- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- ATP-1228-626/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00305-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį 420 eurų dydžio bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.50 val., Ignalinos rajone, Ginučių kaime, vairavo automobilį Mercedez Benz (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Apeliantas teigia, kad neprivalėjo pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalį lankyti papildomus vairuotojų mokymus, o teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui jam atsistatė pagal ATPK 330 straipsnio nuostatas. Mano, kad esant nevienareikšmei įstatymo nuostatai, visos aplinkybės turi būti aiškinamos jo naudai, net jei ir ankstesniais nutarimais buvo nutarta kitaip, nes dar nebuvo dabar pateikiamų įrodinėjimo priemonių – Lietuvos profesinės saugos lygos Kompleksinės specialistų komisijos 2015 m. sausio 29 d. išvadų, atitinkančių ATPK 256 straipsnyje nustatytus įrodymus. Nurodo, kad 2011 m. kovo 18 d. nutarimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 1 mėnesiui baigėsi jau seniai, vairuotojo pažymėjimas buvo policijos žinioje, vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2020 m., tačiau Kelių policija jo negrąžino, nevykdydama 30 straipsnio 2 dalies nuostatų. Remdamasis Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimais, nurodo, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktu. Taip pat nurodo, kad asmens teisių ir laisvių apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai (Konstitucinio teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjekto pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose (LVAT sprendimai Nr. II-4/2006, I8-15/2007, 1444-4/2008, 1502-12/2012).
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė atsiliepimą, kuriame prašo M. J. skundo netenkint, 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo nepanaikinti ir nepakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Apeliaciniame skunde apeliantas neginčija fakto, kad būtent jis vairavo automobilį Mercedes Benz (v. n. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje. Skunde keliamas ATPK 128 straipsnio 1 dalies taikymo klausimas.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių administracinė atsakomybė numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu M. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 000 Lt bauda ir specialios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi nuobauda palikta nepakeista. Vairuotojo pažymėjimo sulaikymo data – 2011 m. vasario 27 d. Nutarimas dėl specialios teisės atėmimo buvo vykdomas nuo 2011 m. gegužės 28 d. iki 2011 m. birželio 27 d. Bauda sumokėta 2011 m. liepos 25 d. M. J. 2015 m. rugpjūčio 20 d. automobilį vairavo pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui (terminas pasibaigė 2011 m. birželio 27 d.), tačiau neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes jis jam nebuvo grąžintas dėl neįvykdytų vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. J. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši teisė jam nebuvo grąžinta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. J. argumentai, jog ATPK 330 straipsnio nuostatos konkuruoja su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, nepagrįsti, todėl atmetami. ATPK 330 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nukreipiančioji teisės norma, kuria remiantis pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, iš jo paimti dokumentai grąžinami nustatyta tvarka. Šią tvarką nustato tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (24 straipsnio 3 dalis), tiek ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. 1V-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad vertinant prarastos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę susigrąžinimą, būtina vadovautis pirmiau minėtais teisės aktais (LAT administracinė byla Nr. 2AT-28-2014, 2AT-22-2014).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi pažeidimo ir galiojanti bylos nagrinėjimo metu) 24 straipsnio (Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas) 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, minėta teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarka yra įtvirtinta ne poįstatyminiu aktu, o įstatymu. To paties įstatymo 2 straipsnio 40 dalies 2 punktas nustato, kad papildomas vairuotojų mokymas, tai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ apraše. Šio ministro įsakymu patvirtinto aprašo 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrąžinti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą bei kitus dokumentus. Pirmiausiai – galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (aprašo 12.1 punktas) ir papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymėjimą, išduotą pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai nubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teisės atėmimą (aprašo 12.2 punktas). Tik įvertinęs gautus Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, dalyvaujant pareiškėjui, priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą (aprašo 15 punktas).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. J. teisė vairuoti transporto priemones nustatyta tvarka nebuvo grąžinta, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. J. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam nebuvo grąžinta.
Apelianto pateikta Lietuvos profesinės saugos lygos Kompleksinės specialistų komisijos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio dėl terminų ir jų apibrėžties įstatymuose tobulinimo, ji ginčijamų galiojančių įstatymų nuostatų nepaneigia, todėl nėra pagrindo į ją atsižvelgti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimą nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.