Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad nesilaikydama Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikyto apribojimo prekiauti alkoholiniai gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., 2014 m. gegužės 23 d., apie 1.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, prekiavo alkoholiniais gėrimais. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad A. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje ir nubaudė ją 50,00 Lt (penkiasdešimties Lt 00 ct) bauda.

Motyvuojamoji dalis

A. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tik neginčijamai administracinė atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį, galima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimą. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. N. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Priimdamas sprendimą dėl A. N. kaltės pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), A. N. paaiškinimu (b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6, 7), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 9), priemonių planu (b. l. 11), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi (b. l. 12-18) ir Kauno savivaldybės mero 2014 m. liepos 11 d. raštu (b. l. 25-26). Taigi, iš esmės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi rašytine bylos medžiaga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. N. savo kaltę neigė, pažeidimo nepripažino, teigė, kad apie 1 val. į barą atėjo moteris, kuri norėjo nusipirkti 1 l butelį alaus. Ji pardavė jai alaus ir padavė tuščią taurę. Moteris sumokėjo pinigus, pasiėmė butelį, taurę ir nuėjo prie staliuko. Mano, kad ji nieko blogo nepadarė, nes klientė alų vartojo bare.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas apeliantės pateiktą versiją ir apsiribojo byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Pirmiausia, teismas, neapklausė liudytojais pareigūnų, kurie vykdė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą 2014 m. gegužės 21 d. priemonių planą dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo, taip pat nenustatė ir neapklausė liudytoju alkoholinį gėrimą pirkusį asmenį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojais asmenis apie reikšmingas bylai aplinkybes, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nutarimas yra naikinamas, A. N. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.