- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- A13.-154-716/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03557-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas
teismo posėdyje nuotoliniu būdu („Zoom“ platforma) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. lapkričio 18 d., apie 12.55 val. (duomenys neskelbtini), išbėgę į gatvę du palaidi šunys, priklausantys G. B., apkandžiojo pro šalį ėjusios G. S. dešinės rankos plaštaką ir kairės kojos blauzdą.
G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo vasaros pradžios išsinuomojo sodo sklypą. Ten tvarkėsi, užsiėmė gyvūnų globa ir jų priežiūra. Ji norėjo sutvarkyti ten esantį vasarnamį, tačiau dėl kilusio konflikto su šeimininku, kuris atjungė elektrą, negalėjo ten gyventi. Dėl to palikdavo ten 4 šunis, kuriuos lankydavo 2-3 kartus per dieną. Du šunys buvo jos, kiti du globojami. Konfliktiški kaimynai nuolat skundėsi dėl nebūtų dalykų, taip nutiko, kad buvo apgadinta tvora arba ši nuo senaties išlūžo. Šunys ištrūko iš namo, po ko ištrūko iš teritorijos. Ištrūkę šunys kažką sukandžiojo. Ji pripažįsta kaltę, nes nepasistengė surasti, kur šunis padėti. Šunys buvo atskiruose kambariuose. Prižiūrima kalytė turi bruožą lupti ir plėšti duris, net ir dabar tą daro pas globėjus, išplėšia staktas. Kalytė išbėgo į lauką, po ko išleido du jauniklius šunis. Kalytė atsilupo duris iš vidaus, o atremtas duris atstūmė. Šuniukus ji atsiėmė, bet vienas iš jauniausių neatlaikė ir nustipo. Šunys šiuo metu yra pas laikinus globėjus. Toks atvejis buvo pirmas kartas.
Šalies argumentai
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėjo R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. registre užregistruotas pareiškimas iš G. S., kuri pareiškime nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d., apie 13.08 val., (duomenys neskelbtini) ją užpuolė bei apkandžiojo du palaidi šunys, kurie išbėgo iš sklypo (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalba moterį išvežė į RVUL, kur buvo nustatyta dešinės plaštakos trečio piršto žaizda, kairiojo blauzdikaulio užpakalinio paviršiaus žaizda. Įvykio patikslinimo metu nustatyta, kad šunys priklauso G. B.. Ši paaiškino, kad šunis laikė nuomojamame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vasarnamyje. G. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą, datą (b. l. 3).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad policijos registre buvo užregistruotas G. S. pareiškimas dėl to, kad ją užpuolė 2 šunys, sukandžiojo ranką, koją. Papildant informaciją apie patikrinimą nurodyta, kad ieškant šunų į juos (pareigūnus) kreipėsi pranešėjas Z. B. (Z. B.), gim. (duomenys neskelbtini), kurį irgi užpuolė šunys ant kairės kojos blauzdos mėlynė. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. stebint šunis ir važiuojant paskui juos, šunys įbėgo į apleistą teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus „Grinda“ darbuotojams, pagavo du agresyvius ųunis, kurie užpuolė vyrą ir moterį. Į vietą atvyko šunų savininkė G. B., kuri paaiškino, kad šunys buvo uždaryti namuose ir kažkas juos išleido vakar išvertė tvorą, todėl šunys pabėgo. Važiuojant paskui šunis, sutikti asmenys nurodė, kad šie šunys palaidi be priežiūros bėgioja apie savaitę laiko ir puola žmones. Kreipėsi į „Grinda“ darbuotojus, tačiau jie į asmenų skundus dėl šunų nereagavo. Du agresyvius šunis išsivežė „Grinda“ darbuotojai, likę šunys, kurie buvo neagresyvūs liko su šeimininke G. B. (b. l. 4).
Iš G. S. pareiškimo matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini), 12.55 val. einant į darbą, ją užpuolė du šunys, kurie įkando į ranką, kojas. Šunys yra G. B., ji nuomoja namą (duomenys neskelbtini). Jai buvo sugadinta striukė ir kuprinė. Šunys lakstė palaidi. Visą įvykį galėjo užfiksuoti kameros, (duomenys neskelbtini) prie angaro. Ją nuo šunų apgynė vyras, kuris dirba angaruose (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija. Ją išvežė į ligoninę, kurioje ji buvo apžiūrėta, paskirti vaistai. Dėl patirto įvykio patyrė žalą apie 120 Eur. G. B. šunys dažnai laksto palaidi (b. l. 5).
Iš medicinos dokumento išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. atvykusi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę G. S. skundėsi dešinės plaštakos ir kairės blauzdos šuns įkandimais ir nurodė, kad einant į darbą ją apkandžiojo du šunys (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK ) 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktas numato pareigą gyvūnų laikytojams užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad G. B. būdama šunų laikytoja ir turėdama pareigą tinkamai rūpintis ir prižiūrėti laikomus šunis neužtikrino, kad jos laikomi šunys nedarytų žalos kitų asmenų sveikatai. Dėl netinkamo ir teisės normas pažeidžiančio G. B. elgesio jos laikomi šunys padarė žalą nukentėjusiosios G. S. sveikatai. Tokią tiesą byloje patvirtina tiek G. B. paaiškinimai teismui, tiek ir byloje esantys policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentusiosios pareiškimas ir medicinos dokumento išrašas apie padarytus nukentėjusiajai sužalojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė ir pripažįsta, kad G. B. pažeidė bendruosius gyvūnų laikymo reikalavimus, numatytus tiek Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkte. Dėl to G. B. veika esant neatsargiai kaltės formai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl gailisi. Pažeidėjos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas G. B. nuobaudą atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nukentėjusiosios sveikatai padarytą žalą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis G. B. administracine tvarka nebausta ir neteista, praeityje už analogiško pobūdžio pažeidimus nėra bausta, yra jauno amžiaus, išgyvena sunkią turtinę padėtį, padarė reikalingas išvadas ir pasirūpino šunų perdavimu globėjams, teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, neteisėtos veikos turinį ir dydį žalos, kuri visgi nebuvo tiesiogiai padaryta pažeidėjos veiksmais, bet dėl jos netinkamo elgesio, padaryto pažeidimo neatsargią kaltės formą, padarytas reikalingas išvadas ir prevenciją dėl tokio pobūdžio pažeidimų ateityje (šunys perduoti prižiūrėti globėjams), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kartu įvertinus pažeidėjos G. B. turtinę padėtį, dėl kurios skyrus net minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą pažeidėjos finansinė padėtis žymiai pablogėtų, kas prieštarautų teisingam teisinės valstybės principų įgyvendinimui. Įvertinęs visas šias reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę G. B. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. ir už padarytą pažeidimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą G. B. padarė pirmą kartą, šiuo metu stengiasi tinkamai rūpintis gyvūnais, sau pasiliko ir prižiūri vieną šunį, o kitus perdavė globėjams, teismas nemaro pagrindo G. B. skirti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 346 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
G. B. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir skirti įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.