Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 14 kartų:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – areštu 35 paroms;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnį 1 dalį, 182 straipsnį 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

9) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

10) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

11) Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

12) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – areštu 24 paroms;

13) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atlikęs 2016 m. kovo 4 d.;

14) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, 2018 m. kovo 9 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikus bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. S. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei E. Č., o būtent: 2021 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis ant fotelio sėdinčiai nukentėjusiajai E. Č. už kaklo ir ją smaugė, bei savo kūnu užgulė nukentėjusiąją E. Č. ir rankomis spaudė jos kūno viršutinę dalį, taip padarydamas nukentėjusiajai E. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kakle, dešinio peties srityje ir krūtinės ląstos kairėje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Nurodė, jog tai buvo pirmadienis, tiksliai datos nepamena. Viskas įvyko ryte, adresu (duomenys neskelbtini). Jis apie tris savaites išgėrinėjo ir žmona su vaiku išvažiavo trims paroms, nepasakė kur, su savais raktais. Paskui grįžo ir nežino, kaip gavosi, nes gyvenime nebuvo prieš ją (sutuoktinę) rankos pakėlęs, sudavė ir išėjo pas kaimynus gerti. Atvyko policija, jis nesipriešino ir jį išvežė. Jis net neatsimena, ką padarė nukentėjusiajai, buvo už gerklės paėmęs, daugiau nelabai pamena. Sutinka, kas nurodyta kaltinamajame akte. Nors girtumas jam buvo nustatytas nedidelis, tačiau iš po daugiadienių negalėjo visko atsiminti, mano, jog buvo girtas. Savo veiksmų tiksliai neatsimena, galėjo būti, kad viską taip ir padarė, kaltinime nurodytos teisingos aplinkybės. Iš pradžių kaltės nepripažino, nes ant nukentėjusiosios pyko, o vėliau pasakė teisybę. Savo veiksmus vertina blogai. Anksčiau jos atžvilgiu nėra smurtavęs. Praeityje ne kartą teistas, o kai sukūrė šeimą, nieko nebedarė. Būdamas įkalinimo įstaigoje jau su ja bendravo. Yra teistas už sužalojimus, bet tai ne jos atžvilgiu. Nusikaltimo metu buvo neblaivus. Galėjo neblaivumas įtakoti tą nusikaltimą, būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Yra užsiregistravęs pas gydytoją dėl alkoholizmo. Po šio įvykio alkoholio nevartoja. Būna, kad alaus atsigeria, bet prisigerti neprisigeria. Bandys gydytis savanoriškai. Su sutuoktine bendrauja telefonu, per terminalą „Perlas“ perveda vaikui pinigų. Laikosi kardomosios priemonės sąlygų. Nukentėjusioji pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė. Po to įvykio jokių pažeidimų nėra, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu, nėra. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, bet jie nutraukti. 2019 m. sausio mėn. ikiteisminiame tyrime buvo kaip liudytojas. Užsienyje teistas buvo, Anglijoje, gal 2013 m. ar 2016 m. Bausmės neatlikinėjo, nes buvo vieno žmogaus vestuvės, gavosi šurmulys, susimušė ir čiupo visus iš eilės. Jis buvo teisme, skyrė 35 paras ir jas atliko. Administracine tvarka baustas už talonėlį ir kad viešoje vietoje pasirodė girtas. Tai buvo prieš visus tuos įvykius. Dalį baudų yra sumokėjęs. Antstoliams moka kiekvieną mėnesį. Viena bauda jau yra sumokėta. Skolų turi dėl kreditų.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. Č. nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val. jai grįžus iš darželio, prieš tai kelias dienas nebuvus namuose, tarp jos ir sutuoktinio R. S. kilo žodinis konfliktas, nes jos vyras nuolatos girtauja. Žodinio konflikto metu, būnant kambaryje, jos sutuoktinis rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jai pradėjus šaukti į kambarį atėjo kaimynė S. R., kuri patraukė jos sutuoktinį. Po įvykio ji iš karto paskambino savo mamai A.. Kartu su savo vyru augina bendrą vaiką L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Konflikto metu vaikas miegojo, pabudo kai į kambarį atėjo kaimynė. Anksčiau tarp jų buvo konfliktų, tačiau tyrimų pradėtų nebuvo (b. l. 6–9).

3.1.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. Č. papildomos apklausos metu nurodė, jog sutinka duoti parodymus sutuoktinio R. S. atžvilgiu, jai yra išaiškinta, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, bei kitos teisės, apklausiant ją kaip liudytoją. 2021 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., jai parėjus namo, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio R. S. kilo konfliktas, kurio metu R. S. suėmė rankomis už kaklo, tai vyko greitai, todėl fizinio skausmo jai sukelti nespėjo, tačiau po to, tai yra jai pasakius, kad eitų toliau gerti, jis supyko ir tuomet matė, kad jis vėl pradėjo eiti link jos, tai pamačiusi, ji atsisėdo ant fotelio, nes jo išsigando, o jis tuomet dar kartą sugriebė stipriai rankomis jai už kaklo ir jį spaudė, galima sakyti, tai buvo kaip smaugimas, jai skaudėjo, bei tuomet, jai sėdint ant fotelio, ją užgulė savo kūnu, rankomis spausdamas viršutinę kūno dalį, pečius ir krūtinę, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji iš karto pradėjo verkti, prašė, kad jis ją paleistų, kad eitų dar pakalbėti, kad gal nebus skyrybų ir panašiai, tačiau jis jos neklausė, todėl ji pradėjo šaukti, kad kažkas jai padėtų. Kiek pamena, ji kelis kartus šaukė, kad kas nors jai padėtų. Jos pagalbos šauksmą išgirdo kaimynė S. R., kuri atbėgo į jų butą, ir atitraukė R. S. nuo jos. Ji pradėjo ginti R. S., kad jis išeitų lauk iš buto. Ji tuo metu toliau sėdėjo prie fotelio, nes jai buvo šokas. Šiek tiek nusiraminusi, ji paskambino mamai A. B., ji pradėjo jai sakyti, kad skambintų policijai. R. S. tuo metu ramiai apsirengė, dar pasakė, kad, jei kvies policiją, jai bus negerai, bet tokį jo pasakymą suprato kaip girto žmogaus kalbas, o ne kaip grasinimą jai ką nors padaryti. Abejoja, ar po kreipimosi į policiją, jis dar galėtų jai ką nors padaryti, policijos jis privengia, nes turi teistumų. Įvykio metu jokio peilio R. S. neturėjo, daugiau jis jai nieko nebedarė ir iš namų pasišalino. Smurtas naudojamas pirmą kartą, yra buvę konfliktų praeityje. Įvykio metu ji buvo visiškai blaivi, o R. S. buvo neblaivus, iki to įvykio jis apie 2 savaites jau gėrė alkoholinius gėrimus. Po įvykio R. S. su ja nebandė susisiekti, tačiau po įvykio jai kvietinėjo policiją, neva ji būdama su vaikais vartoja alkoholį, bet pareigūnai nustatydavo, kad yra visiškai blaivi. Dėl šio įvykio atskirai pretenzijų R. S. ji nereikš, tegul atsako pagal įstatymus ir tiek. Prieš įvykį ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo, visi sužalojimai ant kūno, nubrozdinimai, tai yra, ant kaklo, dešinio peties ir krūtinės, atsirado po R. S. veiksmų (b. l. 12–14).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. nurodė, kad R. S. yra jos kaimynas. Jis gyvena su E., pavardės nežino, bet žino, kad ji yra jo žmona. Su E. jos santykiai geri, bendrauja tik kaimyniškai susitikusios koridoriuje. 2021 m. gegužės 25 d. ji buvo namuose, žiūrėjo televizorių, ir maždaug apie 10.00 val. ji išgirdo už buto sienos moterišką balsą, sakantį: „padėkit, gelbėkit“, į tai nelabai kreipė dėmesį, bet kai išgirdo antrą kartą, tai yra ji išgirdo antrą kartą, kad moteriškas balsas sušuko: „gelbėkit“, ji iš karto išbėgo į koridorių ir įbėgo pro atrakintas buto duris į 99 butą. Tik įbėgus jai į butą, matė, kad fotelyje gulėjo E. Č., o ant jos, ją prispaudęs ir rankomis laikydamas jos kaklą, ją smaugdamas, buvo jos vyras R. S.. Aiškiai matė, kad rankomis jis ją smaugė, bei kūnu buvo ją užgulęs. Tai pamačiusi ji priėjo prie jų ir R. atitraukė nuo E., pasakė, kad jis nuo jos pasitrauktų. Ji jį nuo jos nutempė suimdama jam už nugaros, rūbų. Tada, kai ji jį atitraukė, ji atsistojo į tarpą tarp jo ir E., kuri tuo metu vis drebėjo ir verkė, o jis tuo metu pradėjo reikalauti kažkokio telefono, sakė jai: „atiduok telefoną“, E. jam sakė: „aš atiduosiu telefoną, tu tik išeik iš namų“, ir tada ji pasakė jam, kad eitų lauk iš buto. Jis vaikščiojo po kambarį pirmyn ir atgal, bet po kelių minučių išėjo, dar pasakydamas, kad jei pabandysi policijai paskambint, kad kažkas neva jai bus blogai, bet tikslių frazių nepamena. Jai jis nieko nesakė ir išėjo. Ji dar pabuvo su E., matė, kad ji skambino mamai ir socialinei darbuotojai, ką su jomis kalbėjo nelabai klausėsi. Tuomet atvyko policija, kurią iškvietė pati E., ji parašė dėl įvykio pareiškimą ir viskas. Kiek matė, įvykio metu E. buvo blaivi, o ar jis buvo blaivus, nežino, nelabai į jį ji žiūrėjo, tik suteikė pagalbą ir tiek. Jai yra žinoma, kad paskutiniu metu jie abu dažnai pykstasi, jis dažnai gerdavo. Daugiau neturi ką pasakyti, šiaip į kitų gyvenimus nesikiša. Tiek R., tiek E. ji pažįsta nuo jų atsikraustymo į jų bendrabutį, prieš tai pažinojo E. iš (duomenys neskelbtini) namų (b. l. 59–61).

3.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. nurodė, kad kaimyną R., pavardės nežino, kuris nėra jų tautybės, pažįsta apie 1 metus laiko. Jis jos kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis kartais ateina pas ją ir jos sugyventinį A. S., nuolat kažko prašo, tai cigaretės, tai dar kažko, arba ateidavo išgerti. 2021 metų kažkurią gegužės dieną, galėjo būti 25 diena, tikrai ne nuo ryto, tikslaus laiko nepasakys, bet galėjo būti apie pietus, apie 11.00 -12.00 val., pas juos atėjo R.. Jis buvo neblaivus. Taip pat pamena, kad prieš jam ateinant, tikslaus laiko nepamena, ji ėjo į parduotuvę parsinešti grietinės, ir eidama koridoriumi girdėjo, kad R. bute buvo didelis triukšmas, jis rėkė, jo žmona E. rėkė, vaikas rėkė, o po to įvykusio konflikto R. ir atėjo pas juos. Ką rėkė negirdėjo. R. jiems sakė, kad neva E. keturias paras nebuvo namie, kad jam gaila jo vaiko. Ji jo klausė, ko jis rikdo savo šeimą ir ko nori iš jos, ko eina pas jį, o jis atsakė, kad daugiau neturi kur eiti. Daugiau apie įvykį jis nieko nepasakojo. Vėliau į jų butą kartu su pareigūnais atėjo jo žmona E., kuri parodė į R., o tuomet policija jį sulaikė ir išsivežė. Iki atvykstant policijai, R. pas juos sėdėjo maždaug apie 1 val., bet tikslaus laiko negali nurodyti, nes buvo išgėrusi alkoholio, tik taip mano. Kiek žino, konfliktai tarp R. ir jo žmonos vyksta jau seniai, nei ji, nei kiti kaimynai į jų gyvenimą nesikiša (b. l. 65–67).

3.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. nurodė, kad sutinka duoti parodymus, gali paaiškinti, kad E. Č. yra jo sugyventinės, su kuria yra pažįstami apie 4 metus, A. B. dukra. 2021 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val. jo sugyventinei A. B. į telefoną paskambino jos dukra E. Č., kukčiojo ir verkė. Girdėjo, kad E. sakė A., kad jos vyras R. S. ją užsivertė ant fotelio, smaugė, ir jeigu nebūtų įbėgusi kaimynė ir neatitraukusi jo nuo jos, jis būtų ją pasmaugęs. Girdėjo, kad A. sakė dukrai: „kviesk policiją“, o E. atsakė, kad bijo, kad jis gali jai ką nors padaryti. Tuomet A. vis dar kalbant su E., jis pasiėmė savo telefoną ir iškvietė policiją per pagalbos numerį 112. Jis pats pas E. nevažiavo, nenorėjo kokių nors problemų. Kiek žino, R. S., kai būna blaivas, elgiasi normaliai, bet kai išgeria, vyksta konfliktai tarp E. ir R. (b. l. 77–79).

3.5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad kaimyną R., pavardės nežino, pažįsta apie 1 metus laiko. Jis yra jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), o jis pats su sugyventine A. gyvena 101 bute. Kai jis užgeria, jis kartais ateina pas jį ir jo sugyventinę A. P.. Kai negeria, jis pas juos nevaikšto. Apie 2021 m. gegužės 25 d., antradienį, gali papasakoti tik tiek, kad R. pas juos atėjo, bet kokiu laiku atėjo, nepamena. Galėjo būti apie pietus, bet tikslaus laiko neatsimena. Pamena, kad iki atvykstant policijai, jis pas juos buvo apie 1- 2 valandas. Jis buvo neblaivus, sakė, kad su žmona skiriasi, kad gyvena su ja tik dėl vaiko. Atėjęs pas juos, jis gėrė su jais alų. Atėjo policija ir jį išsivežė. Dėl ko jį sulaikė, nežino. Pats R. prieš tai kažką minėjo, kad vyksta konfliktai su jo žmona, kad pykosi, bet kas ir kaip tikrai nieko daugiau nežino. 2021 m. gegužės 25 d. buvo neblaivus, todėl sunkiai pamena tos dienos aplinkybes (b. l. 71–73).

3.6. Iš Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. gegužės 25 d. 10.11 val. apie nusikalstamą veiką pranešė R. Š., nurodė, jog E. Č. dabar namuose yra mušama vyro, jis ją smaugė (b. l. 16–19).

3.7. 2021 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo ir garso įrašas iš policijos pareigūnų kamerų (b. l. 21–23).

3.8. 2021 m. birželio 7 d. raštu dėl informacijos pateikimo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2021 m. gegužės 25 10.07 val. užfiksuoto pokalbio įrašą. 2021 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas liudytojo R. Š. pokalbis su BPC operatoriumi (b. l. 28–29).

3.9. 2021 m. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele patvirtina, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–35).

3.10. 2021 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog vizualiai apžiūrėjus nukentėjusiąją E. Č. sužalojimų kaklo srityje nematyti (b. l. 44–47).

3.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 541/2021(04) nurodyta, jog E. Č. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kakle, dešinio peties srityje ir krūtinės ląstos kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. E. Č. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. E. Č. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52).

3.12. 2021 m. gegužės 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog E. Č. pranešė, jog 2021 m. gegužės 25 d., apie 10 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis R. S., gim. (duomenys neskelbtini)., žodinio konflikto metu rankomis suėmė jai už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 6–9).

4. BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

4.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę dėl to, kad 2021 m. gegužės 25 d., apie 10 val. 00 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis ant fotelio sėdinčiai nukentėjusiajai E. Č. už kaklo ir ją smaugė, bei savo kūnu užgulė nukentėjusiąją E. Č. ir rankomis spaudė jos kūno viršutinę dalį, ir taip sukėlė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai. R. S. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, kad smaugia ir užgulęs spaudžia nukentėjusiąją ir taip gali sukelti jai fizinį skausmą ar žalą sveikatai bei to norėjo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

5. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

5.1. Kaltinamasis R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis nusikalto būdamas 14 kartų teistas, tačiau teistumui išnykus (b. l. 124–138, 149–174), baustas administracine tvarka (b. l. 139–148), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 122, 123). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.2. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui, atsižvelgiant ir į tai, jog nusikaltimu padaryta žala nėra didelė, kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi.

5.3. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

6. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme R. S. išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 25 d. 10.25 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 14.00 val. ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

7. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.

7.1. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios dėl šio įvykio atsiprašė, ji jam atleido, pasižada nebenusikalsti, kartu su nukentėjusiąja augina mažametę dukterį, ją išlaiko, stengiasi susirasti darbą bei keisti savo elgesį, smurtinio pobūdžio veiksmus prieš sutuoktinę panaudojo pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė nors ir teistas 14 kartų, tačiau teistumui išnykus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, šių tikslų galima pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų keisti R. S. elgesį.

8. Siekiant keisti R. S. smurtavusio savo šeimos nario atžvilgiu, smurtinį elgesį, tikslinga jam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

9. Kaltinamajam R. S. 2021 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir 2021 m. gegužės 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktinos nepakeistos, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintinos.

10. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su vaizdo ir garso įrašais, CD diskas su BPC garso įrašu, esantys pakete Nr. 2 prie galinio bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 25 d. 10.25 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 14.00 val. (dvi paras) ir laikyti R. S. atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistas, o pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– DVD diską su vaizdo ir garso įrašais, CD diską su BPC garso įrašu, esančius pakete Nr. 2 prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.