Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. e2-10238-446/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
e2-10238-446/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03060-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
G. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Eglė Rybelienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-10238-446/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03060-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.1; 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.6.2; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.6

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 16 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Eglei Rybelienei

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui G. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. L. jo nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu V. L. ir G. L. santuoka buvo nutraukta, jų nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina V. L., priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui iš vaiko tėvo G. L. periodinėmis išmokomis po 400 Litų (116 Eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus D. L. gyveno su motina, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po motinos mirties D. L. gyvena su savo močiute V. G. (V. L. motina), kuri anūką augina ir išlaiko. Kauno miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 6 d. potvarkiu Nr. M1-1057 D. L. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta V. G. Atsakovas G. L. daugiau nei 14 metų nemoka priteisto išlaikymo savo sūnui, jokia kita forma neprisidedama prie vaiko išlaikymo, nesidomi vaiko priežiūra, auklėjimu, sveikata, neturi tinkamų sąlygų vaiko auginimui ir gyvenimui, veda netinkamą gyvenimo būdą, kuris nesuderinamas su vaiko auginimu, todėl tėvo valdžia atsakovui turi būti apribota neterminuotai.

3. Ieškovės atstovė teisme ieškinį palaikė, paaiškino, kad nutraukus vaiko tėvų V. L. ir G. L. santuoką, vaikui buvo 9 mėnesiai, vaikas liko gyventi su savo motina Kaune, atsakovas išvyko gyventi į Šiaulius, nuo to laiko atsakovas sūnaus nelankė, išlaikymo jam neteikė. Ryšys tarp tėvo ir sūnaus nėra susiformavęs, sūnus tėvo faktiškai nepažįsta, atsakovas pastangų nedėjo ir šiuo metu nededa, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas, priešingai, geranoriškai sutiko, kad sūnumi rūpintųsi jo buvusios sutuoktinės motina. Ieškovė nereikalauja, kad apribojus tėvo valdžią iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas sūnui, nes ji yra pajėgi išlaikyti anūką, kurį išlaikyti padeda vaiko motinos seserys, gyvenančios Vokietijoje ir Amerikoje, atsisako nuo šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Atsakovas nuomonės teisme nepareiškė, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mirus vaiko D. L. mamai, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atliko D. L. vaiko situacijos vertinimą. 2024 m. spalio 2 d. atsakovas G. L. skyriaus darbuotojui paaiškino, kad jis yra D. biologinis tėvas, sūnaus gyvenime nedalyvauja nuo sūnaus 9 mėn. amžiaus, išlaikymo sūnui neteikia, mirus sūnaus mamai, nori dalyvauti sūnaus gyvenime, nors šiuo metu neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, tačiau dės pastangas sukurti ryšį su sūnumi ir sudaryti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo išklausyta D. nuomonė. D. nurodė, kad biologinio tėvo nėra matęs, su juo nebendravęs, jo net nepažįsta, gyventi su juo nenori. D. laikinai apgyvendintas V. G. šeimoje. Šiaulių rajono socialinių paslaugų centras G. L. inicijavo atvejo vadybos procesą. Pagalbos plano peržiūroje G. L. atsisakė atvejo vadybos ir mobilios komandos pagalbos, nurodė, kad sūnaus auginti neturi galimybių, sutinka, kad vaikas augtų močiutės ir kitų artimųjų priežiūroje. Atsakovas G. L. atsisakė priimti socialinę pagalbą, todėl Šiaulių rajono socialinių paslaugų centras atvejo vadybos procesą nutraukė. Išvadą duodanti institucija laiko, kad ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo yra pateiktas vadovaujantis vaiko interesais ir turėtų būti patenkintas.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

6. Byloje nustatytas, kad atsakovas yra D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovo ir jo sutuoktinės V. L. santuoka nutraukta, sutuoktinių nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina V. L., priteistas išlaikymas sūnui iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad D. L. motina V. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 25 d. laikino apgyvendinimo aktu Nr. 2VLA-464 nepilnametis D. L. laikinai apgyvendintas pas močiutę V. G..

7. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-29982-1192/2024) išduotas teismo leidimas paimti vaiką D. L. iš jo atstovo pagal įstatymą – vaiko tėvo G. L. Teismo nutartyje konstatuota, kad vaiko tėvas su nepilnamečiu sūnumi nebendravo nuo tada, kai nepilnamečiui buvo 9 mėnesiai, vaiko motinai mirus, nepilnametis buvo apgyvendintas močiutės V. G. namuose, vaiko tėvas 2024 m. spalio 18 d. raštiškai informavo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, kad neturi galimybės auginti nepilnametį, nurodė, kad sutinka, kad nepilnametis augtų motinos artimųjų aplinkoje. Kauno miesto savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 6 d. potvarkiu Nr. M1-1057 D. L. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2024 m. lapkričio 15 d., jo rūpintoja paskirta V. G., rūpybos vieta – (duomenys neskelbtini).

8. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

9. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovas G. L. sūnaus D. faktiškai neaugino, su juo visiškai nebendravo, išlaikymo neteikė, nutrūkus santuokai, kurioje sūnus buvo gimęs, vaiko gyvenime faktiškai nedalyvavo, todėl ryšys, būdingas vaiko ir tėvo ryšiui, tarp jo ir sūnaus nesusiformavo dėl atsakovo aplaidumo ir abejingumo. Atsakovas po sūnaus motinos mirties nesiekė ištaisyti padėties, nesiėmė jokių veiksmų, kad ryšys su sūnumi būtų atkurtas. Priešingai, atsisakė priimti socialinę pagalbą, vaiko teisių apsaugos specialistams nurodė, kad neturi galimybės auginti nepilnametį, sutinka, kad sūnus augtų motinos artimųjų aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos specialistams D. L. patvirtino, kad jis savo tėvo nepažįsta, su juo nebendrauja. Aplinkybės – tėvui ir sūnui nesuformavus tarpusavio ryšio dėl praeityje susiklosčiusių gyvenimiškų sąlygų, jų gyvenimas skyrium nuo vaiko kūdikystės iki jo paauglystės (15 metų amžiaus), sūnus gali jaustis nesaugus psichologiškai, kyla grėsmė būti nepatenkintiems esminiams vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kitiems poreikiams, yra pakankamos konstatuoti, jog sūnaus apgyvendinimas su tėvu būtų traumuojanti patirtis vaikui.

10. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę į pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo, išlaikymo, nerodė iniciatyvos ir nedėjo pastangų, kad padėtis pasikeistų, aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas pakeis savo požiūrį, elgesį, gyvenimo būdą, tėvo ryšį su vaiku atkurs ir sudarys geras sąlygas vaikui augti, nenustatyta. Visuma aplinkybių sudaro pagrindą neterminuotam atsakovo tėvo valdžios apribojimui.

11. Išlaikymas nepilnamečiam D. L. iš jo tėvo G. L. priteistas Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, ieškovė kitokio išlaikymo priteisti neprašo, todėl išlaikymas iš atsakovo šiuo sprendimu nepriteistinas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

13. Duomenų apie tai, kad nepilnamečio D. L. laikinoji rūpintoja V. G. netinkamai atlieka rūpintojos pareigas, nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti su jo laikinąja rūpintoja, ją paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

14. Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo. Šioje byloje valstybės patirtas išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 19,72 Eur. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas. Kadangi atsakovas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas, todėl ieškinį patenkinus, iš jo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

15. Kadangi ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų išlaidų šioje byloje, todėl iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo laikinąja rūpintoja V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti laikinąją rūpintoją V. G. priteisto D. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. L. valstybei 19,72 Eur (devyniolikos eurų 72 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė