- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- ATP-604-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00207-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto PK 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas, kuriuo R. V. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-01 R. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 60P-9845366-14 pagal ATPK 124² str. 1 d. dėl to, kad jis 2014-04-01 14.20 val. prie duomenys neskelbtini, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitą transporto priemonę, taip pat ir policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, važiuojančius pagrindiniu keliu, staigiai stabdyti, keisti važiavimo greitį ir kryptį. Šiais veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,107,119 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. pateiktame skunde prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto PK 2014 m. balandžio 17 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nevertino jo ir liudininkės V. V. parodymų ir paaiškinimų, skunde nurodytų aplinkybių, be jokio pagrindo ir nemotyvuotai atmesdamas juos vien tik kaip išsisukinėjimą nuo administracinės atsakomybės. Nors, apelianto teigimu, jo ir liudytojos V. V. parodymai ir paaiškinimai buvo taip pat nuoseklūs visos bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu kitos ginčo pusės, liudytojų P. B. ir R. T. paaiškinimai ir parodymai teismo įvertinti kaip neginčijami, nes buvo nuoseklūs, todėl teismas jais vadovaudamasis paliko galioti skundžiamą nutarimą.
Apelianto teigimu, iš bylos aplinkybių viseto darytina vienintelė išvada, kad staigų automobilių stabdymą sukėlė daug įvairių aplinkybių – sudėtingas intensyvus eismas prie poliklinikos, matomumą užstojantis neleistinoje vietoje pastatytas automobilis, saugaus atstumo nesilaikymas arba greičio viršijimas, iš jų ir iš stovėjimo vietos išvažiavęs jo, R. V., automobilis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. nurodo, jog į bylą nesurinkta jokių įrodymų, nes tokių iš tiesų nėra, išskyrus pačių pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus, kuriuose tendencingai ir melagingai aprašyta neva susidariusi pavojinga situacija. Yra įsitikinęs, kad pareigūnai turėjo visas galimybes padaryti įvykio vietos fotofiksaciją (turėjo fotoaparatą ir užfiksavo fotonuotraukomis neleistinoje vietoje pastatytą „Volvo XC90“, užstojusį matomumą), įrodančią pavojingo vairavimo sukeltas pasekmes – staigaus stabdymo ir važiavimo krypties pakeitimą, taip pat nustatyti priekyje važiavusio automobilio numerius bei vairuotoją, jį apklausti ir gauti parodymus/paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Tokių įrodymų nesurinkimas, apelianto įsitikinimu, tik dar kartą įrodo, jog jo vairavimas negali būti pripažintas pavojingu, tai yra privertusiu kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Be to, apelianto teigimu, teismas apskritai netyrė ir nenustatė, kokį konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, jis padarė. Mano, kad vienu metu ir vienais veiksmais, vienu manevru jis negalėjo padaryti dviejų KET pažeidimų, t. y. ir 107, ir 119 p. Teigia, kad pareigūnas, surašęs protokolą ar nutarimą, o vėliau ir teismas privalėjo nustatyti, kurį KET pažeidimą jis padarė, kuris sukėlė pavojingas pasekmes, nes už abu šiuos pažeidimus atsakomybė numatyta tame pačiame ATPK 124¹ str. 3 d.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto PK l. e. viršininko pareigas G. Pocevičius pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Tinkamai įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tuo tarpu apeliantui nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pažymėtina, kad nė vienas byloje esantis įrodymas nėra reikšmingesnis kitų įrodymų atžvilgiu. Tik visų įrodymų visuma leidžia teismui daryti vienokias ar kitokias išvadas dėl konkretaus fakto patvirtinimo arba paneigimo. Aplinkybė, kad byloje nėra įvykio filmuotos, fotomedžiagos, nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos, ir atmeta apelianto argumentus. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Byloje remiantis objektyviais ir nešališkais liudytojų policijos pareigūnų P. B., R. T. ir iš dalies paties R. V. parodymais bei kitais ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. V. 2014-04-01 14.20 val. išvažiavimas į pagrindinį kelią prie duomenys neskelbtini, buvo pavojingas ATPK 124² straipsnio 1 dalies prasme.
Be abejo, būtina pastebėti, kad kiekvieno asmens suvokimas apie tam tikros situacijos sudėtingumą, kaip šiuo atveju pavojingumą, yra subjektyvus dalykas. Ir kas patyrusiam vairuotojui gali atrodyti kaip ne itin reikšminga, tai pradedančiajam sukelti avarinės situacijos įspūdį. Tačiau nagrinėjamuoju atveju būtent paties R. V. per didelė drąsa, o gal ir nepakantumas sulaukti, iki bus visiškai laisvas pagrindinis kelias, kad galėtų laisvai išvažiuoti į jį iš aikštelės, ir lėmė apelianto veiksmus – pavojingą išvažiavimą. Teismas neturi pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai nepagrįstai būtų vertinę R. V. išvažiavimą į pagrindinį kelią kaip keliantį pavojų kitiems eismo dalyviams vien todėl, kad po sustabdymo R. V. intensyviai aiškinosi įvykio aplinkybės ir dėl to „suerzinti“ pareigūnai nepagrįstai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pavojingo vairavimo. Neįtikėtina ir tai, kad pareigūnai nebūtų atskyrę, kur stengiamasi išvažiuoti saugiai iš aikštelės į pagrindinį kelią esant ribotam matomumui, kad ir šiek tiek sutrikdant eismą pagrindiniame kelyje, o kur sukeliant pavojingą avarinę situaciją.
Vertinant R. V. bei jo mamos parodymus negalima nesutikti, kad jie nuoseklūs ir pastarieji laikosi savo pasirinktos pozicijos. Tačiau kartu reikia pažymėti ir tai, kad tiek pats R. V. yra suinteresuotas palengvinti savo teisinę padėtį (R. V. turi keturias galiojančias administracines nuobaudas, be to, inkriminuotas pažeidimas yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas), tiek natūralu, kad tokį interesą turi ir jo mama. Tuo tarpu pareigūnams nepagrįstai apkalbėti apeliantą nebuvo jokio pagrindo.
Atmestinas ir R. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jis vienais veiksmais negalėjo padaryti kelių KET pažeidimų. Pažymėtina, kad pažeidimų padarymų formos yra įvairios. Viena iš jų, kai vienas pažeidimas padaromas keliais neteisėtais veiksmais, ir tokia situacija teisės teorijoje yra vadinama sutaptimi. Tai reiškia, kad pažeidimas buvo padarytas taip, kad padarytų neteisėtų veiksmų negalima atriboti ir jie sudaro vieno pažeidimo objektyviąją pusę. Tad ir nagrinėjamuoju atveju vertinama, kad R. V. pavojingai važiavo, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ( KET 9 punktas), ir įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, nedavė kelio juo važiuojančioms transporto priemonėms (KET 107 p.), kai, be to, važiuodamas atbulas, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams (KET 119 p.). Tad sutikti su apelianto pozicija, kad nebuvo ištirta ir nustatyta, kokį konkretų KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, jis padarė, nėra teisinio pagrindo.
Taigi įvertindamas apeliacinio skundo turinį apygardos teismas daro išvadą, kad šioje byloje esami duomenys įrodo, kad R. V. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinio skundo netenkinti.