Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė. G. P. ir O. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje turėjo sūnų V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad G. ir O. P., gyvendami santuokoje, įgijo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas 1992 m. vasario 12 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-1721 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 ir registruotas pareiškėjos močiutės G. P. vardu.

6. Byloje esantys medicininiai mirties liudijimai patvirtina, kad O. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini); G. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad jos močiutė po sutuoktinio O. P. mirties nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio turto paveldėjimo, paveldėjimo dokumentai liko nesutvarkyti. Byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš byloje esančio Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės 2025 m. vasario 13 d. liudijimo matyti, kad A. S. yra priėmusi G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (teismo pastaba: …notarės liudijime suklysta G. P. mirties data: vietoj (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini)).

8. Pareiškėja savo pareiškime taip pat nurodė, kad palikimą, likusį po sutuoktinio O. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pareiškėjos močiutė G. P.. Ji ir toliau gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo visą turtą, visu turtu naudojosi kaip savo, neišskirdama sutuoktinio dalies, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis tarnybomis, naudojosi likusiais sutuoktinio daiktais: buities prietaisais, baldais, knygomis ir pan. 2022 m. gegužės 18 d. G. P. vardu buvo sudaryta sutartis su UAB „Ignitis“ dėl elektros energijos tiekimo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitų, „Perlo“ terminalo kvitų matyti, kad G. P. po jos sutuoktinio mirties buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros ir mokami mokesčiai už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą UAB „Šiaulių energija“, už butui teikiamą elektros energija UAB „Ignitis“, už teikiamas televizijos paslaugas UAB „Balticum TV“, už daugiabučių namų savininkų bendrijos teikiamas komunalines paslaugas.

9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

10. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos močiutė G. P. po savo sutuoktinio O. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. liko gyventi bendrąja jungtine nuosavybe įgytame būste, toliau juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko kitus buvusio bendro turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu, kartu užgyventu turtu. Taigi, G. P. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau iki pat savo mirties rūpinosi turimu turtu ir perėmė visą palikėjo turėtą turtą, pasilikdama gyventi tame pačiame būste. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos močiutė G. P. savo sutuoktinio O. P. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjo mirties. G. P. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. G. P. turto priėmimas po sutuoktinio O. P. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjos močiutė G. P. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Kitų įpėdinių turtui paveldėti nėra, vienintelis G. ir O. P. sūnus V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Kitas suinteresuotas šioje byloje asmuo – valstybės įmonė Turto bankas dėl pareiškėjos prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

13. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjos močiutė paveldėjo, praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

14. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos močiutė G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio O. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.