Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. E 853456 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis 2008-11-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. J. už tai, kad jis 2008-11-13 apie 16.15 val., Rinktinės g. 38, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, v. nr. (duomenys neskelbtini) paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 ženklo galiojimo zonoje ir už stovėjimą nesusimokėjo. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124¹ str. 2 d. (b. l. 15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. policijos komisariato viršininkas 2008-11-27 nutarimu Nr. E 853456 P. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., 30 str., 30² str., 31 str. 1 d. 1 p., 124¹ str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p. skyrė 50 Lt piniginę baudą (b. l. 9, 16).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu P. J. palaikė skundo argumentus.

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūties bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (Lietuvos Respublikos ATPK 297 str.).

Nustatyta, jog P. J. patrauktas administarcinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad 2008-11-13 apie 16.15 val., Rinktinės g. 38, Vilniuje, vairuodamas automobilį paliko jį stovėti KET Nr. 528 su papildoma lentele KET Nr. 840 ženklo galiojimo zonoje ir už stovėjimą nesusimokėjo (b. l. 15).

Pagal KET 8 p. eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiose su eismo reguliavimu.

KET 1 priede “Nurodomieji ženklai” kelio ženklas Nr. 528 “Stovėjimo vieta” apibrėžiamas kaip transporto priemonių stovėjimo vieta.

KET 1 priede “Papildomos lentelės” papildoma lentelė Nr. 840 “Mokamos paslaugos” nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. nustatyta, jog kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračiu) taku, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas S. G. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo darbuotojas ir 2008-11-13 atliko operatyvinę veiklą ir tikrai ne iš blogos valios padarė šį pažeidimą.

Liudytoju apklaustas pareigūnas A. M. –Š. parodė, kad P. J. buvo pagrįstai nubaustas, nes priimant nutarimą nebuvo duomenų, kad ten buvo būtinasis reikalingumas sustoti ir todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo susimokėti už automobilio stovėjimą.

Byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo potokolas (b. l. 15), pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 20) duomenys, kelio ženklų įrengimo schema (b. l. 30) bei kiti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad P. J. teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d.

P. J. skunde (b. l. 3-5) bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog Rinktinės g. 38, Vilniuje, kelio ženklas KET Nr. 529 “Stovėjimo ribotą laiką vieta” nesenai buvo pakeistas į ženklą KET Nr. 528 su papildima lentele KET Nr. 840 ir todėl negalėjo numatyti tokios aplinkybės, teismas vertina kritiškai, laiko jas P. J. gynybos priemone, kad išvengtų administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje SĮ “Susisiekimo paslaugos” administracijos pateikta kelio ženklų įrengimo schema įrodo, kad Rinktinės g. 38, Vilniuje, kelo ženklas KET Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 įrengtas nuo 1999 m.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 17 str., būtinasis reikalingumas apibrėžiamas, kaip administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus - žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas - asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą - žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus. Taigi, šiuo atveju P. J. veiksmai negali būti traktuojami kaip būtinasis reikalingumas, t. y. aplinkybė šalinanti administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 4 p.). Be to, tarnybinės užduoties vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės ir pareigos sumokėti už stovėjimą. Taip pat galiojantys teisės aktai nenumato, jog vykdant tarnybinę užduotį neprivaloma laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Teismui nekyla abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio P. J. kaltės.

Administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9‑1626/2006, N6‑1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.

Atsižvelgus į ištirtų rašytinių įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo P. J. asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Taip pat, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant P. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijoje numatytą ir nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, nes paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt piniginė bauda yra adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkanti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus. Nutarimo naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko 2008-11-27 nutarimą Nr.E 853456, kuriuo P. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. skirta 50 Lt bauda, nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.