Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminą ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei S. S. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtų gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys SĮ “Vilniaus miesto būstas”, D. S., V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. S. prašė panaikinti 2008-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos sprendimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pratęsti 2006-10-25 nuomos sutartį neterminuotam laikotarpiui (1t., b.l. 1-2). Nurodė, kad yra patalpos-kambario, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Kitas iš dviejų sublokuotas kambarys Nr. 303 priklauso Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. 2006-10-25 Vilniaus savivaldybės taryba sudarė su ieškove patalpos-sublokuoto kambario, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 84. 2007-11-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl nuomos sutarties termino pratęsimo. 2008-03-13 ieškovė gavo raštą Nr. A51-6064 (7.2-SR3), kuriuo informuota, kad jos prašymui nepritarta. 2006-10-19 nuomos sutartis sudaryta, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1910, kuris priimtas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2006-05-31 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-09 sprendimus. Nuomos sutartis nepagrįstai sudaryta tik vienerių metų terminui, nors atsakovas turėjo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį. Ieškovė nurodė, kad jai kaip socialiai remtinam asmeniui priklauso didesnis butas. Ji gauna 661,00 Lt dydžio neįgalumo pašalpą, su V. S. yra išsiskyrusi, o dukra D. S. nekilnojamojo turto neturi, jos gaunamos pajamos 1000 Lt per mėnesį. Nors butas (duomenys neskelbtini) turi bendrabučio statusą, tačiau pagal įstatymą socialinio būsto statusas bendrabučiams nėra taikomas ir reikia vadovautis Civilinio kodekso normomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko (1 t., b.l. 52-57). Nurodė, kad su ieškove buvo nuspręsta sudaryti terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nustatant 1 metų terminą. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-12-03 sprendimu patvirtintą bendrabučių apgyvendino tvarkos 6 punktą, gyvenamosios patalpos bendrabutis nuomojamas ne ilgiau kaip 3 metams. Atsakovas turėjo diskrecijos teisę spręsti, kokiam laikotarpiui sudaroma nuomos sutartis. Ieškovė neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-19 įsakymo ir sutiko su jame esančiomis sąlygomis. Kai prievolė yra terminuota ir nustatytas naikinamasis terminas, suėjus šiam terminui šalių prievolė baigiasi. Prievolė pagal nuomos sutartį yra pasibaigusi, todėl nėra objektyvių galimybių pratęsti nebegaliojančią sutartį. Akcentavo, kad šeimos turimo turto vertė ir šeimos gaunamos pajamos viršijo LR Vyriausybės nustatytą pajamų dydį. Savivaldybės socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Asmenys, siekiantys gauti socialinį būstą, turi atitikti dvi sąlygas: neturėti LR teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto (arba turimo būsto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv.m.) ir metinės pajamos bei turtas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Nei ieškovė, nei ginčo patalpos neatitinka bendrabučių apgyvendinimui taikomų kriterijų. Šiuo atveju, suteikiant nuomos pagrindais savivaldybės gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, yra įgyvendinama socialinės politikos dalis. Jeigu socialinis būstas būtų suteikiamas nesilaikant įstatyme nustatytų sąlygų, būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. LR Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymas šiuo atveju yra taikomas. Kilus ginčui dėl nuomos, ieškovė neatitiko kriterijų. Dabar aplinkybės pasikeitusios. Ieškovė turi teisę kreiptis į negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisiją.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo iškeldinti S. S., D. S. ir V. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (1 t., b.l. 93-95). Nurodė, kad 2008-03-13 raštu ieškovė buvo įspėta, kad privalo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, nes jose gyvena neteisėtai. CK 6.612 str. numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į jas be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka.

Trečias asmuo D. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad vienas iš kambarių asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, o kitas nuomojamas. Šiuos kambarius tėvai kapitališkai suremontavo po to, kai buvo sudaryta nuomos sutartis.

Trečias asmuo V. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Trečias asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priešieškinį dėl iškeldinimo tenkinti. Nurodė, kad ieškovė susimoka visus komunalinius mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 19,56 kv. m. ploto nuomos sutartį su S. S.. Reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-02-06 sprendimą atmetė. Priešieškinį dėl iškeldinimo atmetė visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 366,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 91 Lt pašto išlaidų (1 t., b.l.201-204).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors LR valstybės paramos būstui įsigyti bei išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 7 d. nurodyta, kad socialinio būsto kategorijai bendrabučiai nepriskiriami, bet atsižvelgiant į bendrabučių esmę, jog juose yra laikinai apgyvendinama darbo ar mokymosi metu, šiuo atveju ginčo patalpos neatitinka bendrabučių apgyvendinimui taikomų kriterijų. Teismas nustatė, kad ginčo kambarys faktiškai buvo naudojamas kaip socialinis būstas, o ne bendrabutis. Bendrabučio paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitiko faktinio naudojimo paskirčiai. Atsakovas nepateikė teisės akto, patvirtinančio, kad ginčo kambariui suteiktas bendrabučio statusas. Teismas sprendė, kad aplinkybė – Nekilnojamojo turto registro duomenys apie patalpos paskirtį teisiškai nereikšminga sprendžiant šį ginčą. Suteikiant nuomos pagrindais savivaldybės gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, yra įgyvendinama socialinės politikos dalis. Todėl teismas taikė LR valstybės paramos būstui įsigyti bei išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad yra atsižvelgiama į ginčo nagrinėjimu metu susiklosčiusią ieškovės bei jos šeimos turtinę padėtį: ieškovė yra išsiskyrusi, neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis; gyvena su pilnamete dukra. Ieškovės gaunamos pajamos yra 661,75 Lt per mėnesį – 7941 Lt per metus, o jos dukros gaunamos pajamos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį – apie 12000 Lt per metus. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurios rinkos vertė 7343 Lt ir 18,70 kv.m. bendro ploto butas/patalpa-kambarys su bendro naudojimo patalpomis, kurio rinkos vertė 26500 Lt. Ieškovės dukra D. S. nekilnojamojo turto neturi. Teismas konstatavo, kad ieškovė su dukra gyvena nuosavame kambaryje, kurio bendras plotas 17.40 kv.m., t.y. tenka mažiau kaip 14 kvadratinių metrų vienam šeimos nariui (Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.). Teismas vadovavosi LRV 2003-05-28 nutarimo Nr.670 „Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.1.2 punktu ir nustatė, kad ieškovės bei jos dukros gaunamos pajamos nesiekia nustatyto 26.400 Lt dydžio, o NTR duomenimis nekilnojamojo turto vertė nesiekia 58.500 Lt. Teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2006-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-49-390/2006. Ginčo kambarys Nr. 303 yra tame pačiame bloke (su bendru įėjimu) kaip ir ieškovės butas/patalpa-kambarys Nr.302 su bendro naudojimosi patalpomis. Teismas sprendė, kad ginčo kambarys ir ieškovės nuosavybės teise valdomas kambarys kartu su bendro naudojimo patalpomis sudaro vieną butą (Įstatymo 2 str. 4 d.). Pagal Įstatymo 11 str. 3 d. savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, tačiau sistemiškai vertinant CK 6.603 str. nuostatas, kurios numato gretimo savivaldybės gyvenamosios patalpos kambario nuomininko pirmenybę naudotis tuščiu kambariu, esančiu tame pačiame bute, teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartį teisės aktuose nustatytam galimam terminui. Duomenys apie turtą ir pajamas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus (Įstatymo 11 str. 4 d.), todėl teismas sprendė, kad nuomos sutartis sudaroma terminuotai, tačiau ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Reikalavimas panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-02-06 sprendimą atmestinas, nes minėtai dienai ieškovės bei jos šeimos turtinė padėtis neatitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti siekiantys išsinuomoti socialinį būstą. Šeimos (S. S., V. S. ir D. S.) turimas nekilnojamasis turtas ir pajamos viršijo nustatytą 45.000 Lt turto vertę ir 24.000 Lt pajamų lygį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei įgijus teisę į socialinio būsto nuomą, jai ši teisė pripažįstama ir ginama teismo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties, 2011 m. lapkričio 15 d. nutartyje konstatavo, kad bylos duomenimis nebuvo nustatyta, jog pagal teismo sprendimo priėmimo metu esančius duomenis ieškovė turi teisę į socialinio būsto suteikimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis taip pat nesudarė pagrindo ieškovei suteikti socialinio būsto. Šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris buvo apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas galioti, teisė į socialinį būstą ieškovei buvo pripažinta jos tuo metu buvusiai penkių asmenų šeimai, iš kurių, kaip nurodė ieškovė, šiuo metu liko tik du asmenys, t. y. ieškovė ir jos duktė – trečiasis asmuo D. S.. Todėl teismas sprendė, kad socialinio būsto nuomos sutartis po to, kai asmuo ar šeima, kuriems šis būstas buvo suteiktas, nebeatitinka tokio būsto suteikimui asmenims keliamų įstatymo reikalavimų, nutraukiama (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės neatitikties Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatyme nustatytiems reikalavimams asmeniui, turinčiam teisę į socialinį būstą, nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįstai taikė CK 6.603 straipsnio nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, jog netenkindamas ieškovės reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-02-06 sprendimą, teismas pats ėmėsi nustatinėti ar bylos nagrinėjimo metu ieškovė atitinka įstatymuose bei LR Vyriausybės nutarimuose nustatytus kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenys, siekiantys sudaryti savivaldybės socialinio būsto fondo nuomos sutartį. Mano, jog teismas peržengė pareikštų reikalavimų ribas, nes nusprendė dėl nepareikštų reikalavimų. Pabrėžia, jog ieškovė nereiškė reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti naują socialinio būsto nuomos sutartį. Mano, jog teismas pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.) Teigė, jog CK 6.603 str. nuostata, kuria vadovavosi teismas, taikoma tik tada, kai viename bute nuomojami atskiri kambariai. Tokiu atveju, esant laisvam vienam kambariui, kito kambarį nuomojantis asmuo turi pirmumo teisę į laisvo kambario nuomą. Ginčo atveju bute nėra dviejų kambarių, kurie būtų nuomojami, nes patalpos įregistruotos kaip du atskiri butai, vienas iš butų nuosavybės priklauso ieškovei, o kitas – savivaldybei. Nesutiko su teismo sprendimu dėl nuomos sutarties trukmės, nes nei CK, nei Įstatymas nenumato minimalaus termino (3 m.), o nuomos sutarties sudarymas vieneriems ar dvejiems metams neprieštarauja Įstatymo 11 str. 4 d. nustatytiems reikalavimams. Manė, jog teismas negalėjo šiuo pagrindu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti naują nuomos sutartį su ieškove, nes nuo pirmos nuomos sutarties sudarymo (2006-10-25) praėjo daugiau nei 3 metai. Pažymi, jog pagal Įstatymą, jei asmuo turi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausantį būstą, arba jeigu turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m., asmenims turintiems negalią – 14 kv.m., jis turi teisę į socialinio būsto nuomą. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė turi 17 kv.m. butą, kurio rinkos vertė 26.400 Lt, o ieškovės grynosios pajamos per 2009 m. sudarė 9.016,07 Lt, be to ieškovė turi 7.343 Lt vertės nekilnojamojo turto (žemės sklypas), o ieškovės dukra negali būti laikoma šeimos nare pagal Įstatymo 2 str. 8 d. esantį šeimos nario apibrėžimą. Be to, ieškovė, nors būdama iš dalies nedarbinga, turi didesnį nei 14 kv. m. ploto butą. Šiuo atveju pripažįstant, jog ieškovė turi teisę į socialinio būsto nuomą, būtų paneigta pati socialinio būsto paskirtis (1 t., b.l.205-210).

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, ieškinio ir priešieškinio bei atsiliepimų į juos argumentus, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartyje padarytus išaiškinimus dėl materialinės teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias socialinio būsto nuomą. Todėl sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, o būtent – ieškinys atmestinas, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinys atsakovei S. S. dėl iškeldinimo iš nuomojamų patalpų – tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Valstybinės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 str. numato, kad teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio įstatymo 1 str. nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

Nustatyta, kad savivaldybei priklausantis ginčo kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpomis ieškovei buvo išnuomotas vieneriems metams, vadovaujantis teismo sprendimu ir jo pagrindu savivaldybės administracijos priimtu įsakymu (1 t., b.l.14-30,61,98). Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 17,40 kv.m. ploto kambarys Nr. 302, kuris yra viename bloke su kambariu Nr.303 (1 t., b.l.19-20). Ginčo kambarys ieškovei faktiškai yra išnuomotas kaip socialinis būstas, kurio nuomos terminas pasibaigė 2007-10-25. Ieškovė prašymą pratęsti nuomos sutartį, pateikė 2007-11-08, t.y. jau pasibaigus nuomos sutarties terminui. Šis terminas ginčijamas nebuvo. Ieškovės prašymas buvo svarstytas 2008-02-06 savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų patalpų komisijos posėdyje ir atmestas nurodant, jog ieškovės ir jos šeimos turtinė padėtis neatitiko teisės aktuose nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti asmenys siekiantys išsinuomoti socialinį būstą t.y. S., V. S. ir D. S. turimas nekilnojamasis turtas ir pajamos tuo metu viršijo nustatytą 45.000 Lt turto vertę ir 24.000 Lt pajamų lygį (1 t., b.l.13, 69). Bylos duomenys tvirtina ir tai, kad ieškovės dukra D. S. (gim.1973m.), deklaravusi gyvenamąją vietą motinai priklausančiame 302 kambaryje 1996-11-18 (1t., b.l.3) yra pilnametė. Ieškovės sutuoktinis V. S., nors ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą pas ieškovę, tačiau ten faktiškai jau negyvena, santuoka su juo nutraukta 2009-03-12 (1 t., b.l. 107,127,153, 172).

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad ieškovės kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pratęsimo, ji neatitiko įstatyme nustatytų kriterijų būtinų asmeniui norinčiam nuomoti socialinį būstą, nes jis (būstas) gali būti nuomojamas asmeniui, kurio turimo būsto naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m., o asmenims turintiems negalią – 14 kv.m. (Įstatymo 8 str. 1 d.). Ieškovės dukra D. S. yra pilnametė, todėl negali būti laikoma ieškovės šeimos nariu. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė ir yra neįgali (b.l.21), tačiau nuosavybės teise ji turi 17,40 kv.m. ploto kambarį ir 86/100 bendro naudojimo patalpų, turinčių 12,27 kv.m (1 t., b.l. 19-20). Taigi, pripažįstant ieškovei teisę į socialinį būstą pagal LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, faktiškai būtų pažeistas pats įstatymas (Įstatymo 4 str. 1 d. 2p.) ir paneigta socialinio būsto paskirtis.

Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija tenkina atsakovo -Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir iškeldina S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį atsakovei S. S. dėl iškeldinimo iš nuomojamų patalpų – tenkinti.

Iškeldinti S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.