Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. J. 2024 m. gruodžio 17 d. apie 17¹⁸ val. kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0132 (patikros sertifikato Nr. 2071099) jam nustatyta 2,52 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir nurodė, kad, grįžęs iš darbo, išgėrė du „Dlight“ buteliukus, po to važiavo parvežti kaimyno. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Pirmu pūtimu įpūtė daugiau kaip 5 promiles, antru pūtimu – 2,50 promilių. Sutiko su antro įpūtimo rezultatais. Apgailestavo, kad vairavo neblaivus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba skirti baudą.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 18 d. įtariamuoju apklaustas A. J. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 20 d. liudytoja buvo apklausta transporto priemonės savininkė ir kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) A. J. sutuoktinė I. J.. Nurodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo su sutuoktiniu A. J. iš bendrų lėšų, tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad G. B. 2024 m. gruodžio 17 d. 17¹⁵ val. pranešė, jog kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link, mažu greičiu, manevruodamas per abi kelio juostas važiuoja automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas gali būti neblaivus.

Neblaivumo nustatymo 2024 m. gruodžio 17 d. akte teigiama, kad A. J. 2024 m. gruodžio 17 d. 17²⁷ val. nustatyta 5,07 promilių, 17⁴⁷ val. – 2,52 promilių. Jis nesutiko su tikrinimo rezultatais.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. gruodžio 17 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Daiktų apžiūros 2024 m. gruodžio 17 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. gruodžio 19 d. protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Įvertinęs prieš tai išvardintus bylos duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis 2024 m. gruodžio 17 d. 17²⁷ val. pirmu pūtimu įpūtė 5,07 promilių. Alkotesterių naudojimo taisyklės reikalauja, kad po gėrimo, valgio, rūkymo iki testavimo praeitų mažiausiai 20 min. Tiek laiko užtrunka, kol alkoholis iš virškinimo organų patenka į kraują. Taip pat per 20 min. nuo alkoholio vartojimo yra išskaidomi burnoje esantys koncentruoti alkoholio garai, kurie gali sugadinti alkotesterio jutiklį (informacijos šaltinis https://www.alkopro.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=90&Itemid=34. Kadangi nežinoma, kada kaltinamasis paskutinį kartą valgė, gėrė, rūkė (jei valgė, gėrė, rūkė), todėl pareigūnai po 20 min. nuo pirmojo pūtimo dar kartą patikrino alkoholio kiekį ir tik šie pastarieji rodmenys yra naudojami vertinant kaltinamojo neblaivumo lygį.

IV Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė ir kiti su tuo susiję klausimai

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, ji gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini). 2021-2024 m. 5 kartus buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais. Vyrauja smulkūs KET pažeidimai. Neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Kaltinamasis ir jo sesuo, pretendentė į laiduotojas D. B. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą, perduoti jį D. B. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta pretendentė į laiduotojas D. B. nurodė, kad apie įvykį sužinojo, kai brolis paskambino iš areštinės. Po įvykio su broliu kalbėjo apie įvykį. Mano, kad sugebės daryti broliui teigiamą įtaką.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kaltininkas: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė jog, jį padaręs, gailisi. Neteistas.

Pretendentė į laiduotojas D. B. yra kaltinamojo sesuo. Dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojama teigiamai. Per pastaruosius 5 metus nebuvo bausta administracine tvarka. Neteista.

Ar vairavimas esant neblaiviam yra atsitiktinis kaltinamojo elgesys, ar kaltinamasis pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Teismas parodo jam atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 40 straipsnį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoda sesers atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 2 metus (BK 40 str. 4 d.) ir baudžiamąją bylą nutraukia.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai, gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas lygus vidurkiui.

Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaltinamojo sutuoktinės I. J. vardu, bet jis jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (Civilinio kodekso 4.12-4.13 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Civilinio kodekso 4.14 str. 1 d.).

Automobilio registracijos liudijimas, saugomas voke Nr. 2 prie bylos galinio viršelio, ir užvedimo raktelis yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai, todėl jie, kaip ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojami ir perduodami valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (BK 72 str. 1-3 d., 4 d. 1 p.).

LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.

Kaltinamojo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, perduodamas saugoti AB „Regitra“.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius tikrina, ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, pvz., nėra bausti administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, kai ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2-3 d.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinamos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. J. sesers D. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 2 metus, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jeigu jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 18 d.

A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti ir perduoti valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu, esančiu voke Nr. 2, prisegtame prie galinio viršelio.

A. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Transporto priemonės savininkė I. J. prieš tai minėta tvarka ir terminais turi teisę skųsti tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su transporto priemonės konfiskavimu (BPK 312 str. 4 d.).