- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-250-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05422-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės LESTO
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės LESTO ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10832-877/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 604,70 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-13 AB „VST“ buvo reorganizuota, įsteigus AB LESTO, kuri perėmė visas AB „VST“ materialines ir procesines teises ir pareigas. Ieškovė tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, faktiškai jame gyveno atsakovė. Nuo 2006-03-31 iki 2008-01-08 susidarė 1 604,70 Lt įsiskolinimas už šiam butui patiektą elektros energiją, kurį prašė priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei. Pagal 2012-06-04 davinius asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nėra. 1985 m. 8-ta BŪT ir J. M. (atsakovės motina) buvo sudariusi Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria J. M. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui buvo suteikta ginčo gyvenamoji patalpa. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), A. M. (atsakovės brolis) mirė (duomenys neskelbtini). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-669-221/2008 dokumentų teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė 2006-04-21 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti J. K. su visa jai priklausančia manta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2742-584/2007 dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė 2007-02-16 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ją nuomininkės J. M. šeimos nare ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę su ja sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs prijungtose bylose esančius įrodymus ir teismų sprendimu bei nutartimi konstatuotas aplinkybes, padarė išvadą, jog iš įrodymų visumos labiau tikėtina, kad atsakovė ginčo bute negyveno ir ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo. Tokią išvadą teismas darė ir dėl to, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta 2006-03-14 duomenimis nuo 1977-02-03 buvo (duomenys neskelbtini). Teismas rėmėsi ir šiomis prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-669-221/2008 nustatytomis aplinkybėmis: kad teismui 2006-05-05 siunčiant procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), šaknelėje buvo nurodyta, kad jie įteikti ne pačiai atsakovei, o giminaičiui P. Š.; 2007-01-22 išraše iš medicininių dokumentų atsakovės namų adresas nurodytas (duomenys neskelbtini); 2008-04-23 registruotos siuntos įteikimo pranešime nurodyta, kad procesiniai dokumentai J. K. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) neįteikti, pažymint, jog kaimynai sako, kad jau seniai čia negyvena. Teismas taip pat pažymėjo, kad J. K. 2006-11-30 ir 2007-10-17 sumokėdama žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. 2-2742-584/2007 nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini); 2003, 2004 m. išduotuose invalidumo pažymėjimuose, 2005-11-22 SĮ „Kapinių priežiūra“ sąskaitose taip pat nurodyta jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad šie bylose esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė, tik siekdama sudaryti buto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, teismui nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), bet iš tiesų ji gyveno (duomenys neskelbtini), šią savo gyvenamąją vietą nurodydavo visiems subjektams. Todėl tikėtina, jog dėl tos pačios priežasties atsakovė sumokėjo visą 1 849,46 Lt A. M. įsiskolinimą už elektros energiją, o taip pat ir už laikotarpį po jo mirties iki 2006-03-31, nors palikimo ir nebuvo priėmusi. Įvertinęs visus šioje civilinėje byloje ir prijungtose bylose esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, teismas sprendė, kad nepakanka įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės gyvenimą ir naudojimąsi ieškovo patiekta elektros energija ginčo patalpose laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. sausio 8 d. Be to, ieškovė su atsakove nebuvo sudariusi elektros energijos pirkimo sutarties, o byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės naudojimąsi ieškovės tiekiama elektra ginčo butui. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei neatsirado pareiga CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu sumokėti už ginčo butui patiektą elektros energiją, o taip pat ir mokėti elektros energijos persiuntimo apribojimo/nutraukimo mokestį, dėl ko ieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė AB LESTO apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-669-221/2008 duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė 2006 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu iškeldinti atsakovę J. K. su visa jai priklausančia manta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad bute gyveno atsakovė. Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovė nurodė, jog ji liko gyventi bute po brolio mirties. Atsakovė pati kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2742-584/2007 duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo bute gyveno kartu su motina ir broliu, o jiems mirus ji liko gyventi toliau viena. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus, kadangi prijungtų bylų duomenys patvirtina, kad atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2008 m. sausio 8 d., kuomet buvo atjungta elektros energija, ginčo butu naudojosi. Todėl nors šalys ir nėra sudariusios rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau vadovaujantis LR CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad tuo atveju, kai abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, laikytina, jog sutartis buvo sudaryta atsakovės konkliudentiniais veiksmais, nes atsakovė už bute sunaudotą elektros energiją mokėjo po motinos ir brolio mirties.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1) Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs prijungtose civilinėse bylose Nr. 2-669-221/2008 ir Nr. 2-2742-584/2007 esančius įrodymus ir teismų sprendimus, padarė išvadą, jog iš įrodymų visumos labiau tikėtina, kad atsakovė ginčo bute negyveno ir ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo. Nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliantė nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2742-584/2007 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo, kurioje pati J. K. ieškinyje nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1998 metų gegužės mėn. kartu su motina J. M., kuri (duomenys neskelbtini)mirė, ir broliu A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), po brolio A. M. mirties liko gyventi šiame bute. Ieškovės ieškinys 2007-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2007-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1364-605/2007 paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-09-21 sprendimą. Taigi ieškovė šioje byloje pati patvirtino, kad nuo 1998 m. gyveno ginčo patalpose, naudojosi joms teiktomis paslaugomis ir privalo už jas sumokėti. Be to, 2007-09-21 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2742-584/2007 konstatavo, kad J. K. su savo mama nevedė bendro ūkio, o kaip rūpestinga dukra ją prižiūrėjo ir slaugė, tuo tikslu lankydamasi bute. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė, jog atsakovė lankėsi ginčo bute, leidžia daryti išvadą, jog ji naudojosi butui patiekta elektros energija ir privalo už ją sumokėti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nepakanka įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gyvenimą ginčo gyvenamosiose patalpos laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2008-01-08 ir naudojimąsi ieškovo patiekta elektros energija, kadangi būtent prijungtose civilinėse bylose esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nors ir ne pastoviai, tačiau gyveno ginčo patalpose.
2) Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu Servitutų g. 92-1, Kaune. CK 2.17 straipsnyje numatyti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, tarp kurių yra paties asmens viešas pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą. Ginčo atveju atsakovė, reikšdama ieškinį aukščiau nurodytoje byloje, viešai teigė gyvenusi (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nevertino pastarojo kriterijaus ir dėl to klaidingai nustatė atsakovės gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, padaręs išvadą, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta įrodo, jog atsakovė negyveno ginčo bute.
3) Pirmosios instancijos teismas ištyręs prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-669-221/2008 esančius rašytinius įrodymus - SĮ „Panemunės butų ūkis“ aktus, kuriuose nustatyta atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. ji rasta faktiškai ten gyvenanti, padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė patikrinimo metu bute negyveno.
4) Teismo išvada, kad atsakovei neatsirado pareiga sumokėti už ginčo butui patiektą elektros energiją, kadangi ieškovė su atsakove nebuvo sudariusi elektros energijos pirkimo sutarties, ir byloje nėra įrodymų, kad atsakovė naudojosi ieškovės tiekiama elektra ginčo butui, yra nepagrįsta. Gyvendama bute ir naudodama šiam butui (duomenys neskelbtini) tiekiamą elektros energiją, atsakovė pripažino sandorį, todėl privalo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę, t. y. sumokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją LR CK 1.71 straipsnio, 6.384 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės skundo argumentai, kad atsakovė naudojosi elektros energija bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2006-03-31 iki 2008-01-08, yra nepagrįsti įrodymais. Ieškovė patvirtina, kad iki 2006-03-31 už elektros tiekimą buvo atsiskaityta ir vėliau beveik du metus nebuvo mokėta. Duomenų, kad per šį laikotarpį ieškovė būtų tikrinusi elektros energijos apskaitos prietaisą, išskyrus ieškovės duomenis teikiamus interneto svetainėje, jog patikrinimas buvo atliktas 2007-09-24 ir nustatytas rodmuo – 4202, taip pat nepateikta. Atsakovė taip pat abejoja 2006-05-05 elektros apskaitos prietaiso keitimo procedūra. 2008-01-08 užduotyje Nr. 2412456 nurodyta, jog 2006-05-05 buvo pakeistas elektros skaitiklis. Nors pagal 2001-07-19 elektros energijos tiekimo (pardavimo) - vartojimo (pirkimo) sutarties Nr. 01/4113220 4.2. punktą ieškovė įsipareigojo informuoti vartotoją apie elektros skaitiklio keitimą, tačiau tokių duomenų, kad būtų informavusi, nepateikė. Taip pat ieškovės tinklalapyje www.manoelektra.lt/ivykiu istorija.aspx nurodyta, kad skaitiklio keitimo dieną 2006-05-05 rodmuo buvo 04598, o 2008-01-08 patikrinimas net neužfiksuotas. Todėl darytina išvada, kad keičiant elektros apskaitos prietaisą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006-05-05 įsiskolinimo už elektros energiją nebuvo. Aplinkybė, kad nuo paskutinio mokėjimo 2006-03-31 iki 2006-05-05, t. y. daugiau kaip mėnesį laiko nebuvo naudojama elektros energija, tik patvirtina, kad bute (duomenys neskelbtini) niekas negyveno. Trečiojo asmens argumentai, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, nors ir nepastoviai, ginčo patalpose gyveno, yra nepagrįsti. Rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes - Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ darbuotojų komisijos 2006-01-24 patikrinimo akte Nr. 08 ir 2006-02-20 patikrinimo akte Nr. 10, nenurodyta, kad komisija bute (duomenys neskelbtini) būtų radusi gyvenančią atsakovę. Kaip matyti iš prijungtų civilinių bylų Nr. 2-669-221/2008 ir Nr. 2-2742-584/2007, savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ viena iš funkcijų buvo tikrinti gyvenamąsias patalpas, rašyti įspėjimus, teikti duomenis ir siūlymus Kauno miesto savivaldybės administracijai. Tačiau trečiasis asmuo nuo 2006-02-20 iki 2008-01-08 nesidomėjo, netikrino ir nenustatė, ar bute (duomenys neskelbtini) yra gyvenama. Tikėtina, kad komisijai buvo žinoma, jog butas buvo tuščias, todėl patikrinimai nebuvo atliekami. Be to, aplinkybę, kad atsakovė bute negyveno, nustatė Kauno miesto apylinkės teismas 2007-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2742-584/2007, todėl jos, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, įrodinėti nebereikia. O nustatytos aplinkybės, jog Kauno miesto savivaldybės ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo civilinėje byloje Nr. 2-669-221/2008 buvo paliktas nenagrinėtu ir AB „City service“ 2008-05-23 gyvenamųjų patalpų apžiūros akte nurodė, kad 1-o buto gyventoja paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) niekas negyvena, „pro langą matyti, kad bute palikti baldai ir kiti daiktai, butas apleistas, reikalingas remontas“, tik patvirtina, kad nėra įrodymų apie atsakovės gyvenimą bute nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės ryšys su ginčo butu nurodytu laikotarpiu nenustatytas, todėl nepagrįsti Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai dėl formalaus atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini).
Ieškovė AB LESTO atsiliepimu į trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, prašo jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovės AB LESTO apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Sutinka su skundo argumentu, kad prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2742-584/2007 duomenys patvirtina, jog atsakovė ginčo bute gyveno kartu su motina ir broliu, o jiems mirus ji liko gyventi toliau viena. Laiko pagrįstu skundo argumentą, jog teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus, kadangi prijungtų bylų duomenys patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2008 m. sausio 8 d., kuomet buvo atjungta elektros energija, atsakovė ginčo butu naudojosi. Nors šalys rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir nėra sudariusios, tačiau vadovaujantis LR CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, susijusias su viešo intereso gynimu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), taip pat konstatuoja, kad apeliacinių skundų motyvai nepagrindžia sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo.
Dėl įrodymų vertinimo
Ieškinys dėl skolos už butui patiektą elektros energiją apmokėjimo pareikštas ne buto savininkui arba nuomininkui, bet asmeniui, kuris ieškovo teigimu faktiškai naudojosi butu, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, t. y. atsakovės prievolė apmokėti už suvartotą elektros energiją buvo kildinama iš faktinių elektros energijos vartojimo santykių. Todėl ieškovė, siekdama ieškinio patenkinimo, turėjo įrodyti, kad atsakovė butu faktiškai naudojosi ir vartojo šiam butui patiektą elektros energiją (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis teismų praktikoje suformuota faktų tikėtinumo taisykle, padarė, jo nuomone, labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė ieškovės nurodytu laikotarpiu ginčo bute negyveno ir todėl ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudojo. Ieškovės ir trečiojo asmens nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kadangi ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už patiektą elektros energiją, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2006-03-31 iki 2008-01-08, ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė būtent šiuo laikotarpiu faktiškai gyveno ginčo bute ir naudojosi šiam butui teikiamomis paslaugomis. Todėl prijungtose civilinėse bylose Nr. 2-669-221/2008 ir Nr. 2-2742-584/2007 esantys įrodymai apie atsakovės gyvenimą ginčo bute turi būti vertinami, juos siejant su ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiose bylose sukauptų įrodymų visumą ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktinę aplinkybę, jog atsakovė nuo 2006-03-31 iki 2008-01-08 gyveno nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojo šiam butui tiekiamą elektros energiją. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pati atsakovė J. K. civilinėje byloje Nr. 2-2742-584/2007, iškeltoje pagal šio asmens ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo, yra nurodžiusi, kad šiame ginče gyveno nuo 1998 metų gegužės mėnesio, o mirus motinai J. M. ((duomenys neskelbtini)) ir broliui A. M. ((duomenys neskelbtini)) ir toliau liko gyventi bute, vertintina kartu su kitais įrodymais bei atsižvelgiant į tuometinį J. K. interesą teikti paaiškinimus, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes, tokiu būdu siekiant ieškinio patenkinimo. Tačiau šis J. K. ieškinys Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu buvo atmestas, o Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje buvo konstatuota, kad J. K. su mama bendro ūkio nevedė, ir ji tik kaip dukra lankėsi šiame bute tikslu prižiūrėti ir slaugyti mamą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nurodytoje byloje, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir pačios ieškovės paaiškinimus, nenustatė ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ji nuolat gyveno ginčo bute. Išnagrinėtoje byloje nustatyta aplinkybė, kad J. K. lankėsi ginčo bute, negali būti laikoma pakankamu ir pagrįstu įrodymu išvadai padaryti, jog ji šiuo pagrindu (t. y. lankydamasi bute) įgijo pareigą sumokėti už bute suvartotą elektros energiją. Todėl visiškai nepagrįstas trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė šios aplinkybės pagrindu turėtų sumokėti už nurodytam butui patiektą elektros energiją.
Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovės deklaruota vieta yra (duomenys neskelbtini) atmestini. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2006-03-31 iki 2008-01-08 negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grindė ne tik atsakovės formaliai deklaruota gyvenamąja vieta, esančia (duomenys neskelbtini), bet ir kitais išnagrinėtose ir nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais. Apylinkės teismas iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-669-221/2008 duomenų nustatė, kad procesiniai dokumentai, siųsti adresu (duomenys neskelbtini), buvo arba įteikti ne J. K., bet giminaičiui P. Š., arba visai neįteikti, kaimynams nurodžius, kad niekas negyvena. Be to, teismas vertino ir tai, kad atsakovė įvairioms įstaigoms savo gyvenamąją vietą buvo nurodžiusi būtent (duomenys neskelbtini) (medicininiuose dokumentuose, sąskaitose, mokėdama žyminį mokestį ir pan.). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus bylose pateiktus įrodymus, o ne tik jų dalį, tinkamai nustatė atsakovės ryšį su jos gyvenamąja vieta, esančia būtent (duomenys neskelbtini), ir šio ryšio pagrįstai nenustatė su kita gyvenamąja vieta, esančia (duomenys neskelbtini), kurioje ji po motinos ir brolio mirties faktiškai tik lankėsi, siekdama sudaryti buto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su teismo atliktu trečiojo asmens įmonės „Panemunės butų ūkis“ 2006-01-24 ir 2006-02-20 patikrinimo aktų, kuriais konstatuota, kad atsakovė gyvena ginčo bute, vertinimu, kadangi apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors 2006-01-24 patikrinimo aktu buvo konstatuotas šis faktas, tačiau įspėjimas atsakovei atlaisvinti butą išsiųstas tik registruotu laišku, nors galėjo būti įteiktas betarpiškai jai pačiai fakto konstatavimo metu. Be to, šie faktai nustatyti ne įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu nuo 2006-03-31 iki 2008-01-08, bet anksčiau.
Nenustačius atsakovės gyvenimo ginčo bute fakto, elektros energijos pirkimo sutarties sudarymo ar jos nesudarymo aplinkybės neturi jokios esminės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas šia aplinkybe sprendimą grindė tik kaip papildoma aplinkybe, patvirtinančia, kad atsakovė bute negyveno. Suprantama, kad atsakovė negyvendama bute ir jame nevartodama elektros energijos, negalėjo sudaryti elektros energijos pirkimo sutarties konkliudentiniais veiksmais, kaip teigia apeliantės.
Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus tiek nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose, tiek šioje byloje pateiktus įrodymus ir iš įrodymų visumos padarė labiausiai tikėtinas išvadas, t. y. jas tinkamai pagrindė (CPK 185, 263 straipsniai, 265 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių ieškovės ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliaciniai skundai atmestini, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.