- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- Ik-758-422/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- O. Č., V. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vidas Adomaitis
- Kategorijos
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,
atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Gražinai Urbonavičienei ir Saulei Anisimovienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui Mantui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. Č. ir V. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai O. Č. ir V. Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 17 d. atsisakymą (sprendimą) Nr. 87/(PAV)-D2-153, kuriuo atsisakyta pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos suformavimui sprendiniams; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos suformavimui sprendiniams ( b.l. 9-15).
Patikslintame skunde pareiškėjai nurodė ir teismo posėdžių metu pareiškėjų atstovas paaiškino, jog pareiškėjai yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkai. O. Č. vardu 2010 m. rugsėjo mėn. 06 d. buvo įregistruotas ūkis ir tuo pagrindu išduotas ūkininko ūkio registravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) .
UAB „Geoma" (projekto rengėjas) pagal pareiškėjų (planavimo organizatoriai) užsakymą parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos suformavimui, kurio sprendiniai 2013 m. sausio mėn. 03 d. buvo pateikti tvirtinimui (pritarimui) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau- KRAAD). Pareiškėjai 2013 m. sausio mėn. 17 d. KRAAD raštu Nr. 87/(PAV)-D2-153 buvo informuoti, kad atsakovas UAB „GEOMA LT" parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniams nepritaria. Atsakovo atsisakymas pritarti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniams yra nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžia pareiškėjų teises, kadangi nepritarus rengiamo projekto sprendiniams, negali būti tvirtinamas pats projektas bei atliekamos tolimesnės procedūros. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-23 patvirtinta ataskaita (toliau – ir Ataskaita) ir joje esančiu Preliminarios potvynių grėsmės teritorijos žemėlapiu, planuojamas sklypas patenka į preliminarios potvynių grėsmės teritorijas, kurios gali būti užtvindytos potvynio, tačiau tam, kad galėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo ( toliau – ir STĮ) 20 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriuo rėmėsi atsakovas, atsisakydamas derinti projekto sprendinius, turi būti tiksliai nustatyta ir identifikuota potvynių užliejama teritorija, nes vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas, kuris patenka tik į preliminarią potvynių grėsmės teritoriją dar nereiškia, jog jis taip pat patenka ir į potvynių užliejamą teritoriją. Ataskaitoje parengtame žemėlapyje pažymėtos ne potvynio užliejamos teritorijos, o teritorijos, kurioms potvyniai potencialiai gali sukelti grėsmę. Pareiškėjų nuomone, potvynio užliejama teritorija negali būti tapatinama su teritorija, kuriai potvyniai potencialiai tik gali (o gal ir ne) sukelti grėsmę. Ataskaitos 124 punkte nurodyta, kad siekiant preliminariai identifikuoti teritorijas, kurioms potvyniai potencialiai gali kelti grėsmę, šalia IV skyriuje išskirtų vandens telkinių buvo nustatytos teritorijos, kurias gali užtvindyti potvyniai kartą per 1000 metų. Šiuo atveju priešingas aiškinimas akivaizdžiai neatitiktų ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija savo internetiniame tinklalapyje yra nurodžiusi, kad žemėlapis yra tik orientacinis, nes nėra tikslių žemės paviršiaus reljefo duomenų ir nėra galimybių tiksliai nustatyti teritorijų, kurios gali būti užliejamos potvynių. Nenustačius potvynių užliejamos teritorijos bei jos ribų, o teisės aktais net apskritai nesant apibrėžtai užliejamos teritorijos sąvokai, atsakovas negalėjo konstatuoti, kad žemės sklypas patenka į potvynių užliejamą teritoriją ir atitinkamai remtis LR STĮ 20 str. 3 d. 3 p. Nurodė, jog Ataskaitoje nurodama formuluotė „potencialiai gali sukelti“ visiškai nereiškia, kad potvynis neabejotinai įvyks (ar gali įvykti). Pareiškėjų ir jų atstovo nuomone, analizuojant preliminarios grėsmės potvynių teritorijos žemėlapį, galima pastebėti, jog teritorijoms, kurioms potvyniai potencialiai gal kelti grėsmę, yra priskirtos didelės Kauno senamiesčio teritorijos, Nemuno sala, kurioje neseniai buvo pastatyta „Žalgirio" arena, dalis Vilijampolės ir Marvelės kvartalų, kitos užstatytos Kauno miesto dalys. Kauno mieste esanti Jonavos gatvė 1926 metais buvo užtvindyta potvynio, nors ši miesto zona patenka į potvynio užliejamą teritoriją, tačiau joje naujų pastatų statyba nėra draudžiama. Pareiškėjai atkreipė dėmesys į tai, kad Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita yra patvirtinta praėjus dvejiems metams (2012 metais) po planavimo sąlygų (išduotos 2010 metais) kaimo plėtros žemėtvarkos projektui išdavimo, todėl KRAAD nurodytas Preliminarus potvynių grėsmės žemėlapis nėra ir negali būti pakankamas pagrindas nepatvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kaimo plėtros žemėtvarkos projekto. KRAAD atsisakymu pritarti projekto sprendiniams yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei pareiškėjų teisėtų lūkesčių principai, nes išdavus planavimo sąlygas pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad iš esmės jokių kliūčių įgyvendinti savo, kai žemės sklypo savininkų teises nebus, juo labiau, kad planavimo sąlygos buvo išduotos paties atsakovo, o dėl rengiamo projekto pareiškėjai jau yra patyrę didelių išlaidų, todėl KRAAD atsisakymas pritarti projekto sprendiniams ne tik nesuderinamas su aukščiau paminėtais Konstituciniais principais, bet kartu pažeidžia kertinius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (LR CK 1.5 str.) ir nepagrįstai trukdo pareiškėjams įgyvendinti savininko teises (LR CK 4.37 str.). Pažymėjo, jog pareiškėjai nuo 1948 metų gyvena Raudondvario miestelyje ir jų duomenimis didesnis vandens pakilimas per laikotarpį nuo 1959 iki 2012 metų buvo tik 1979 m. ir 2010 m. Kadangi pagal STR 2.03.03:2005 potvynis apibrėžiamas kaip upės vandens režimo fazė, kasmet pasikartojanti tuo pačiu sezonu, vadinasi, užliejama teritorija LR STĮ 20 str. 3 d. 3 p. kontekste galėtų būti laikoma tiktai ta teritorija, kuri yra užliejama kiekvienais metais (kasmet). Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo jokio pagrindo vadovautis preliminarios potvynių grėsmės teritorijos žemėlapiu bei LR Vyriausybės nutarimo 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343“Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9 punkto ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 3 p. nuostatomis, draudžiančiomis naujų pastatų statybas potvynio užliejamose teritorijose ir neapsaugotas nuo potvynio. Be to, atsižvelgiant į galimą Nevėžio upės lygio pakilimą, pastatas yra projektuotas iškeliant jį ant polinių pamatų taip, kad gyvenamosios patalpos būtų virš galimo užliejimo lygio. Projektas parengtas atsižvelgiant į konkrečią esamą situaciją, konkrečią projektuojamos sodybos vietą, išnagrinėjus gruntų stiprumą, gruntinio vandens lygį numatytoje vietoje, todėl net ir tuo atveju, jei kiltų potvynis, nėra jokios grėsmės, kad dėl jo atsirastų neigiamos pasekmės, nes statiniui, esant pastatytam ant polių, iš esmės yra eliminuojama bet kokia grėsmė tiek asmenų, tiek turto, tiek aplinkos saugumui.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodė, jog pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijoje patvirtinto bendrojo plano (2009-01-29 Nr. TS-1) 1-ą brėžinį "Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai" planuojama teritorija patenka į rekreacines/bendro naudojimo teritorijas. Pagal Bendrojo plano 4-ą brėžinį "Turizmas ir rekreacija" planuojama teritorija priskiriama rekreacinėms (tpl3), trumpalaikio poilsio statinių statybos teritorijoms (R2), tačiau Bendrojo plano aiškinamajame rašte, skirsnyje "Bendrojo plano sprendinių privalomumas" yra nurodyta, jog, norint nustatyti teritorijos reglamentą, būtina nagrinėti ne tik grafinę, bet ir tekstinę dalį. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 18 lentelėje "Rekreaciniai sklypai ir teritorijos" yra nurodyti visi sklypai ir teritorijos, turinčios rekreacinių sklypų ir teritorijų statusą. Pagal šią lentelę Raudondvaryje nagrinėjamoje vietoje (t.y. tarp Senojo ir Naujojo tilto) yra nurodytas tik vienas rekreacinis sklypas, t.y. 1,25 ha neprivati teritorija, rezervuota Kauno rajono savivaldybei, kurioje numatomos trumpalaikio poilsio statinių statybos, t.y. paplūdimys, o ginčo teritorija nėra įtraukta į 18-ą lentelę, todėl, pareiškėjų nuomone, planuojama teritorija nepatenka į rekreacines teritorijas (tpl3), trumpalaikio poilsio statinių statybos (R2), o priklauso rekreacinės/bendro naudojimo teritorijoms. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams priklausančio žemės sklypo tikslinė paskirtis yra žemės ūkio, žemės sklypas yra ne miestui priskirtoje teritorijoje bei didesniame nei 0,5 hektaro plote, todėl vadovaujantis LR Ūkininko ūkio įstatymo 11 str., LR aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo", nėra jokių teisinių kliūčių ūkininko ūkio statybai. Kadangi atsakovas nepagrįstai žemės sklypui taikė nuostatas, reglamentuojančias rekreacines teritorijas bei neteisingai taikė Nutarimo XXXIII skyriaus 134.2 punkto nuostatas, draudžiančias statyti naujus pastatus, dėl to atsakovo atsisakymas pritarti UAB „GEOMA LT" parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos suformavimui sprendiniams yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos suformavimui sprendiniams.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime ( b.l. 72-74) ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. sausio 17 d. raštu Nr. 87/(PAV)-D2-153 pagrįstai atsisakė pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros projektui, nes pagal 2012m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-23 patvirtintą Preliminarios potvynių grėsmės teritorijos žemėlapį (http://gis.gamta.lt/potvyniai/) planuojamas sklypas patenka į preliminarios potvynių grėsmės teritorijas, kurios gali būti užtvindytos potvynio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3dalies 3papunkčio ir Lietuvos Respublikos 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXIX skyriaus 127.9 punkto nuostatomis, kol sklypas patenka į potvynio metu užliejamas teritorijas ir neapsaugotas nuo potvynio, naujų pastatų statyba draudžiama. Apsaugos nuo užliejimo priemonės teritorijų planavimo dokumentais nenustatytos. Remiantis 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. TS-1patvirtintu Kauno rajono bendruoju planu (toliau - BP) planuojamas sklypas patenka į rekreacines teritorijas (tpl3), kuriose yra galimos tik trumpalaikio poilsio statinių statybos (R2). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 XXXIII skyriaus 134.2 punktu, rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama: statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų, išskyrus statybą esamose namų valdose. Specialiųjų planų sprendiniai (šiuo atveju O. Č. ir P. V. Č. rengiamo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos suformavimo specialusis planas) turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pritarti UAB „GEOMA LT“ parengto kaimo plėtros projektui. Atsakovo nuomone, minėti klausimai teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti sprendžiami keičiant Bendrąjį planą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. gruodžio 8 d. yra išdavęs planavimo sąlygas Nr.1002 dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo keitimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą ( b.l. 86-87) ir minėtos institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Kauno rajono savivaldybė administracija 2010-11-24 išdavė planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti Nr. ŪSS-73 (toliau - Planavimo sąlygų sąvadas). Kauno rajono savivaldybės administracija Planavimo sąlygų sąvade nurodė institucijas, kurios išduoda planavimo sąlygas, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno r. žemėtvarkos skyrius ir Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (Planavimo sąlygų sąvado 5 punktas). Už Planavimo sąlygų sąvade nurodytas kitų institucijų išduotas planavimo sąlygas trečiasis suinteresuotas asmuo nėra atsakingas. Kiekviena suinteresuota institucija savo kompetencijos ribose išduoda planavimo sąlygas ir sprendžia, ar nustatytos sąlygos yra išpildytos derinamame projekte.Kauno rajono savivaldybės administracija nedalyvauja tolimesniame kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengime, derinime ir tvirtinime. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija (LR Žemės įstatymo 39 straipsnio 4 dalis). Savivaldybės administracijos atstovas pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į rekreacines teritorijas, tačiau Bendrojo plano aiškinamajame rašte (Bendrojo plano sprendinių privalomumas 14p.) yra nurodyta, jog bendrajame plane nustatyti reglamentai neriboja galimybės žemę naudoti pagal esamą paskirtį, todėl ginčo žemės sklypą pagal jame nurodytą žemės ūkio paskirtį naudoti galima.
Skundas paliekamas nenagrinėtas.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjos O. Č. vardu nuo 2010-09-09 yra įregistruotas ūkininko ūkis (duomenys neskelbtini) . (b.l.19). Pareiškėjams minėtu adresu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,8869 ha žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ( b.l.l 17-18).
Pareiškėjai 2010-09-30 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų sąvado Kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti išdavimo ūkininko sodybos vietos parinkimui (b.l.39).2010-11-24 Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė Planavimo sąlygų sąvadą kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti Nr. ŪSS-73 (b.l.35). Kaip sudėtinė sąvado kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti dalis buvo nurodytos LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-11-16 išduotos sąlygos Nr. 942 ( b.l. 35, 37).
UAB „Geoma LT“ parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos formavimui pareiškėjams priklausančiame 0,8869 žemės sklype Raudondvario kaime (b.l. 20-34), LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas šioje administracinėje byloje ginčijamu raštu 2013-01-17 Nr. 87/(PAV) –D2-153 atsisakė pritarti minėto projekto sprendiniams ( b.l. 63).
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1dalies 1punktą žemėtvarkos schemos ir planai (projektai), žemėvaldos planai (projektai) yra priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Konkrečiu atveju yra parengtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas- Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pareiškėjams priklausančio 0,8869 žemės sklypo valdoje. Vertinant ginčo dokumentą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintus specialiojo teritorijų planavimo proceso etapus, darytina išvada, jog yra atlikti veiksmai iki baigiamojo etapo.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 dalį baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio derinimo ir teikimo tvirtinimo bendrąją tvarką, 1 dalis numato, jog prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3)patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. LR Žemės įstatymo 43 str. 3 dalyje įtvirtinta, jog Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba (LR Žemės įstatymo 43 str. 3 d., Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 2d. 3p.).
Teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra kilęs ginčas tarp planavimo sąlygas išdavusios institucijos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir planavimo organizatorių – pareiškėjų, kurių iniciatyva UAB „Geoma LT“ parengė kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos formavimui, tačiau planavimo sąlygas išdavusi institucija atsisakė pritarti jo sprendiniams. Ginčas kilęs iki valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvados pateikimo, todėl jam turi būti taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl teritorijų planavimo ginčų nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos, yra konstatavęs, jog Teritorijų planavimo procese dalyvaujantys asmenys privalo kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas dėl sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso stadijose nuo planavimo sąlygų išdavimo momento iki valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų išvados dėl parengtų teritorijos planavimo dokumentų pateikimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančių teisės normų apibendrinimo II dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 20, l. 570-574).
Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjai būtų kreipęsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kaip į ikiteisminę instituciją šios kategorijos bylose. Kadangi pareiškėjai nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, pareiškėjų skundas dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 17 d. rašto Nr. 87/(PAV)-D2-153 panaikinimo ir išvestinio reikalavimo- įpareigojimo iš naujo svarstyti šį klausimą-paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1p.).
Skundą palikus nenagrinėtą, pareiškėjams grąžintinas 2013-03-12 sumokėtas už skundą žyminis mokestis ( ABTĮ 42 str. 1d. 5p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 42 straipsnio 1dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų O. Č. ir V. Č. skundą palikti nenagrinėtą.
Įsiteisėjus nutarčiai, pareiškėjams O. Č. ir V. Č. grąžinti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą AB Swedbank 2013-03-12 ( mokėtojas A. V., dokumento Nr. 271) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.