Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. M. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, kuria ieškovo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

I. V. M. šalindamas trūkumus pateikė patikslintą apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2016-03-02 nutartimi apelianto (ieškovo) V. M. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Kita vertus teisė į apeliaciją nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi vadovautis LR CPK 306 str. ir 311 str., kuriuose numatyti reikalavimai apeliaciniam skundui, ir jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka LR CPK 306 str. ir 311 str. reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 316 str. 1 d.). Pagal CPK 316 str. 2 d., jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-04 nutartimi nustatęs, jog atsakovo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 4 dalies ir 306 straipsnio reikalavimų nustatė apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Išaiškino kas turi būti nurodyta apeliaciniame skunde, kokio dydžio žyminis mokestis turi būti sumokėtas.

Ieškovas pateikė patikslintą apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutartimi sprendė, kad ir šis skundas neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, nes skunde nenurodyta konkreti skundžiama sprendimo dalis, iš skundo turinio nėra aišku, ar skundžiamas visas sprendimas, ar tik jo dalis, nenurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, nenurodytas apelianto prašymas, kuris turi būti tiksliai suformuluotas. Kadangi apeliantas nepašalino visų skundo trūkumų, teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismui pateiktas apeliacinis skundas atitinka jam keliamus reikalavimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas nagrinėjamoje byloje siekia, kad apeliacine tvarka būtų peržiūrėtas 2015-12-30 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, pateikė apeliacinį skundą dėl aukščiau nurodyto Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliaciniam skundui ir procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

Sprendžiant apeliacinių skundų priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvio pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Tačiau tais atvejais, kai apeliacinio skundo trūkumai yra esminiai, pateiktas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų arba CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas turi priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2016-02-04 nutartyje dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo nurodė, kad ieškovo pateiktas apeliacinis skundas neatitinka CPK 80 straipsnio 4 dalies ir 306 straipsnio reikalavimų. Apeliacinio skundo neatitikimą CPK 306 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams pirmosios instancijos teismas siejo su netiksliai suformuluotu apeliacinio skundo dalyku (nenurodytas konkretus apeliacinio skundo reikalavimas) ir jo pagrindimu, ginčijama suma, taip pat ieškovui išaiškino kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas teikiant apeliacinį skundą. Apeliacine tvarka skundžiamoje 2016-03-02 nutartyje teismas sprendė, jog patikslinto apeliacinio skundo turinys iš esmės nepasikeitė, patikslintas apeliacinis skundas taip pat neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, todėl teismas laikė, jog ieškovas visų 2016-02-03 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Pažymėtina, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo apeliacinio skundo dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto apeliacinio skundo yra neaiškus apelianto reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių apeliacinis teismo procesas apskritai negali vykti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pateikto apeliacinio skundo dalykas yra suformuluotas visiškai neaiškiai. Įvertinus apeliacinio skundo turinį nėra pagrindo spręsti, kad negalima identifikuoti apeliacinio skundo dalyko, kas sudarytų pagrindą laikyti pateiktą apeliacinį skundą neatitinkančiu CPK reikalavimų ir dėl to atsisakyti pradėti apeliacinį procesą. Kaip matyti iš patikslinto apeliacinio skundo turinio, apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės siekia, kad būtų panaikintas sprendimas dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo, apeliantas skunde aiškiai nurodė, jog pinigų iš atsakovo prisiteisti nenori. Pirmosios instancijos teismas 2016-02-04 nutartimi išaiškino kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas teikiant apeliacinį skundą. Tuo tarpu apeliacine tvarka skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl šio jo nurodyto apeliacinio skundo trūkumo iš viso nėra pasisakęs. Atsižvelgiant į apelianto apeliacinio skundo reikalavimą, žyminio mokesčio suma apskaičiuojama remiantis CPK 80 str. 1 d. 2 p. Apeliantas yra sumokėjęs 30 Eur žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismui sprendžiant iš naujo apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręstinas ir žyminio mokesčio primokėjimo klausimas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo nurodyti apeliacinio skundo trūkumai sudaro pagrindą procesinį dokumentą laikyti neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. M. apeliacinio skundo dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.