Kauno apygardos teismo nutartis

2008-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-290-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-28
Bylos Nr.
1A-422-290-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jonas Furmanavičius
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudž. byla Nr. 1A-422-290/08Teisėja Živilė Janavičienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.7.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, nuteistajam M. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. sausio 28 d., apie 14 val. 30 min., Kauno raj., (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „Mykoela“, atvirai priėjęs prie nukentėjusiojo G. Č., pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvusį mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGHD600“ 500 Lt vertės, priklausantį N. Č..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti, nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bei paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – atiduoti tėvo A. S. priežiūrai. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, netinkamai atsižvelgė į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį ir paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui davė teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to, nusikaltimo padarymo metu nenaudojo fizinio smurto ir grasinimų nukentėjusiojo atžvilgiu, atlygino padarytą žalą, nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis dėl šio įvykio pretenzijų nereiškia.

Anot apelianto, jo nuoširdus gailėjimasis, pastangos atlyginti žalą, parodymų apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes davimas liudija, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, anot apelianto, nėra pagrindo manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus, kadangi daug laiko praleidžia su tėvu, nebendrauju su buvusiais draugais, mokosi, po šio įvykio gydėsi KMU vaikų psichiatrijos skyriuje, kur buvo diagnozuota psichozė su šizofrenijos požymiais, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Nuteistasis nurodo, kad anksčiau neteistas, mokosi Kauno ryšininkų mokyklos I kurse, nei namuose, nei mokykloje nusiskundimų jo elgesiu nėra, nebendrauja su buvusiais draugais, teigia, jog paskirtoji poveikio priemonė apribos tėvo laisvę.

Atsižvelgiant į nuteistojo amžių, asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas aplinkybes, apelianto nuomone, yra tikslinga paskirti jam kitą auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą rūpintis tėvui, A. S., kuris sutinka sūnų prižiūrėti. Nuteistasis mano, jog šią priemonę tikslinga taikyti, kadangi, būdamas su tėvu, jis turės geras gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Šalies argumentai

Teismui pateiktame prašyme A. S. prašo atleisti jo sūnų, M. S., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jį paskirti pastarojo laiduotoju. Nurodo, jog laiduoja už savo sūnų, kad jis nepadarys daugiau nusikaltimų, mano, jog yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra savo sūnui autoritetas, gali daryti jam teigiamą įtaką, neteistas, yra sąžiningas, griežtas ir teisingas. Laiduodamas prisiima atsakomybę už savo sūnų, kad šis nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Prašymo autoriaus nuomone, jo sūnui, M. S., tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą tėvo priežiūrai (BK 82 str. 1 d. 4 p.). Prašyme teigiama, jog teismo posėdžio metu pastarasis patvirtino, kad sutinka už savo sūnų laiduoti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, kaip ir į tai, kad po šio įvykio sūnus gydėsi KMU vaikų psichiatrijos skyriuje, jam buvo diagnozuota psichozė su šizofrenijos pažymiais. Esant tokioms aplinkybėms, prašymo autoriaus nuomone, M. S. ypač reikalinga tėvo priežiūra. Jo teigimu, M. S. turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra visos būtinos tam sąlygos, t. y. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei atlygino padarytą žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nuteistasis neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. nurodyta, jog nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: a) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba b) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba c) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš minėtos įstatymo nuostatos seka, kad būdamas nepilnamečiu nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant bent vienai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, tačiau, visų pirma, tam yra būtini įstatyme įtvirtinti pagrindai: 1) nepilnametis padarė neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 2) tokį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą.

Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netgi nesprendė M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo ir, atsižvelgęs į tai, kad pastarasis, būdamas nepilnametis, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas, mokosi, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. S. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuria siekiama pakeisti gyvenimo būdą ir sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kolegija konstatuoja, jog minėta teismo išvada yra pagrįsta.

M. S. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo teistas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo turimais duomenimis, šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla (Nr.1N-80-456/08), kurioje pastarasis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., BK 180 str. 2 d. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju M. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra.

Šalies argumentai

Be to, nors nuteistojo tėvas, A. S., savo prašyme nurodo, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, dėl ko M. S. galėtų būti perduotas jo atsakomybėn pagal laidavimą, tačiau šio fakto jis nepatvirtina jokiais objektyviais duomenimis. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra aplinkybių, iš kurių teismas galėtų spręsti, ar laiduotojas A. S. yra vertas teismo pasitikėjimo. Pažymėtina, kad tėvas savo sūnų griežtai prižiūrėti bei kontroliuoti jo elgesį turėjo galimybę ir iki pastarojo nusikaltimo padarymo, o ne po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo prašyti atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Jonas FurmanavičiusAlgirdas Jaliniauskas