Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. 2015-04-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-04-05 00.02 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., Tauragėje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Subaru Legacy Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė L. Š., būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,61 promilių), o 2009-06-04 baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Tokiais veiksmais G. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinis skundas tenkintinas, G. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas G. Š. teigia, kad 2015-04-05. 00.02 val. neblaivus automobilio nevairavo, o sėdėjo keleivio vietoje, automobilį vairavo I. K.. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, su tokiais pažeidėjo argumentais nesutinka. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. Š. kaltė dėl nurodyto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo įrodyta neabejotinai.

Remiantis ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs G. Š. apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai G. Š. pripažino kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimo dalį dėl G. Š. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria žemesniosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Apeliantas skunde teigia, kad tą dieną būdamas neblaivus automobilio nevairavo, automobilį vairavo I. K., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl G. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1–2), pareigūnų B. L. ir Ž. Č. tarnybiniais pranešimais ir parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 3–4, 79–81), asmens blaivumo testu (b. l. 5) ir kita byloje esančia medžiaga. Policijos pareigūnai B. L. ir Ž. Č. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2015 m. balandžio 5 d. 00.02 val., patruliuojant Tauragės m., (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo iš miško dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Subaru Legacy Outback“. Kadangi tarnybiniu automobiliu stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo įjungę artimųjų žibintų šviesas ir minėtas automobilis atvažiavo jiems iš dešinės pusės, todėl aiškiai matė, kad automobilio vairas buvo kairėje pusėje ir vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis. Įjungę specialias šviesas ir garso signalus automobilį pasivijo ir sustabdė. Sustabdžius automobilį pastebėjo, kad vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo susikeitė vietomis su keleivio vietoje sėdėjusiu asmeniu. Priėjus prie automobilio vairuotojo vietoje jau sėdėjo I. K., o šalia, keleivio vietoje, sėdėjo G. Š. (b. l. 3–4). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas B. L. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad buvo vėlus metas, buvo trumpam sustoję, nes matė, jog keliu parvažiuoja automobilis. Atpažino automobilio markę, aiškiai matėsi, kad vairavo vyriškis. „Subaru“ automobilis parvažiavo iš miško dideliu greičiu iš šono, iš dešinėje pusėje esančio kelio. Tarnybinis automobilis stovėjo statmenai į gatvę, 5–10 metrų nuo kelio, buvo apšvietę automobilį. Sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl stabdė. Tarnybinį automobilį vairavo kolega Ž. Č., o jis sėdėjo keleivio pusėje. Iš karto pradėjo stabdyti, panaudodami švyturėlius ir garso signalą. Kol sustabdė, užtruko apie pusantros minutės. Sustoję matė, kad automobilis pajuda atgal, kad keleivis su vairuotoju mėgina apsikeisti vietomis. Matėsi siluetai, kai keleivis su vairuotoju keitėsi vietomis. Prieš išlipdamas iš automobilio matė, kad „Subaru“ automobilis sujudėjo. Jis priėjo prie automobilio „Subaru Outback“ iš vairuotojo pusės. Prie vairo sėdėjo moteris, šalia vyriškis. Moteris buvo prisisegusi saugos diržą. Paprašė, kad atidarytų bagažinę. Kol mergina išlipo, jis priėjo prie kolegos paklausti, ar ir jis matė apsikeitimą vietomis. Tikrinant bagažinę pasakė, kad jie susikeitė vietomis. Vyriškio aprangos nepamena, matėsi vyriškas sudėjimas, buvo aukštas, trumpais plaukais. Patikrino dokumentus. Moteris buvo blaivi, lyg prašė susitarti, kad jie nebaustų vyriškio. Užsiminė, kad gal kažką kitaip eina padaryti. Vyriškis neigė, kad vairavo. Vyriškio blaivumas kėlė abejonių. Moters pažeidimų neįžvelgė. Asmeniškumo jokio neturėjo. Be to, parodė, kad praėjo 14 sekundžių nuo visiško sustojimo iki priėjimo prie automobilio (b. l. 79). Kaip liudytojas teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas Ž. Č. taip pat patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad dirbo su kolega B. L.. Buvo su tarnybiniu automobiliu „Skoda Yeti“, kurį vairavo jis. Automobilyje buvo senas vaizdo registratorius bei buvo diktofonas. Teigė, kad pravažiuojantis automobilis buvo visiškai apšviestas ir akivaizdžiai matė, kad „Subaru“ automobilį vairavo vyras. Jokių abejonių nekilo. Tarnybinis automobilis stovėjo sankryžoje, statmenai, buvo įjungtos artimosios šviesos. Automobilio greitis sukėlė įtarimą. Įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Stabdomas automobilis sustojo ne iš karto. Jis pasakė, kad apsikeitė vietomis. Matė, kad persėdo. Kolega priėjo prie automobilio. Išlipo moteris, kai sustabdė, nes jau buvo apsikeitę. Vyriškis prašė neįforminti, nes turi mažą vaiką, prašė pasigailėti, nes vairuoja vilkiką. Moteris irgi prašė susitarti. Jai pretenzijų neturėjo, jos blaivumo nustatyti nereikėjo, nes ji buvo keleivė. Mano, kad apsikeisti vietomis galima labai greitai. Teigė, kad garso įraše girdisi jo emocijos. Jokių abejonių, įtarimų dėl apsikeitimo nebuvo.

Apygardos teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės paneigia apelianto nurodytą įvykių versiją, t. y., kad įvykio dieną jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o vairavo I. K.. Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o vairavo I. K., skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinę poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog I. K. parodymai, kad ji vairavo automobilį, kad siekė paimti nuo galinės automobilio sėdynės rankinę, vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti savo draugui, savo vaiko tėvui, išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų B. L. ir Ž. Č. nurodytomis aplinkybėmis, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai norėtų apkalbėti pažeidėją, tokių aplinkybių nenurodė ir pats G. Š..

Pasak G. Š., pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti eksperimentą ir nustatyti ginčijamas aplinkybes. Pažymėtina, kad pažeidėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymo dėl eksperimento atlikimo nepateikė, todėl teismas tokio prašymo nesvarstė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nusprendė, kad jų pakanka G. Š. kaltei dėl nustatyto pažeidimo padarymo pagrįsti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

G. Š. skunde taip pat nurodo, kad patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas nepraėjus 15 min. po to, kai gėrė alų. Pažymėtina, kad G. Š. sutiko pasitikrinti alkotesteriu, buvo nustatytas 0,61 promilių lengvas girtumo laipsnis ir su alkotesterio užfiksuotu rezultatu sutiko (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad G. Š. alkotesterio rezultatus būtų ginčijęs. Nenustatyta, jog pažeidėjas policijos pareigūnams būtų sakęs, kad automobilyje gėrė alų. Aplinkybes apie alaus gėrimą G. Š. nurodė tik apeliaciniame skunde, o iki apeliacinio skundo padavimo jokių duomenų apie tai nebuvo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Š. surašytas už tai, kad jis vairavo automobilį „Subaru Legacy Outback“, kurio savininkė L. Š., būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,61 promilių), o 2009-06-04 buvo baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole G. Š. veika kvalifikuota pagal ATPK 130² str. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime G. Š. veiką perkvalifikavo iš ATPK 130² str. į ATPK 126 str. 1 d. Nurodė, kad iš pažymos apie G. Š. administracines nuobaudas (b. l. 20–26) nustatyta, kad 2009-06-04 nutarimu G. Š. už vairavimą neblaiviam (1,19 promilių) pagal ATPK 126 str. 1d. paskirta 1000 Lt (289 Eur) bauda, kuri yra nesumokėta, tai patvirtino ir pats G. Š. teisme. Pažymėjo, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas yra nutrauktas 2014-01-01, suėjus senaties terminui (b. l. 25). Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog G. Š. pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukti administracinėn atsakomybėn G. Š. pagal ATPK 130² str. ir paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir transporto priemonės konfiskavimą. Nurodo, kad G. Š. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-06-04 nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., 1000 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesiui. Nutarimas dėl 1000 Lt baudos išieškojimo iš G. Š. 2009-07-17 išsiųstas į antstolio R. A. G. kontorą, kur yra vykdomas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013-11-19 įsakymu Nr. 5-V-899 buvo organizuotas ATPEIR esančių administracinių teisės pažeidimų, užregistruotų iki 2010-01-14, duomenų perkėlimas automatiniu būdu į ATPEIR archyvą, pažymint dėl nuobaudos vykdymo, jog neva suėjo senaties terminas, nors jokio sprendimo nutraukti nuobaudos vykdymo vykdomojoje byloje nebuvo priimta.

ATPK 130² str. nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. kyla už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Pažymėtina, jog veikai tiek pagal ATPK 126 str. 1 d., tiek pagal ATPK 130² str. kvalifikuoti būtina nustatyti, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau veikai pagal ATPK 130² str. kvalifikuoti būtina nustatyti papildomą veiką kvalifikuojantį požymį, kad asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 d. ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus.

G. Š. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą neneigia, kad 2009-06-04 buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Pažymi, kad baudos iš karto neturėjo už ką sumokėti, o vėliau baudą sumokėti niekas nereikalavo, antstolio raginimo dėl baudos sumokėjimo negavo. Nurodo, jog nežino, ar nutarimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Akcentuoja, kad niekur nesislapstė, baudos mokėti nevengė, tačiau nebuvo raginamas tai padaryti, todėl neatsitiktinai policijos komisariato pateiktoje informacijoje nurodyta, jog baudos vykdymas yra nutrauktas, suėjus baudos vykdymo senaties terminui. Tačiau su šiomis nurodytomis aplinkybėmis skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali. Iš Klaipėdos apygardos teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0039/09/01427/1 nustatyta, kad vykdomasis dokumentas – Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-06-04 nutarimas dėl 289,62 Eur baudos išieškojimo valstybei iš skolininko G. Š. antstolio R. A. G. kontoroje buvo gautas ir pradėtas vykdyti 2009-07-20, t. y. nepraleidus trijų mėnesio termino. Antstolis R. A. G. 2009-07-20 išsiuntė skolininkui G. Š. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2009-07-21 turto arešto aktu areštavo du automobilius: „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 205“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-07-23 vykdomąjį dokumentą persiuntė į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009-08-07 patvarkymu areštavo skolininkui priklausančią sąskaitą, įpareigojant pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2009-09-15 skolininkas pateikė antstoliui prašymą leisti mokėti vykdymo išlaidas ir skolą mokėti dalimis, nurodė, kad areštuotų automobilių neturi, jie atiduoti į metalo laužą. 2010-05-04 G. Š. pateikė antstoliui prašymą skolą mokėti dalimis, nurodė, kad užsienyje užsidirbti nepavyko. 2010-05-07 skolininkas pats savarankiškai įmokėjo 200 Lt (57,92 Eur). 2010-12-07 antstolis patvarkymu areštavo naujas skolininko sąskaitas, esančias AB SEB banke ir AB banke „Snoras“. 2010-12-27 iš sąskaitos nurašė 409,20 Lt (118,51 Eur). 2010-12-28 antstolis surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. 2010-12-28 teikė užklausą „Sodrai“ apie darbovietę. 2011-01-05 vykdomąjį dokumentą persiuntė į skolininko naują darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš skolininko darbo užmokesčio į antstolio R. A. G. depozitinę sąskaitą nurodė pervesti ir pervedė: 2011-03-16 – 75,65 Lt (21,87 Eur); 2011-04-15 – 117,54 Lt (34,04 Eur). Antstolis 2011-03-17, 2011-04-18 surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus. 2011-03-21 skolininką G. Š. atleidus iš darbo, antstolis 2011-04-19 atliko naujas užklausas, areštavo naujai atidarytą G. Š. priklausančią sąskaitą, iš kurios nurašė: 2011-04-28- 2,06 Lt (0,59 Eur). 2012-01-03 atliko naujas užklausas, Turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausančius du automobilius: „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Neon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolis 2012-08-22 teikė užklausas. Antstolis iš naujai areštuotos sąskaitos nurašė 2012-09-04- 5 Lt (1,45 Eur). 2014-03-13, 2015-08-13 teikė užklausas bankams dėl piniginių lėšų, esančių sąskaitose, taip pat „Sodros“ duomenų apie darbovietes, iš jų nustatyta, kad skolininko turtinė padėtis nepasikeitė. Antstolis 2015-01-10 surašė lėšų paskirstymo patvarkymą dėl išieškotų 1,45 Eur. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2016-02-24 Tauragės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas G. Š. skundas dėl antstolės N. G. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0039/09/01427/1. G. Š. prašė nutraukti antstolės N. G. kontoroje vykdomą vykdomąją bylą dėl 289,62 Eur (1000 Lt) baudos išieškojimo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-02-24 nutartimi skundą atmetė ir padarė išvadą, kad antstolis nepraleido dvejų metų senaties termino skolos išieškojimui iš skolininko. Nutraukti vykdomosios bylos nėra pagrindo, nes teismo paskirta bauda šiuo metu nėra visiškai išieškota.

ATPK 36 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2009-06-04 nutarimu G. Š. už ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur (1000 Lt) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesiui (b. l. 25). Nustatyta, kad paskirtos baudos G. Š. nėra sumokėjęs, todėl G. Š. yra baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog G. Š. veikoje yra visi būtini ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. Š. veiką perkvalifikavo iš ATPK 130² str. į ATPK 126 str. 1 d.. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir G. Š. veika kvalifikuotina pagal ATPK 130² str.

Institucija apeliaciniame skunde prašo G. Š. paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų konfiskuojant transporto priemones. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą. G. Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. G. Š. neigia vairavęs transporto priemonę. Įvertinus šias aplinkybes, G. Š. pagal ATPK 130² str. skirtinas sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkis, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams.

ATPK 130² str. sankcijoje numatytas automobilio konfiskavimas. Pagal ATPK asmeniui, padariusiam ATPK 130² str. nurodytą administracinį teisės pažeidimą, transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda, skiriama nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso teisės pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 2 d. (2007-12-13 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad ATPK 30¹ str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimo klausimas, privalo būti atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimo nuostatas, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Daikto, kuris buvo ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Subaru Legacy Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo G. Š., nuosavybės teise priklauso jo motinai L. Š. (b. l. 16). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme suinteresuotas asmuo L. Š. paaiškino, kad kai sūnus G. Š. grįžta į Lietuvą, leidžia jam naudotis automobiliu (b. l. 82). G. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad visada naudojasi L. Š. automobiliu (b. l. 78). Konstatuotina, kad automobilio savininkė L. Š. leido G. Š. vairuoti automobilį. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog automobilio savininkas nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl skirtinas sankcijoje numatytas privalomas automobilio konfiskavimas ir automobilis „Subaru Legacy Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis L. Š., konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05- 25 nutarimą panaikinti ir priimti nutarimą:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. ir skirti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 4 metams konfiskuojant transporto priemonę „Subaru Legacy Outback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią L. Š..

Nutarimas neskundžiamas.