad visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo sprendiniai ir jų poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.
Institucija, organizuojanti ir atliekanti valstybinius žemės gelmių tyrimus, nustatanti žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas, kontroliuojanti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus, kurianti, sauganti ir valdanti valstybinę geologinę informacijos sistemą, atliekanti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2013 m. kovo 3 d.) 18.6 punktas numatė, kad tuo atveju, jeigu projektuojamoje teritorijoje yra naudojamų ar išžvalgytų nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai turi būti derinami su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Ginčijamu NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 buvo patvirtintas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2012 metais parengtas Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ir projekto plane asmenims suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai, kuriuo, be kita ko, valstybės įmonei Rokiškio miškų urėdijai buvo suformuotas valdyti patikėjimo teise 47,5547 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, į kurį patenka detaliai išžvalgytas nenaudojamas Zalūbiškio durpių telkinys. NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1475 minėtas įsakymas buvo pakeistas, pakeičiant Rokiškių miškų urėdijai patikėjimo teise perduoto žemės sklypo paskirtį į miškų ūkio (I t., b. l. 117-118).
Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Jūžintų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas būtų suderintas su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Apeliantas tvirtina, kad jis neturėjo duomenų apie ginčo teritorijoje esantį detaliai išžvalgytą nenaudojamą Zalūbiškio durpių telkinį, todėl žemės reformos žemėtvarkos projektas nebuvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai įstatymu yra pavesta įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 1 p.). Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę; atlikti valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; organizuoti žemės išteklių naudojimo stebėseną (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p., 10 p., 14 p.) ir kitas įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su žemės administravimu, planavimu, naudojimu ir pan. Vieni iš pagrindinių Žemės įstatyme numatytų žemės administravimo tikslų yra planuoti ir įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui; planuoti ir įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti. (Žemės įstatymo 33 str. 1 d. 2 p., 3 p.). NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi plačius įgaliojimus veikti srityje, susijusioje su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, be kita ko turi teisę teises teisės aktų nustatytąja tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų asmenų informaciją ir pasiūlymus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimais; pagal kompetenciją naudotis valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (NŽT nuostatų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, 8.1 p., 8.4 p.), naudotis Žemės informacinės sistemos duomenimis, kurie remiantis NŽT direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 21.7 punktu turi būti suderinti su Žemės gelmių registro duomenimis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, netinkamai vykdė savo pareigas teritorijų planavimo srityje, nepagrįstai patvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektą teritorijos, kurioje yra nenaudojamų naudingųjų iškasenų, nesuderintą su institucija, atsakinga už žemės gelmių naudojimo ir apsaugos sąlygas.
Pažymėtina, kad žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju kalbama apie žemę, turinčią vertingų išteklių, todėl ši aplinkybė suponuoja santykių, susijusių su tokios žemės priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą. Valstybės, šiuo atveju veikiančios per savo patikėtinę NŽT, pareiga yra rūpintis šiais gamtos objektais, užtikrinti jų apsaugą. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas derinti žemės, kurioje yra naudojamų ar išžvalgytų nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių, reformos žemėtvarkos projektus su atsakinga institucija nėra savitikslis, juo siekiama užtikrinti ypatingo nuosavybės teisės objekto apsaugą, todėl tokio reikalavimo pažeidimas nėra formalus ir sudaro pagrindą pripažinti institucijos administracinius teisės aktus, priimtus nesilaikant šio reikalavimo, neteisėtais.
Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų, iš esmės remiasi ta aplinkybe, kad Tarnyba neįvykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos iki 1998 m. gegužės 1 d. pateikti tuometiniam apskrities viršininkui duomenis apie naudingųjų iškasenų ir juose naudojamų telkinių teritorijų plotus ir ribas. Šie argumentai nepagrįsti ir atmestini, nes, kaip jau minėta anksčiau, valstybinės žemės patikėtinė NŽT turi plačius įgaliojimus ir teises sprendžiant klausimus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, ji privalo valstybinę žemę tvarkyti laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir šiuo atveju jos pareigų netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas kitos institucijos veiksmais. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Tarnyba 1998 m. balandžio 1 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 385 5.2 punkto (originali redakcija) pagrindu turėjo pareigą teikti informaciją apie išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir juose naudojamų telkinių teritorijų plotus ir ribas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta neturinčiais jokios teisinės reikšmės ginčijamo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 teisėtumui apelianto argumentus, kad informacija apie rengiamą žemėtvarkos projektą buvo paskelbta viešai ir suinteresuotiems asmenims suteikta galimybė teikti pastabas ir pasiūlymus, taip pat argumentus, jog ginčo sklypas atitinkamais administraciniais teisės aktais buvo priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui, kadangi šios aplinkybės niekaip nepaneigia atsakovo pareigos teritorijų planavimo darbus atlikti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-646 dalis, susijusi su valstybės įmonei Rokiškio miškų urėdijai suprojektuotu 47,5547 ha ploto žemės sklypu, į kurį patenka Zalūbiškio durpių telkinys, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Pirmosios instancijos teismas kitus pareiškėjo reikalavimus pagrįstai laikė išvestiniais, todėl atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkintas pagrindinis reikalavimas, patenkino ir išvestinius.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas. Jis prašo priteisti 909,74 Eur dydžio išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo palankus pareiškėjui (buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas) pareiškėjas įgijo teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str.). Pareiškėjo patirtas išlaidas įrodo jo pateikti dokumentai: 2014 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, paslaugų detalizacija ir mokėjimo nurodymas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų dydis yra neadekvatus suteiktai paslaugai, jis gerokai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodomą maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistiną sumą (449,64 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ir specialaus pasirengimo reikalaujantys fakto ar teisės klausimai, byla laikytina nesudėtinga, nereikalaujanti didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija vertina, jog prašoma priteisti 909,74 Eur suma yra neproporcinga ir mano, jog adekvati suma, kuri gali būti priteista už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra 315 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Legra“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 315 Eur (trys šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.