- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2YT-3413-1008/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01346-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- A. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, A. J. ir P. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė po tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir po motinos K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą faktiškai šį turtą valdydamas kaip savą.
Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties liko palikimas – ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine pareiškėjo mama K. J., kuri jau buvo silpnos sveikatos, todėl tėvo palikimą valdyti priėmė pats pareiškėjas, nes į notarą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po pareiškėjos mamos K. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą taip pat niekas nesikreipė, o visą palikimą toliau valdė pareiškėjas. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 1988 metų yra deklaruotas tėvų namuose, jis kartu su tėvais rūpinosi tiek senstančiu sergančiu tėvu, tiek vėliau iki pat jos mirties – mama. Pareiškėjas rūpinosi namais, juos tvarkė, pagal poreikį, savo supratimą ir galimybes remontavo, tvarkė aplinką, mokėjo visus reikiamus mokesčius, t. y. vykdė savo kaip turto savininko veiksmus ir tokiu būdu priėmė po tėvo ir motinos mirčių likusį palikimą. Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis jokių interesų, nes pareiškėjo brolis ir sesuo į tėvų turtą nepretenduoja bei sutinka, kad turtas atitektų pareiškėjui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. J., o (duomenys neskelbtini) mirė palikėja K. J., kurie buvo pareiškėjo A. J. tėvai. Palikėjai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, ir santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos rašto dėl informacijos suteikimo, pareiškėjas A. J. minėtu nekilnojamojo turto adresu yra deklaruotas nuo (duomenys neskelbtini) ir gyvena iki šiol. Telšių regiono atliekų tvarkymo centro ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių vandenys“ pažymos patvirtina, kad minėtu adresu įsiskolinimų nėra, mokesčiai sumokėti. UAB „Ignitis“ pranešimai taip pat patvirtina, jog nekilnojamojo turto adresu kasmet buvo vartojama elektros energija. Iš Mažeikių rajono 2 notaro biuro pranešimo nustatyta, kad mirus pareiškėjo tėvams, paveldėjimo bylos notaro biure neužvestos.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Byloje nustatyta, kad po palikėjų A. J. ir K. J. mirčių į notarų biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjas A. J. tiek po tėvo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), tiek po motinos K. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirčių faktiškai ėmė valdyti palikėjų paliktą nekilnojamąjį turtą, taip pat mokėjo visus su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius ir elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. J. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), ir po motinos K. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. J. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė po tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir po motinos K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirčių atsiradusius palikimus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.